Po vakarykščio dramatiško įvykio Vilniuje, kuomet privataus sporto klubo „Impuls“ baseine nuskendo nemokėjęs plaukti aštuonmetis, į portalą „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi susirūpinusi mama, kurios vaikas mokosi plaukti „Girstučio“ sporto komplekso baseine, Kaune. Skaitytoja teigė, kad pirmojoje rugsėjo treniruotėje paaiškėjo, kad plaukti mokysis 22 vaikai, o tą dieną baseine vos vieno trenerio priežiūroje plaukė 18-ka vaikų. „Girstučio“ sporto komplekso atstovai šios informacijos nepatvirtino. Lietuvos plaukimo federacija pakomentavo, kiek daugiausiai vaikų vienu metu gali mokyti plaukti vienas treneris.
„Galiu patikinti, kad plaukimo treniruočių metu vienas treneris dirba ne daugiau kaip su 15 vaikų vienu metu. Į šį skaičių patenka pramokę plaukti vaikai, kurie baseiną lanko 2-uosius, 3-uosius, 4-uosius metus ar dar ilgesnį laiką. O tie vaikai, kurie nemoka plaukti, ypač mažieji – 4-6 metų amžiaus, turi dvi galimybes: lankyti vaikų su tėvais grupę, kai artimas suaugusysis būna vandenyje kartu su vaiku ir atlieka trenerių užduotus pratimus, arba į vandenį lipa treneris ir vienu metu būna su aštuoniais vaikais“, – teigė plaukimo klubo „Banga“, atsakingo už vaikų plaukimo treniruotes „Girstučio“ sporto komplekse, direktorius Andrius Survila.
Pasak A. Survilos, pastarosios treniruotės vyksta negiliame 1,20 cm gylio baseine. Kasdien plaukimo klube „Banga“, organizuojami plaukimo užsiėmimai, kurie paskirsto treniruočių lankytojus pagal amžiaus grupę bei plaukimo gebėjimus, kurie nustatoma surengiant nedideles varžybas. Jei vaikas nemoka plaukti, jis mokosi pradžiamokslių grupelėje.
„Pirmoji treniruotė beveik visada vyksta sausumoje. Lankytojai supažindinami su bendrąja baseino tvarka. Pradedame nuo elementarių elgesio baseino patalpose mokymų, kuriuose vaikai sužino, kaip užsirakina aprangos spintelė, kur pasidėti rūbus, o kur – batus, kur rasti dušą, kodėl baseino patalpose negalima bėgioti, stumdytis ir daugelis kitų su saugumu susijusių aspektų. Kartais pirmosios treniruotės metu vaikai sėdėdami ant negilaus baseino krašto įmerkia kojas į vandenį tokiu būdu pratindami kojas prie darbo vandenyje “, – teigia plaukimo klubo „Banga“ direktorius.
Kaune plaukimo treniruotės taip pat vyksta privačiuose sveikantingumo klubuose
Pasak sveikatingumo klubų tinklo „Impuls“ vadovės Silvijos Petrošiūtės, plaukimo treniruotės metu vieną vaikų grupę treniruoja vienas treneris. Treniruotės esą vyksta ne didesnėse nei 12-kos asmenų grupėse (25 metrų baseine) bei 10 asmenų grupėse (20 metrų baseine).
„Visų vaikų plaukimo treniruočių metu treneriai prižiūri vaikus baseine ir už jo ribų. Baseino teritorijoje yra prižiūrintis asmuo – baseino instruktorius ir treniruotes vedantys plaukimo treneriai. Be to, kiekvienas vaikas, atėjęs į plaukimo pamoką, yra supažindinamas su mokymų programa“, – pasakojo S. Petrošiūtė.
Sveikatingumo centro „Linija“ Kaune vadovė Dovilė Gustė sakė, jog jų baseine vienu metu mokoma plaukti ne daugiau kaip 15-ka vaikų. „Treneris, vedantis treniruotę, neatsitraukia nuo vaikų, kol jie neišlipa iš baseino bei netgi palydi iki persirengimo kambario. Po tragedijos sostinėje šiandien sušaukėme mūsų klubo darbuotojus, dirbančius baseine, ir pasakėme, jog šie dar akyliau stebėtų lankytojus, nepalikdami jų be priežiūros nė minutei“, – teigė ji.
Pasak D. Gustės, be viso to, aplinka baseine stebima vaizdo kameromis. Užsiėmimai suskirstomi pagal amžių ir turimą plaukimo patirtį – nemokantys plaukti, mokantys, labai gerai plaukiantys. Nemokantiems plaukti esą skiriamas ypatingas dėmesys. „Pasiūlome asmeninę treniruotę su plaukimo treneriu, kurios metu treneris vaiką moko individualiai“, – tikino sveikatingumo klubo „Linija“ vadovė.
Tragedija sostinėje paveikė ir Kauno plaukimo mokyklos trenerius bei darbuotojus
Kiekvienais metais Lietuvos plaukimo federacija siekia, kad visi Lietuvos mokiniai privaloma tvarka būtų mokomi plaukti, kaip yra daugelyje pasaulio šalių.
„Kauno plaukimo mokykloje laikomės nustatytų normų ir į grupę priimame ne daugiau nei 15 vaikų. Pradedantiems vaikams skiriame dažniausiai kraštinį taką, naudojamės pagalbinėmis priemonėmis „rankovytėmis“, kurios neleidžia vaikui pasinerti po vandeniu. Vaikai, pradedantys plaukti, vandenyje būna ne ilgiau 45 minutes, nes vėliau juos apima nuovargis“, – komentavo Kauno plaukimo mokyklos direktorius Saulius Binevičius.
Kiekvieną kartą, pasak jo, treneriai įspėja vaikus nebėgioti baseine, moko kaip elgtis prie vandens telkinių, baigus treniruotę lipti iš vandens ir nežaisti, bet ne visi vaikai girdi tai, todėl privaloma pastoviai apie tai kalbėti mokyklose, per žiniasklaidos priemones, TV ir baseinuose ar prie vandens telkinių kur įvyksta tokios tragedijos.
Kaip elgtis vaikui, kad baseine būtų saugu?
Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai susisiekė ir su Lietuvos plaukimo federacijos mokymo plaukti projekto vadovu Ignu Vaičaičiu, kuris papasakojo, kaip treniruočių baseine metu turėtų būti užtikrinamas vaikų saugumas. „Pirmiausia, vaikas baseine negali likti be trenerio priežiūros. Mokytis plaukti jis gali būdamas tik kraštiniame baseino take, kuriame be kuriuo metu galima užsikabinti už baseino sienelės. O, jei jis plaukia kraštiniame take į priekį, turi būti greta takelio krašto. Baseine viskas turi būti nesunkiai pasiekiama ranka“, – paaiškino jis.
Pasak I. Vaičaičio, tuo atveju, kai vaikas yra tik mokomas plaukti, iš pradžių jis turi būti mokomas negilioje baseino vietoje, kad kojomis siektų baseino dugną. Vaikas, ypač pirmąją treniruočių dieną, negali būti aplinkoje, kuri jam būtų pavojinga. „Jei nemokantis plaukti vaikas yra baseine, pirmoji auksinė taisyklė – nebūti gilioje jo dalyje. Galima judėti tik iki tos zonos, kol prasideda didesnis gylis. O, jei nutiktų nenumatytas atvejis, kuomet vaikas eidamas baseine įkrito, patariama iš karto griebtis už baseine esančios sienelės ar už plaukimo takelio krašto“, – komentavo mokymo plaukti projekto vadovas.
Tokia tragedija kaip ši, kai plaukimo baseine treniruotėje nuskendo vaikas, I. Vaičaičio teigimu, pirmoji tokia Lietuvoje, kuri žvelgiant į statistiką nutinka nedažnai. „Baseinuose nuskęstama ypatingai retais atvejais. Jei ir įvyksta nelaimė, gali būti, jog taip nutinka dėl tam tikro žmogaus sveikatos sutrikimo. Pavyzdžiui, plaukiant buvo ištiktas epilepsijos priepuolio, ar sustojo širdis. Tokių atvejų, kai žmogus skęsta ir yra gaivinamas, pasitaiko, bet, kad nuskęstų – retas atvejis, o vaikas Lietuvos nepriklausomybės istorijoje nuskendo pirmą kartą“, – teigė jis.
Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu mokymo plaukti aprašu, vienas treneris tuo pat metu baseine gali treniruoti ne didesnę kaip 12 vaikų grupę. Jei tai – mokinių klasė, turi dirbti du treneriai. Tačiau privaloma dirbti pagal mokymo plaukti metodiką, nepamirštant saugaus elgesio vandenyje principų. „Treniruočių baseine metu negali būti chaoso. Vaikai turi būti supažindinami su saugiu elgesiu vandenyje, paaiškinant, kuri baseino dalis – gili, o kuri – ne. Ką galima ir ką negalima daryti. Be to, iš pradžių vaikai supažindinami su vandeniu, nes ne visi geba iš karto įšokti, jie pratinasi prie vandens ir tik vėliau mokosi judėti vandenyje. Tai – ilgas procesas. Taip turėtų būti“, – paaiškino pašnekovas.
Pasak I. Vaičaičio, nemokantys plaukti žmonės dažniausiai skęsta atviruose vandens telkiniuose bei nesilaikydami saugaus elgesio banguotame, srovingame vandenyje principų. „Jei prieš plaukiant nebus tinkamai įvertinta situacija, net ir paties geriausio plaukiko įgūdžiai nepagelbės“, – kalbėjo mokymo plaukti projekto vadovas.
