Dalyvaudama rinkimuose Ramūno Karbauskio Valstiečių ir žaliųjų sąjunga žadėjo stiprinti vairavimo apsvaigus prevenciją. Rinkimų programoje buvo rašoma, kad bus siekiama iki 0 sumažinti leistiną alkoholio promilių kraujyje ribą visiems vairuotojams.
Nuo sausio mėnesio įsigaliojo nuostata, kad vairavimas apsvaigus, kai kraujyje esama daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, užtraukia jau ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę. Regis, kova su alkoholizmu tik stiprėja?
Nebūtinai. Tiksliau, tai priklauso nuo teisėjų. Mat pagal Baudžiamąjį kodeksą asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei nusikalstama veika padaryta pirmą kartą, žmogus gailisi ją padaręs ir visiškai pripažino savo kaltę, bent iš dalies atlygino ar pašalino žalą (įsipareigojo tai padaryti), yra pagrindo manyti, kad toks žmogus atlygins žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Tuo suskubo pasinaudoti pirmą kartą už vairavimą apsvaigus pričiupti žmonės, kuriems nustatytas vidutinis girtumas.
Todėl susidaro keista situacija, kad pagal Administracinių nusižengimų kodeksą blaivumą atsisakęs tikrintis asmuo sulauks 300-450 eurų baudos su teisės vairuoti atėmimu 1-1,5 metų, tuo metu daugiau nei 1,5 promilės pripūtęs asmuo, jei labai gailėsis ir atlygins žalą bei susiras laiduotoją, atsakomybės gali išvengti.
Žinoma, tai priklausys nuo teisėjo, bet tokių atvejų jau yra: kaunietis Artūras Krušentaitis sausio 1-ąją sukėlė techninę avariją ir jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Teisme vaikino atstovai paprašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybėn pagal laidavimą ir teisėjas su tuo sutiko.
E. Misiūnas: jokios klaidos čia nėra
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas teigia, kad laidavimas yra labai normali praktika, įtvirtinta Baudžiamajame kodekse. Kadangi vairavimas išgėrus, kai nustatomas vidutinis girtumas, yra baudžiamas pagal Baudžiamąjį kodeksą (o ne Administracinių nusižengimų), tai natūraliai įgyjama galimybė ir atleisti asmenį nuo atsakomybės pagal laidavimą.
„Jeigu yra visos sąlygos, žmogus pripažįsta, yra patikimas laiduotojas, tai nereiškia, kad žmogus išvengia atsakomybės, jis tiesiog negauna kriminalinės ar baudžiamosios bausmės – baudos ar realaus laisvės atėmimo. Bet tai irgi tam tikras jo veikos vertinimas. Jeigu jis dar kartą padarytų tokią veiką, tai tada teismas jį baustų ir už praėjusią veiką, ir už paskutinę“, – aiškina teisėju anksčiau dirbęs E. Misiūnas.
Pasak pašnekovo, laidavimui yra nustatytos griežtos sąlygos: tai turi būti patikimas asmuo, jis turi prisiimti įsipareigojimus.
Baudžiamajame kodekse nurodoma, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ar galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laiduotojas gali būti įpareigojamas sumokėti užstatą, o jeigu kaltininkas per nustatytą laiko tarpą padaro kitą nusikalstamą veiką, laiduotojas užstatą praranda.
E. Misiūnas pasakoja, kad teismas, be kita ko, gali paskirti įpareigojimus ir pačiam kaltininkui: nevartoti alkoholio, nebūti viešose vietose, sumokėti tam tikrą sumą į nukentėjusių asmenų fondą.
„Ši nuostata nukreipta į vairuotojus, kurie pakliūva neblaivūs du-tris kartus per metus. Jų atžvilgiu administracinė atsakomybė anksčiau nepasiekdavo tikslo: jie gaudavo piniginę baudą, jos nemokėdavo ir nuobauda nepasiekdavo savo tikslų. O dabar kai yra baudžiamoji atsakomybė, jei žmogus pateks pirmą kartą, tai pagal laidavimą yra galimybė išvengti tiesioginių blogų pasekmių, bet jei paklius antrą ar trečią kartą, tai teisėjai tikrai jam skirs realią laisvės atėmimo bausmę ir ta bausmė pasieks savo tikslus”, – sako vidaus reikalų ministras.
S. Šedbaras: jau kalbėjome su prokurorais
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas, konservatorius Stasys Šedbaras sako žinantis problemą, bet, jo teigimu, tai ne įstatymo bėda, bet teismų.
„Žiūrint teoriškai, tai kaltininkui keliama baudžiamoji byla, atsiranda teistumas, bet kaimynams gali atrodyti, kad atsiranda nebaudžiamumas. Šį klausimą aptarėme ir su Generalinės prokuratūros vadovais, bet čia jau daugiau teismų reikalas. Pirmadienį Aukščiausiajame Teisme bus metinis rezultatų aptarimas, tai irgi iškelsime klausimą: kad teismai šioje vietoje žiūrėtų atidžiau ir atsakingiau”, – sako S. Šedbaras.
Panašiai teigia ir socialdemokratas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas. Jo teigimu, problema gali būti sprendžiama teismų lygiu. Politikas akcentuoja, kad norint pasiekti didesnį nei 1,5 promilės girtumą, reikia išgerti itin didelį kiekį alkoholio, todėl, abejotina, ar tai pirmas kartas, kai asmuo sėda už vairo neblaivus.
„Jeigu teismai paleis tokį mechanizmą, vargu, ar visuomenė priims. Mes pradedame matyti tam tikrą problemą. Gali būti tik ypatingai atskiri atvejai, bet ne sistema, kai sugriežtinus atsakomybę sudaryti įvaizdį, kad ji netaikoma”, – sako S. Šedbaras.
Politikas aiškina, kad su teisininkais kalbėta, jog galbūt būtų galima sugriežtinti reikalavimus laiduotojams. „Mes sutarėme: pasižiūrėsime, kaip klostosi teismų praktika, jeigu ji eis ne tuo keliu, tada sugrįšime prie įstatymų ir sukonkretinsime reikalavimus laiduotojams”, – sako konservatorius.
Daugiau naujienų skaitykite čia
