„Valstiečiams“ laimėjus rinkimus pranešta, kad Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos gali būti perkeltos į Kauną.
Kauno vadovai teigia, jog konkrečios vietos, kur įsikurs ministerijos, nėra laikinosios sostinės savivaldybės rūpestis. Tačiau Kauno meras Visvaldas Matijošaitis įsitikinęs, kad Kaune vietos ministerijoms tikrai atsiras.
V. Matijošaitis ir NT specialistai mano, kad ministerijos galėtų įsikurti universitetų atlaisvintuose pastatuose Laisvės alėjoje. Ar taip bus – parodys laikas.
Be to, jau netrukus Kaune bus baigti keli dideli projektai. Tuomet biurų plotų pasiūla smarkiai padidės.
Sprendimą palaiko
Ministerijų perkėlimo į Kauną klausimas sulaukia prieštaringų komentarų. V. Matijošaitis yra tokio sprendimo šalininkas.
„Ministerijų perkėlimas į Kauną yra vienas iš tokių sprendimų, kurį aš palaikau. Manau, kad tai bus naudinga tiek pačiam Kaunui, tiek ir visai Lietuvai. Kur Kaune įsikurs ministerijos, nuspręs Vyriausybė. Mes į šituos sprendimus nesikišime“, – DELFI teigė V. Matijošaitis.
Kauno meras teigia, kad laisvų plotų ministerijoms tikrai atsiras.
„Žinau tik tiek, kad Kaune šiuo klausimu tikrai bus iš ko pasirinkti. Šiuo metu jau kyla nauji biurų centrai, taip pat yra ir tarpukario modernizmo pastatai miesto centre, atlaisvėję Kauno technologijos universitetui sukoncentravus veiklą į studentų miestelį.
Tai – ir „Pieno centro“ pastatas, ir centrinis paštas, ir daugelis kitų. Jie nėra itin erdvūs, bet normaliai optimizavus ministerijas – pavyzdžiui taip, kaip padarėme Kaune – ministerijų darbuotojai tilptų“, – sako V. Matijošaitis.
Valdininkų nenori
Kaune šiuo metu vykdoma nemažai biurų statybų. Dauguma jų koncentruojasi miesto centre – projektai vykdomi Karaliaus Mindaugo prospekte, Jonavos gatvėje.
Bene didžiausią projektą vykdo V. Matijošaičio sūnaus Šarūno Matijošaičio vadovaujama „Vičiūnų grupė“. Jau pradėtas griauti „Respublikos“ viešbutis, kurio vietoje bus pastatytas biurų kompleksas „Magnum“. Neoficialiai kalbėta, kad čia galėtų persikelti ne tik dvi ministerijos, bet ir Kauno savivaldybė.
Tačiau panašu, kad šie gandai nepasitvirtins.
„Įsileidi ministerijas kokiais 2018-ais metais. Po dvejų metų įvyksta Seimo rinkimai ir nauja valdžia atšaukia šitą sprendimą ir ministerijos grįžta į Vilnių, o tu patiri didelius nuostolius. Kitas scenarijus – pasirašai 10 metų kontraktą su stambia užsienio kompanija ir ramiai gyveni. Joks sėkmingai dirbantis verslas nenori dirbti su viešuoju sektoriumi, gyvenančiu pagal rinkimų ritmą“, – DELFI teigė šaltinis.
„Tiesos šiame pasakyme yra daug. Tačiau nereikia pamiršti, kad niekas į tokius verslo centrus neįleis ministerijų su neužtikrintumu, juk pasirašomas nuomos kontraktas kokiems 5 metams. Gal bus ir specifinių pritaikymo reikalavimų, tarkime didesnių konferencijų salių, tai nuomos sutartis tikrai nebus trumpesnė nei 3-5 metai ir nutraukimo sąlygos bus griežtos.
Jei sumokės dvejų metų baudą tai tada prašome, galite keliauti atgal į Vilnių. Iš esmės nereikia žiūrėti, tai ministerija ar ne ministerija – reikia žiūrėti kaip į klientą, nuomininką ir su nuomininku suderėti ankstesnio išėjimo sąlygas ir kitus niuansus“, – sako NT bendrovės „Ober Haus“ Kauno biuro vadovas Saulius Umbrasas.
Laiko klausimas
S. Umbrasas sako, kad šiuo atveju svarbus laiko faktorius – kada ministerijas žadama įkurdinti Kaune.
„Tai priklauso nuo ministerijos tarnautojų skaičiaus ir kokie bus reikalavimai. Žiūrint praktiškai, tai mieste yra daug universitetų atlaisvintų patalpų ir pastatų. Kitas variantas – naujai vystomi projektai. Todėl daug kas priklauso nuo to, kada ministerijas žadama perkelti.
Jei dabar, tai be atlaisvintų universitetų plotų nėra daugiau ką siūlyti. Jeigu po metų dvejų, tai jau bus paruošti nauji pastatai ir tada jau bus pasirinkimas“, – sako S. Umbrasas.
Baigus mieste vykdomis statybų projektus, nuomininkams tikrai bus iš ko pasirinkti.
„Jei tai įvyks po dvejų metų, tai pasirinkimas bus tikrai didelis. Reikia padaryti namų darbus ir pasiruošti. Jei bus priimtas sprendimas ir tiksliai žinomi grafikai, tai bus konkursai ir panašiai. Bus pasirinkimas tarp senos ir naujos statybos, vietos, parkavimo galimybės ir taip toliau. Daug niuansų, į kuriuos šiandien vienareikšmiškai negalime atsakyti“, – konstatavo S. Umbrasas.
Daugiau skaitykite čia
