Hepatitas C vis dar dažnai nustatomas atsitiktinai ir jau pažengęs, todėl į jo riziką raginami labiau atsižvelgti šeimos gydytojai.
Artėjant Pasaulinei hepatito dienai sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad reikalingas geresnis ligos išaiškinamumas, pirminės prevencijos grandžių tobulinimas Lietuvoje net 2 iš 10 žmonių gali būti užsikrėtę hepatito C virusu, sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.
Užkrečiamų ligų ir AIDC centro direktoriaus Sauliaus Čaplinsko teigimu, nors oficialiai registruojamas sergamumas ūmiais hepatitais Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį mažėja, tačiau užsikrėtusiųjų hepatitų virusais ir sergančiais lėtiniais hepatitais gali būti kur kas daugiau, nes dviem trečdaliams žmonių ši liga nesukelia jokių simptomų ir susirgimai dažniausiai išaiškinami atsitiktinai ir, deja, ligai įžengus į komplikacijų stadiją.
„Todėl reikėtų pasikalbėti su šeimos gydytoju apie galimą asmeninę riziką ir, esant jai, atlikti pirminius kraujo tyrimus dėl hepatito C viruso. Pirmiausia susirūpinti turėtų tie, kurie turėjo įvairių invazinių medicininių procedūrų, nors kartą yra vartoję švirkščiamuosius narkotikus, turintys tatuiruočių, dažnai atliekantys manikiūrą, pedikiūrą, odontologijos procedūras, ypač ten, kur pažeidžiamos instrumentų dezinfekcijos ir sterilizacijos taisyklės“, – pranešime teigia S.Čaplinskas.
Kadangi hepatito C virusas plinta per kraują ir kitus organizmo skysčius, rizikos grupėms pirmiausia priskiriami intraveninius narkotikus vartojantys, kalinimo įstaigose buvę žmonės, taip pat – medicinos darbuotojai. Vakarų šalyse būtent šios gyventojų grupės sudaro didžiausią sergančiųjų hepatitu C dalį. Tuo metu Lietuvoje situacija kiek kitokia: daug mūsų žmonių viruso aukomis tapo prieš kelis dešimtmečius dėl nesaugių procedūrų medicinoje.
„Vakarų Europos šalyse vienkartiniai medicininiai instrumentai buvo pradėti naudoti 15–20 metų anksčiau nei Lietuvoje, todėl ten užsikrėtimo kelias perpilant kraują ir jo komponentus nustatytas tik mažai daliai infekuotų žmonių. Lietuvoje didžiausią ligonių, užsikrėtusių iki 1994 m., grupę sudaro būtent tie, kuriems virusas buvo perduotas įvairių medicininių procedūrų metu“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Limas Kupčinskas.
Hepatito C viruso sukeliamos kepenų ligos vystosi lėtai, todėl žmogus ilgus metus gali nė neįtarti, kad rimtai serga. Nustatyta, kad kepenų cirozė išsivystyto vidutiniškai per 25 metus, kepenų vėžys – per 30 metų.
„Tik dabar susiduriame su kepenų ciroze ir vėžiu sergančiais ligoniais, kurie davė kraujo arba buvo operuoti dar sovietmečiu. Apie pusė pacientų, Vilniaus ir Kauno klinikose laukiančių kepenų persodinimo, yra sergantieji lėtiniu virusiniu hepatitu C“, – sako prof. L.Kupčinskas.
Tyrimų duomenimis, 20–25 proc. užsikrėtusiųjų hepatito C virusu suserga kepenų ciroze, o apie 7–8 proc. – kepenų vėžiu.
Nuo 2015 m. spalio Lietuvos pacientams, sergantiems hepatitu C, pradėjus kompensuoti gydymą naujos kartos vaistais be interferono, pasitvirtino, kad šio gydymo efektyvumas siekia beveik 100 procentų. Visoje Lietuvoje kompensuojamais vaistais išgydyta jau daugiau nei 250 ligonių, o dar daugiau nei 70 jų išgydyta vardinės programos metu. Visgi tokie kompensuojami vaistai kol kas skiriami ne visiems sergantiems.
Pasak ministro A.Verygos, artimiausiu metu planuojama pradėti kompensuoti ir daugiau vaistų šiai ligai gydyti, tad galimybės pasveikti plėsis.
Kasmet liepos 28-ąją minima Pasaulinė hepatito diena. Ši diena skirta atkreipti visuomenės dėmesį į virusinio hepatito infekciją ir su šia liga susijusiomis problemomis, kurias patiria sergantieji, jų artimieji bei gydantys gydytojai.
Virusiniai hepatitai – skirtingų hepatito virusų sukeliamas kepenų uždegimas, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. Kasmet dėl virusinių hepatitų sukeliamų sveikatos sutikimų pasaulyje miršta apie 1,45 milijono žmonių.
