Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo skundą dėl nevienodo dydžio piniginių prizų, skiriamų olimpinių ir parolimpinių žaidynių sportininkams.
Pareiškėjo nuomone, sportininkai su negalia yra diskriminuojami, nes už pirmą vietą parolimpinėse žaidynėse gauna tokio pat dydžio piniginį prizą kaip olimpinių žaidynių sportininkai už penktą vietą.
Siekdama skatinti Lietuvos sportininkus ir jų trenerius, pasižymėjusius olimpinėse žaidynėse ir parolimpinėse žaidynėse, Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra priėmusi nutarimą „Dėl didelio meistriškumo sportininkų ir kitų rinktinės narių skatinimo“, kuriame numatyta skirti sportininkams ir jų treneriams piniginius prizus (žr. lentelę).
Pagal Lygių galimybių įstatymą diskriminacija – tai elgesys su asmeniu, kai šiuo atveju dėl negalios jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui šiuo atveju be negalios.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2008 metais Lygių galimybių įstatymas buvo papildytas nuostata, kuri numato, kad diskriminacija nėra laikomas atskirų sporto varžybų neįgaliesiems rengimas. Taigi, būtent dėl Lygių galimybių įstatyme įtvirtintos išimties minėto Vyriausybės nutarimo dėl pasižymėjusių sportininkų ir trenerių materialinio skatinimo olimpinių ir parolimpinių žaidynių čempionams tvarka Tarnyboje negalėtų būti nagrinėjama.
Nepaisant to, lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė teigia, kad vienodas olimpinių ir parolimpinių žaidynių sportininkų traktavimas yra socialinio teisingumo klausimas, todėl sportininkai su negalia turėtų būti skatinami taip pat kaip ir sportininkai be negalios, o negalią turinčių sportininkų pasiekti aukšti rezultatai neturėtų būti menkiau vertinami. Lygiavertis neįgaliųjų parolimpinių ir olimpinių žaidynių čempionų pasiekimų vertinimas būtų objektyviai pagrįstas bei mažintų neįgaliųjų atskirtį, stigmatizaciją ir būtų efektyvi motyvavimo priemonė.
2006 metais Tarnyboje jau buvo gautas skundas dėlto, kad minėtame Vyriausybės nutarime nustatyti nevienodo dydžio piniginiai prizai olimpinių ir parolimpinių žaidynių sportininkams. Atlikus tyrimą (tyrimo metu dar nebuvo normos, nustatančios, kad diskriminacija nėra laikomas atskirų sporto varžybų neįgaliesiems rengimas) buvo konstatuota, kad premijų dydžiai ir sąlygos premijoms gauti neįgaliesiems sportininkams yra diskriminuojančios neįgaliuosius ir siūlė Vyriausybei keisti galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius neįgaliųjų sportininkų skatinimo tvarką.
Paminėtina, kad pasaulio šalys turi labai skirtingą sportininkų skatinimo politiką. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, Švedija, Kroatija, išvis neskiria piniginių prizų sportininkams už pasiekimus olimpinėse bei parolimpinėse žaidynėse, tačiau investuoja į vaikų sportinių gebėjimų skatinimą, sąlygų sportuoti teikimą, sporto bazių kūrimą ir pan.
Aukščiausios piniginės premijos, skirtos olimpinių žaidynių sportininkams skirtingose šalyse (šaltinis čia).
