Į portalą „Kas vyksta Kaune” kreipėsi skaitytoja, kuri guodėsi, kad:
Susigundžiusi skambia ir įtaigia reklama, kreipiausi į įmonę teikiančią teisines paslaugas. Įmonė paaiškino, kad reikia kreiptis į teismą, jie man suruoš visus reikalingus dokumentus ir konsultuos viso bylos nagrinėjimo eigoje. Nustebau, kad įmonė manęs negali atstovauti teisme. Paklausiau, ar tikrai man nereikia advokato, kuris galėtų atstovauti mane teisme, bet man buvo paaiškinta, kad byla laimėtina, kad jie konsultuos, paruoš dokumentus, kad advokato nereik.
Bylą aš pralošiau ir esu įsitikinus, kad ją pralošiau tik dėl to, kad buvau liaudiškai tariant „nukonsultuota“. Pasirodė, kad net ieškinys ir kiti įmonės ruošti dokumentai buvo paruošti visiškai nekvalifikuotai, daugelio reikalavimų mano nepatenkino, kadangi jie išvis teisiškai negalėjo būti reiškiami, o tuo labiau patenkinti. Ką man dabar daryti? Ar galiu reikalauti nuostolių atlyginimo iš šios įmonės? Ir aplamai kuo skiriasi advokatas nuo teisines paslaugas teikiančios įmonės?
Dėl šios situacijos kreipėmės į advokatų kontoros ADVOCATERA advokatę Raimondą Lazauskienę, kuri sutiko išsamiai išanalizuoti ir pateikti atsakymus apie esamą situaciją.
Teoriškai jūs turite teisę kreiptis į teismą, dėl nuostolių atlyginimo, tačiau Jums teisme tektų įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (teisines paslaugas teikusios įmonės neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį bei kaltę). Deja, įrodyti šias sąlygas teisme yra praktiškai neįmanoma, kadangi teisines paslaugas teikiančių įmonių veikla Lietuvoje nėra specifiškai reguliuojama. Tai reiškia, kad teoriškai teisines paslaugas gali teikti bet kas, net ir teisinio išsilavinimo neturintis asmuo. Atitinkamai ir įrodyti teisme, jog buvo suteiktos nekokybiškos paslaugos, yra praktiškai neįmanoma, kadangi tokių įmonių darbuotojams nėra keliami reikalavimai išsilavinimui, kvalifikacijai, patirčiai ar reputacijai, taip pat įstatymai nenumato ir specialių reikalavimų teikiamų teisinių paslaugų kokybei, nėra nei vienos institucijos, kuri kontroliuotų nagrinėjamų įmonių teikiamų paslaugų kokybę.
Dažnai žmonės tapatina teisines paslaugas teikiančias įmones su advokatais, tačiau realybė tokia, kad ne kiekvienas asmuo gali būti advokatu, tuo tarpu įsteigti teisines paslaugas teikiančią įmonę ir joje dirbti gali praktiškai bet kas. Iš esmės, atėjus į konsultaciją teisines paslaugas teikiančioje įmonėje, visų pirma derėtų išsiaiškinti, ar apskritai konsultuojantis asmuo turi aukštąjį teisinį išsilavinimą.
Tuo tarpu advokato veikla yra įstatymų griežtai reglamentuojama. Advokatu gali tapti tik asmenys, įgiję aukštąjį universitetinį teisės magistro laipsnį, turintys įstatymų numatytą teisinio darbo stažą arba atlikę advokato padėjėjo praktiką, esantys nepriekaištingos reputacijos ir išlaikę advokato egzaminą. Be to, advokatai vykdydami veiklą privalo nuolat kelti savo kvalifikaciją bei vadovautis aukštais etikos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimais.Pavyzdžiui, nagrinėjamos situacijos kontekste, aktualūs Lietuvos advokatų etikos kodekse numatyti įpareigojimai advokatui, kad advokatas gali vertinti pavedimo įvykdymo sėkmės tikimybę, tačiau neturi garantuoti klientui ar jo užtikrinti dėl konkretaus pavedimo rezultato; taip pat kai kliento reikalavimai arba atsikirtimai yra aiškiai nepagrįsti, advokatas privalo apie tai informuoti klientą ir patarti jam tokių reikalavimų ar atsikirtimų nereikšti; kai advokatas abejoja dėl kliento reikalavimų arba atsikirtimų pagrįstumo, advokatas privalo įspėti klientą apie galimą nepalankų pavedimo vykdymo rezultatą ir t.t. Taigi, priešingai nei teisinių paslaugų įmonės, advokatai negali žadėti savo klientams šimtaprocentinės sėkmės, o privalo pateikti klientui realų ginčo situacijos vertinimą.
Esant griežtam reguliavimui, advokatui yra numatyta ir atsakomybė už netinkamą ar neetišką savo profesinių pareigų vykdymą. Atitinkamai kiekvienas advokatas privalo draustis profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Minimali draudimo suma yra 29 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui, todėl asmenys naudodamiesi advokato teikiamomis paslaugomis gali būti ramūs, jog jiems žala už advokato netinkamą pareigų vykdymą bus atlyginta.
Advokatams net yra nustatyti reikalavimai vykdomos veiklos reklamai. Tuo tarpu, kai teisines paslaugas teikiančios įmonės gali sau leisti reklamuotis skambiomis frazėmis – „Skyrybos per 3 dienas“, „Metas išsilaisvinti, todėl siūlome Jums skyrybų paketą pigiau“,advokatams advokato veiklą leidžiama reklamuoti tiek, kiek ši reklama atitinka advokato veiklos principus, o aukščiau įvardintos frazės negali būti suderinamos su jokiais advokato etikos principais.
Matyti, kad ne be pagrindo teisines paslaugas teikiančių įmonių atstovavimas teismuose yra ribojamas. Teisinėse valstybėse laikomasi principo, jog tik nepriekaištingo profesinio elgesio ir atitinkamos kvalifikacijos žmogui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Tuo tarpu valstybė garantuoti už teisines paslaugas teikiančių įmonių kvalifikaciją ir reputaciją negali. Atitinkamai tiek civiliniame, tiek baudžiamajame procese tokias paslaugas teikiančios įmonės proceso šalių atstovauti negali. Taip pat proceso šalims nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos už tokių įmonių suteiktas teisines paslaugas, t.y. jei procesinius dokumentus (pavyzdžiui ieškinį) teismui ruošia teisines paslaugas teikianti įmonė – bylą laimėjusi proceso šalis negali reikalauti iš kitos šalies atlyginti išlaidas turėtas už tokio ieškinio parengimą, kadangi civilinio proceso kodeksas numato galimybę reikalauti atlyginti išlaidas (susijusias su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai) tik advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Pažymėtina, kad 2017-01-01 įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui, nekvalifikuotų specialistų atstovavimas proceso šalims bus ribojamas ir administraciniame procese, kadangi proceso šalis su nedidelėmis išimtimis galės atstovauti tik advokatai ir advokatų padėjėjai. Taip pat proceso šaliai, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, bus atlyginamos tik tos išlaidos (susijusios su teisinių paslaugų teikimu), kurios buvo teiktos advokato ir advokato padėjėjo.
Aukščiau įvardinti pakeitimai vertintini itin teigiamai. Deja, asmenys, besikreipiantys teisinės pagalbos į teisines paslaugas teikiančias įmones, dažnai nežino, jog šių įmonių vykdoma veikla nėra specifiškai reguliuojama ir kad juos gali aptarnauti darbuotojas, kuris net nėra įgijęs aukštojo teisinio išsilavinimo.
Vis tik nusprendus kreiptis ne į advokatą ar advokato padėjėją, o į įmonę, teikiančią teisines paslaugas, reiktų bent jau išsiaiškinti jus aptarnaujančio asmens kvalifikaciją, reputaciją bei patirtį. Priešingu atveju, galite patirti žalą, kuri tikėtina atlyginta nebus.
Manytina, kad valstybė turi užtikrinti tokį reguliavimą, kuris įtvirtintų kiekvieno asmens teisę gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą, kreipiantis į advokatą ar advokato padėjėją.
