Antradienį Seimo plenariniame posėdyje ketinama svarstyti parlamentarų Rimantės Šalaševičiūtės bei Remigijaus Žemaitaičio parengtas Narkologinės priežiūros įstatymo pataisas. Jomis siūloma plėsti priverstinio gydymo nuo alkoholizmo tvarką.
Pataisos numato, kad esant atitinkamoms sąlygoms priverstinai gydyti būtų galima ne tik narkologinius ligonius, kaip dabar, bet ir asmenis, kuriems įtariamas alkoholizmas ar narkomanija, taip pat – nėščiąsias, kurios ne mažiau nei mėnesį nuolat naudoja alkoholį arba dėl jų piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis kyla vaisiaus apsigimimo grėsmė. Projekto autoriai pažymi, kad paprastas girtumas negalėtų tapti pagrindu priverstiniam gydymui.
Pataisų oponentai teigia, kad siekis priversti asmenį gydytis, nesant aiškiai išreikštos jo paties valios, gali pažeisti žmogaus teises. Tuo metu R. Šalaševičiūtė DELFI teigė mananti, kad sunku tikėtis aiškiai išreikštos valios iš žmogaus, kuris yra ligonis.
„Diskutavau šiuo klausimu su įvairių sričių specialistais – nuomonės labai įvairios. Vieni teigia, kad jei asmuo, net suvokdamas paties keliamas grėsmes, nenori gydytis – tai yra jo teisė. Aš su tuo nesutinku. Labai gerai, kad buvo priimti sprendimai dėl alkoholio pardavimo ribojimų, bet tai daugiau prevencijos klausimai, o šiandien turime orientuotis į tuos, kuriems dar galime padėti, jeigu jie patys ir nerodo ypatingo noro gydytis“, – sakė R. Šalaševičiūtė.
Antrojo projekto teikėjo – R. Žemaitaičio – manymu, kitos išeities, kaip priverstinis alkoholikų gydymas, Lietuva nebeturi. „Arba turime juos palikti likimo valiai, bet kuo tokiu atveju dėti jų artimieji, kuo kaltas mažas vaikas, priverstas gyventi su geriančiu gimdytoju, kuo kalti sutuoktiniai, kenčiantys diena iš dienos ir neretai neturintys galimybės net apsigyventi atskirai“, – piktinosi parlamentaras.
Į pagalbą girtaujančiųjų artimiesiems
Pastarąjį kartą kovo pradžioje Seime įregistruoti Narkologinės priežiūros įstatymo pakeitimai numato, kad asmenys, turintys alkoholizmo ar narkomanijos ligos požymių, priverstinai galėtų būti gydomi, jei atitiktų visas išvardytas sąlygas:
tokiems asmenims pasireiškia ryški abstinencijos būklė ir jos nulemtas nuolatinis kompulsyvus psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, trunkantis ne trumpiau kaip vieną mėnesį;
kartu su tokiais asmenimis gyvenantys ar kitaip su jais susiję asmenys (pavyzdžiui, artimieji giminaičiai) patiria nuolatinį jų psichologinį ar fizinį smurtą, keliantį grėsmę aplinkinių sveikatai ir gyvybei, taip pat finansinių nuostolių;
tokie asmenys gali padaryti esminę žalą savo sveikatai, gyvybei;
nėščioji galėtų būti priverstinai hospitalizuota, jeigu dėl jos piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis kyla vaisiaus apsigimimo grėsmė.
Pagal teikiamą projektą, dėl pirminio asmens psichikos sveikatos patikrinimo į gydytoją psichiatrą galėtų kreiptis ne tik gydytojas, įtariantis pacientui narkologinį susirgimą ar nustatęs tokio susirgimo simptomus, bet ir alkoholiu piktnaudžiaujančio asmens atstovas, šeimos nariai, artimieji giminaičiai, policija, socialiniai ar vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai.
Sistema veiktų taip:
įstatyme įvardyti asmenys dėl pagalbos teikimo piktnaudžiaujančiam alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis asmeniui kreiptųsi į psichikos sveikatos centro, šeimos ar kitą gydytoją, kuris įtardamas, kad asmuo piktnaudžiauja psichiką veikiančiomis medžiagomis, skirtų reikiamą gydymą arba, nustatęs įstatyme numatytas sąlygas, nukreiptų jį į psichiatrijos ligoninę ar į universitetinių, regioninių, savivaldybių ligoninių psichiatrijos skyrių;
psichiatrijos ligoninės ar psichiatrijos skyriaus administracija iš karto kreiptųsi į teismą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti asmenį, kuris turi alkoholizmo ar narkomanijos ligos požymių. Teismas sprendimą priimtų per 3 darbo dienas;
gavus teismo leidimą, pacientui psichiatrijos ligoninėje ar psichiatrijos skyriuose būtų teikiama stacionari medicininė pagalba iki 20 dienų, po to pacientas būtų siunčiamas psichosocialinei reabilitacijai.
Šiuo metu galiojantis Narkologinės priežiūros įstatymas kalba tik apie narkologinių ligonių, tai yra asmenų su išsivysčiusiu priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių, kitų psichiką veikiančių medžiagų sindromu, priverstinį gydymą. Taip pat nenumatyta galimybė priverstinai gydyti nėščiąsias, priklausomybėmis keliančias grėsmę savo vaisiui.
Įžvelgia priverstinio gydymo naudą
Parlamentarų jau ne pirmą kartą teikiamam priverstinio gydymo nuo alkoholizmo projektui pastabų yra pareiškęs Seimo Teisės departamentas.
„Siūlomu projektu siekiama nustatyti priverstinio hospitalizavimo sąlygas ne tik narkologiniams ligoniams, t. y. asmenims, kuriems įstatymų nustatyta tvarka diagnozuota psichikos liga su išsivysčiusiu priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių, kitų psichiką veikiančių medžiagų sindromu, tačiau ir asmenims, kurie turi alkoholizmo ar narkomanijos ligos požymių.
Vertinant tokį siūlymą, atkreipiame dėmesį, kad priverstinis pacientų hospitalizavimas psichiatrijos įstaigose reiškia ne ką kitą, o priverstinį asmens laisvės suvaržymą, todėl toks reglamentavimas turėtų būti vertintinas ir konstitucinėje jurisprudencijoje suformuotos doktrinos dėl asmenų teisių apribojimo pagrindų požiūriu“, – nurodoma gegužės pabaigoje pateiktose Teisės departamento išvadose.
Kitokios pozicijos laikosi tiesiogiai su girtaujančiais asmenimis kasdieniniame darbe susiduriantys savivaldybių atstovai. Kaip DELFI teigė Alytaus rajono, kuriame jau penkerius metus pasiryžusieji atsispirti priklausomybei nuo alkoholio gydomi savivaldybės lėšomis, vicemeras Arvydas Balčiūnas, priverstinis sau pagelbėti nelinkusių asmenų gydymas būtų naudingas valstybei.
„Mes džiaugiamės, kad mūsų rajone žmonės suranda savyje jėgų ir pakyla iš girtavimo duobės. Su savivaldybės pagalba jie susitvarko, gyvena šeimose, gimdo vaikus, dirba. Tokių pavyzdžių turime ne vieną. Investicija į tokius asmenis tikrai pasiteisina. Net su ta neišvengiama galimybe – kalbu apie vadinamuosius „atkritimus“, kai gydęsis asmuo vėliau vėl pradeda girtauti, – tokia prevencija duotų naudos“, – sakė jis.
Vicemero teigimu, norint padėti girtaujantiems asmenims, vis dėlto sunkiausia sulaukti jų blaivumo akimirkos. „Sunku rasti žmogų tokioje būsenoje, kad jis pats su savimi būtų sutaręs, jog nevartos alkoholio. Žinoma, jei žmogus neskiria žemės nuo dangaus, mes ir dabar jį imame ir vežame (gydyti). Vis dėlto stengiamės su žmonėmis pirmiausia kalbėtis – ilgai kruopščiai dirbant, pavyksta pasiūlyti paslaugą, kuria jie paskui labai džiaugiasi, skambina, dėkoja“, – aiškino A. Balčiūnas.
Panašiai kalbėjo Kalvarijos meras Vincas Plikaitis. „Žmones, kurie daug geria, ir dabar vežame gydytis. Bet, žinote, jie pasigydo pusę metų, bet kitą kartą ir vėl sugrįžta į senas vėžes. Praėjo laikas, ir vėl vežk. Bet tai, žinoma, geriau nei nieko. Kitas po gydymo ir pusę metų, ir metus pabūna blaivus“, – aiškino jis.
Pasak Kalvarijos mero, darbo praktikoje yra buvę ir atvejų, kai žmonės po gydymo metė girtauti. „Kartais žmogus pats ateina, prašo – vežkite gydyti. Kartais pagalbos kreipiasi šeimos nariai. Žmogui vis tiek reikia padėti“, – teigė V. Plikaitis.
Pasigenda kompleksinių sprendimų
Kauno apskrities priklausomybės ligų centro vedėjas, psichiatras Leonas Kačinskas abejojo, ar vien tik priverstinis gydymas nuo alkoholizmo atneš tą naudą, kurios tikimasi.
„Mane domina, kaip, projekto autorių manymu, siūloma sistema funkcionuos. Nes tai, kaip ji funkcionavo Sovietų sąjungos laikais, laukiamo efekto nedavė. Manau, kad rezultatų iš to neturėsime. Dabartinė sistema pakankamai gerai veikia ta prasme, kad yra ilgalaikės reabilitacijos bendruomenės, kurios atlieka šią funkciją. Ar priverstas gydytis žmogus suvoks, kad tai reikalinga, ar jam tiesiog kils pyktis?“, – svarstė medikas.
Jo teigimu, šiuo metu orientuojamasi į sergančiųjų alkoholizmu gydymą, tačiau šios problemos esmė ignoruojama.
„Kas kalba apie šių asmenų socialinę padėtį, kas kalba apie tai, kaip juos suinteresuoti, motyvuoti? Kur šie momentai? Žinoma, sutinku, geriančiųjų artimuosius reikia gelbėti, tačiau tam reikia ir juos mokyti, kaip elgtis su aplinka, su geriančiais žmonėmis, reikia socialinius darbuotojus mokyti, kad jie sugebėtų tokius asmenis motyvuoti. Tam reikia keisti socialines sąlygas. Kai pamatysiu sprendimus ta linkme, gal man tiks ir prievartinis gydymas. Bet kol kas nematau kompleksinių visa apimančių sprendimų“, – aiškino L. Kačinskas.
Įstatymo pataisos dėl priverstinio gydymo žmonėms, kuriems įtariama priklausomybė nuo alkoholio, pirmąkart buvo parengtos 2016 metų pradžioje R. Šalaševičiūtės vadovautos Sveikatos apsaugos ministerijos. Tuo metu politikė tikino, kad priemonių alkoholio suvartojimui mažinti verčia imtis tragiški ir šiurpūs Lietuvoje besikartojantys nusikaltimai, padaromi apsvaigusių ar ilgai gėrusių asmenų.
„Negalima abejingai stebėti, kai nuo besaikio girtavimo paklaikusių asmenų aukomis tampa pagyvenę žmonės, vaikai, kai terorizuojami šeimos nariai, kai alkoholikų vaikai nuo mažens mato tik tokį šeimos modelį. Tai gali tapti jau ne vienos kartos problema, bet ir ateities visuomenės problema“, – tuo metu kalbėjo R. Šalaševičiūtė.
Sveikatos apsaugos ministerija tikėjosi, kad parengtą įstatymo paketą Seimas priims jau 2016 metų birželį. Tačiau pasikeitus sveikatos apsaugos ministrui, projektas buvo atsiimtas, pareiškus nuogąstavimus, esą siūlomi sprendimai gali prasilenkti su žmogaus teisėmis.
Daugiau informacijos skaitykite čia.
