Kaip merginos burdavosi su vainikais, kodėl šokinėjama per laužą, kokių galių įgyja žmogus radęs paparčio žiedą – apie šiuos ir kitus papročius sužinosite atvykę į Joninių šventę Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.
Joninės – svarbiausia lietuvių liaudies vasaros šventė, dar vadinama šienapjūtės pradžia. Daugelis Joninių papročių siejami su žemdirbyste ir gyvulininkyste. Ypač svarbu buvo apsaugoti derlių nuo stichinių nelaimių, piktųjų dvasių, raganų, nes vidurvasaryje dažnos sausros, krušos, liūtys ir perkūnijos. Todėl per šventę maudomasi, supamasi, lankomi javai, deginami laužai, renkami pievų žolynai – kupoliaujama.
Vienas iš ypatingų šventės simbolių yra vainikas, kuris buvo pinamas tylomis, iš devyneriopų kupolių ir nenaudojant siūlo. Vainikai turėjo didžiulę prasmę – žmonės tikėjo, kad jame kaupiasi amžina augmenijos gyvenimo jėga. Tai nemirtingumo ir meilės simbolis.
Birželio 24 dieną 13 val. lankytojų lauks pažintis su trumpiausios nakties burtais, apeiginė vandens magija, kupoliavimas, ateities spėjimas iš gėlių, vainikų, ugnies pagerbimas, Jonų ir Janinų sveikinimai bei lietuviškų ristynių varžybos „Velnias ant menčių“.
Šventę vainikuos Anykščių kultūros centro teatro spektaklis „Prieblandoje“. Renginio organizatoriai žada lankytojus įtraukti į šventės sūkurį: šoksim, dainuosim su ansambliais, žaisim kaimiškus žaidimus, šokinėsim per laužą, važinėsimės arkliukių traukiamais vežimaičiais… Jonai ir Janinos į renginį pakliūs nemokamai! Išsamiau čia.
