Balandžio 26 d., trečiadienį, 17 val. Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyriuje (L. Zamenhofo g. 12) vyks dailininkės Astos Keraitienės personalinės tapybos darbų parodos „Mandala“ atidarymas. Parodoje bus galima susipažinti su mandalos simboliu ir mandalos reikšme šiuolaikinio žmogaus gyvenime. Parodos atidarymo metu skambės muzika, atliekama archajinių muzikos instrumentų.
Jaunos kartos tapytoja Asta Keraitienė gimė 1971 metais Panevėžyje. Ji yra baigusi Telšių aukštesniosios taikomosios dailės technikumą. Šiandien dailininkė gyvena ir kuria Rokiškyje.
Asta Keraitienė yra išbandžiusi įvairias technikas: tapybos, tapybos ant medžio, piešimo bei akvarelės. Dailininkė yra įkūrusi viešąją įstaigą „Saviugdos centras“, kuriame organizuoja įvairius tapybos ir kitokius užsiėmimus vaikams ir suaugusiems.
Paklausta, kaip kilo idėja sukurti tapybos darbų ciklą „Mandalos tema“, dailininkė Asta Keraitienė atvirauja:
„Mane jau seniai domina žmogaus psichologija, jo vidinio kūrybinio potencialo paieškos, savęs pažinimas. Ieškojimai atvedė išmėginti mandalų piešimą. Netrukus mane „įtraukė“ magiškas mandalų kūrimo procesas. Išmokus perskaityti jos simbolinę kalbą atradau savyje neišnaudotus resursus, sąmoningai patyriau įvairias emocinės kaitos būsenas. Labiausiai džiugino piešimo procese atrastas Ramybės bei Saugumo potyris.“
Pasak dailininkės, Mandalos formų istorikai randa seniausiose kultūrose bei civilizacijose. Dėl savo universalumo principo, ji naudojama sakralių statinių statybai, dievybių simboliams, taip pat ornamentikoje, ženkluose ir t.t. Viena iš tobuliausių ir dažniausiai pastebimų formų yra Apskritimas, Ratas arba Sfera, kuris simbolizuoja vienybę, dvasią, užbaigtumą, saugumą – nuolatinį judėjimą bei kūrybą. Su šia forma visada susiję kažkas Dieviško ir paslaptingo. Tobulos apskritimo formos pastebimos ir gamtoje – gėlės žiede, voratinklio gijoje, žmogaus akyje, Saulės sistemoje ar ląstelėje.
Paroda Lietuvių tautinės muzikos istorijos muziejuje veiks iki gegužės 27 d.
