Praėjusios savaitės pabaigoje Kauno troleibusų tinklas pradėjo kelti nerimą kauniečiams, mat įvairiose miesto vietose vis kyla trumpi jungimai ir ant kelio važiuojamosios dalies pasipila kibirkštys. Gyventojai nerimauja, jog tokie trumpi jungimai kelia pavojų sveikatai ar net gyvybei, tačiau specialistai ramina – tai turėtų greitai liautis.
Naktį iš vasario 17-osios į 18-ąją portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai užfiksavo keistų šviesos blyksnių nušviestą Kauno dangų ir nerimavo, kas vyksta. Tuomet UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ budinčiais darbuotojais, tačiau šie patikino, jog nieko ypatingo, išskyrus keletą trumpų jungimų, nevyko.
Dega ne laidai
Praėjus savaitgaliui blyksniai nesiliovė – tiesa, paaiškėjo, jog dangų itin ryškiai nušviečia trumpieji jungimai, kylantys troleibusų kontaktinėje linijoje. Antradienį susisiekus su „Kauno autobusų“ Energetikos departamento vadovu Eugenijumi Šmitu, šis tokią priežastį patvirtino ir paaiškino šiek tiek plačiau – pasak jo, įsivaizdavimas, jog kilus trumpam jungimui užsidega troleibusų laidai, yra klaidingas.
Pasak E. Šmito, troleibusų kontaktiniame tinkle montuojasi mediniai izoliatoriai, kurie turėtų saugoti, kad laidai nesiliestų vienas su kitu ir nekiltų trumpieji jungimai. Būtent šie izoliatoriai, paveikti gamtos sąlygų, ir kalti dėl to, ką regi ir dėl ko nerimauja kauniečiai.
„Kai gaunasi tokios meteorologinės sąlygos, sakyčiau, negeros, kai buvo šalta, apledėjimas, ir po to drėgmė staiga, čia išaiškėja šitų izoliatorių minusas – jie pramirksta“, – aiškino E. Šmitas. „Jie peršlampa ir tada gaunasi tarp dviejų laidų ne izoliatorius, o laidininkas. Ir tada šauna atitinkama įtampa, yra 600 voltų lankas, ir tas lankas uždega medieną, kuri sėkmingai dega.“
Specialisto teigimu, ugniagesiai, per pastarąsias paras vykę į daugiau nei 5 iškvietimus dėl šių trumpųjų jungimų, nieko padaryti negali, mat medinis izoliatorius dega apie 2 minutes, o po to viskas grįžta į senąsias vėžes. „Dega apie 2 minutes ir labai skaisčiai, labai atrodo įdomiai. Bet tai čia ne laidai dega, o ta mediena, ne laidai jokiu būdu“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ tvirtino E. Šmitas.
[susije_video kurie=””]
Yra apie 3 tūkstančius
Pasak „Kauno autobusai“ atstovo, tokių izoliatorių Kauno troleibusų tinkle yra beveik trys tūkstančiai ir jie yra pastoviai naujinami. Tiesa, darbus sunkina tai, jog specialistai per parą turi vos 4 valandų trukmės tarpą, kurio metu gali dirbti su troleibusų linija. Tų keturių valandų metu spėjama pakeisti apie 10 izoliatorių.
„Problema yra tokia, kad tokių (izoliatorių, red.) yra netoli 3000 mieste, o mes naktimis tik galime dirbti“, – pasakojo E. Šmitas. „Naujuose tinkluose jau visi pakeisti yra, o dabar keičiame kitur. Gauname naujus izoliatorius, antri metai kaip jau keičiame jais“, – tvirtino jis.
Pašnekovas pripažino, jog šįmet izoliatorių problema – itin opi, mat iškvietimų skaičiaus negalima ignoruoti. „Praeis pavasaris toks, ir vėl bus viskas tvarkoj. Iš po žiemos dar tik tiek, kad šįmet labai daug, net 4 atvejai gedimo… Tai jau per daug ir duodame komandą keisti.“
Ragina būti atsargiais
Specialisto teigimu, trumpieji jungimai troleibusų tinkle turėtų ypatingai paskatinti pėsčiųjų ir automobilių vairuotojų budrumą. Troleibusams bei jų keleiviams jie visiškai nekenkia.
„Pavojingumas žmonėms, tai kad aplink nelįstų, nes vis tiek, kibirkščiuoja, dega, krenta atplaišos nuo medienos“, – vardino grėsmes E. Šmitas. „Automobiliams pavojus, nes gali užkristi kas nors, tai geriau palaukti, kol sudegs viskas pilnai. Troleibusams ir keleiviams pavojaus nėra jokio“, – tvirtino jis ir pridūrė, jog trumpojo jungimo metu kylanti elektros iškrova yra per silpna tam, kad ją fiksuotų davikliai, todėl, sudegus izoliatoriui, troleibusai gali tęsti kelionę, mat srovė tinkle nebūna dingusi.
