2017 m. rugsėjo 1 dieną pro Žemę saugiai praskries didžiulis asteroidas „Florence“ – nuo mūsų planetos jį skirs maždaug 7 mln. kilometrų, arba maždaug 18 atstumų tarp Žemės ir Mėnulio.
„Florence“ yra vienas didžiausių šalia Žemės esančių asteroidų: NASA „Spitzer“ kosminio teleskopo ir NEOWISE misijos duomenys rodo, kad jo skersmuo siekia maždaug 4,4 km, rašo svetainė nasa.gov.
„Nors daug žinomų asteroidų pro Žemę yra praskrieję arčiau, negu rugsėjo 1 dieną priartės „Florence“, jie būdavo kur kas mažesni“, – teigė NASA Netoli Žemės esančių objektų studijų centro, įsikūrusio šios agentūros Reaktyvinių variklių laboratorije Kalifornijos Pasadenos mieste, vadovas Paulas Chodas.
„Florence“ bus didžiausias asteroidas, kuris praskries pro mūsų planetą nuo tada, kai NASA pradėjo šalia Žemės skriejančių asteroidų nustatymo ir stebėjimo programą“, – pažymėjo jis.
Šis palyginus artimas kontaktas suteiks mokslininkams progą iš arčiau patyrinėti asteroidą. Manoma, kad „Florence“ bus puikus objektas stebėjimui antžeminiais radarais. Tai planuojama daryti NASA „Goldstone“ Saulės sistemos radaru Kalifornijoje ir Nacionalinio mokslo fondo Aresibo observatorijoje Puerto Rike.
Radarų nuotraukos parodys tikrąjį „Florence“ dydį ir galės atskleisti vos 10 metrų siekiančias paviršiaus detales.
Asteroidą „Florence“ 1981 metų kovą Australijos Siding Springo observatorijoje aptiko astronomas Schelte Busas. Jis buvo pavadintas šiuolaikinės slaugos pradininkės Florence Nightingale (1820 – 1910) garbei.
2017 metų susitikimas bus arčiausias šio asteroido priartėjimas prie Žemės nuo 1890 metų ir toks išliks iki pat 2500 metų. Rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje „Florence“ pašviesės iki devintojo ryškio ir kelias naktis, kol skries Pietų Žuvies, Ožiaragio, Vandenio ir Delfino žvaigždynais, bus matomas net ir mažais teleskopais.
Radarais stebima šimtai asteroidų. Kai šios mažos, natūralios Saulės sistemos formavimosi liekanos praskrenda palyginus arti Žemės, giliojo kosmoso radarai būna pakankamai galinga technika, kad ištirtų jų dydį, formą, rotaciją, paviršiaus ypatumus bei nelygumus ir nustatytų tikslesnį jų kelią orbita.
JPL valdo ir prižiūri NASA Giliojo kosmoso tinklą, įskaitant „Goldstone“ Saulės sistemos radarą. Jame įsikūręs ir Netoli Žemės esančių objektų studijų centras, skirtas NASA Netoli Žemės esančių objektų stebėjimo programai, kuri savo ruožtu priklauso Planetinės gynybos koordinavimo biurui šios agentūros Mokslinių misijų direktorate.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
