Sekmadienio vakarą Kauno „Žalgirio“ arenoje surengta šventė, kurios metu buvo minimas Lietuvos krepšinio 95-asis jubiliejus. Vykusio šventinio renginio metu netrūko muzikinių pasirodymų, o vienas jų užminė ne vieną klausimą.
Baigus teikti apdovanojimus Lietuvos krepšiniui labiausiai nusipelnusiems žmonėms, šventės kulminacijoje į sceną išėjo grupės SEL lyderis Egidijus Dragūnas, kuris surengė maždaug 20-ies minučių pasirodymą. Jo metu dalis kviestinių svečių jį stebėjo susiėmę už galvų, mat iškilmingo renginio metu dalyvavo ir daug garbaus amžiaus, Lietuvos krepšiniui nusipelnusių asmenų, kuriems SEL lyderio E.Dragūno pasirodymas buvo ne itin suprantama renginio dalis. Jiems pritaria ir dalis kauniečių, stebėjusių renginį tiek gyvai „Žalgirio“ arenoje, tiek jo tiesioginę transliaciją per televiziją.
Po pirmosios dainos atlikėjas paragino visus atsistoti ir pajudėti kartu: „Atsistokime, neturime daug laiko. Jūsų, krepšininkai, kojos juk stiprios“.
„Aš taip ranką laikau todėl, kad diržą pamiršau namuose, kad nenukristų, – kiek vėliau į daugiatūkstantinę minią kreipėsi E. Dragūnas.
Kauniečiai, stebėję E.Dragūno pasirodymą teigia buvę nusivylę ir iš Lietuvoje dievinamo atlikėjo tikėjosi daugiau.
Kauniečių nuomonės apie SEL pasirodymą
Rokas: „Įspūdingumo iš viso nebuvo iš Selo, sugadino renginio pabaigą. Galėjo geriau senesnių dainų padainuoti, pavyzdžiui, Saulės miestą“.
Sandra: „Labai myliu Sel muziką, laukiau jo pasirodymo, bet nuvylė dainų pasirinkimas tokiai garbingai auditorijai. Jis parodė tik kelias dainas ir tai pastebėjau, kad žmonės pradėjo išeidinėti. O Linas Adomaitis vakar pavarė tikrai gerai“.
Paulina: „Pasakykite, kokia kalba jis dainuoja. Nesupratau nei vieno žodžio. Užuojauta tiems, kurie turėjo jį stebėti visą koncertą“
Lina: „Tiesiog gal reikėjo pagerbti vyresnius žmones ir padainuoti keletą senų savo dainų, o ne griaudėti su muzika ir nešioti mikrofoną po sceną?“.
Vitalijus: „Mes į šį renginį tik dėl Selo ir ėjom, o buvo niekalas“.
Greta: „Tai turėjo būti geriausias pasirodymas, tačiau L.Adomaitis ir Dž.Butkutė labiau patiko. Jie atidavė save, o pas Selą be daug garso ir šviesų daugiau nieko nemačiau“.
