Naujas „Sportas visiems“ modelis paremtas inkliuzinio sporto principais – Kas vyksta Kaune

Naujas „Sportas visiems“ modelis paremtas inkliuzinio sporto principais

KK nuotr.

Valstybės kontrolės – aukščiausiosios valstybinio audito institucijos – ataskaitoje „Asmenų su negalia socialinė integracija“ nurodoma, kad 2019 m. Lietuvoje 8 proc. šalies gyventojų (236 tūkst.) turėjo negalią. Fizinė veikla šiems žmonėms – vienas tinkamiausių būdų integruotis visuomenėje, o teigiamas jos poveikis sveikatai gali būti kur kas didesnis negu sveikajam.

„Įgyvendinant projekto „Integruotas sportas: nuo teorijos iki varžybinių iššūkių“ teorines ir praktines veiklas išsiaiškinome, kad vertinant neįgalaus asmens fizinį aktyvumą labai svarbi žmogaus asmeninė patirtis bei žinios, koks gali būti aktyvus laisvalaikis. Tačiau taip pat reikia suprasti, kad dirbant su neįgaliaisiais turime būti motyvuotais mentoriais.

Patirtys leidžia pastebėti, kad didžiausia problema yra abejingumas ir motyvacijos stoka prisitaikant ir įgyvendinant inovatyvias pasaulines patirtis, skatinančias visapusišką asmens integraciją. Svarbu suprasti, kad integracija nevyksta savaime. Visiems visuomenės nariams būtina suvokti ir tikėti, kad visi žmonės yra lygiaverčiai. Visi šio svarbaus proceso dalyviai turi būti pasiruošę eiti į kompromisus ir išbandyti naujas situacijas“, – neabejoja projekto vadovas, Kauno kolegijos Turizmo ir laisvalaikio vadybos katedros vedėjas dr. Andrius Brusokas.

Tikslas – sujungti skirtingus gebėjimus turinčius asmenis

Kaip nurodoma pranešime žiniasklaidai, projekto tikslas – tobulinti asmenų, dirbančių su neįgaliaisiais, kvalifikaciją, pristatant integruoto sporto formą, kurioje didžiausias dėmesys yra skiriamas procesui, o ne rezultatui. Dr. A. Brusoko teigimu, šio tikslo įgyvendinimui buvo pasirinkti penki skirtingi Lietuvos miestai, kadangi skirtingi regionai leidžia pasiekti platesnę auditoriją, o šiuose miestuose įsikūrusių neįgaliųjų sporto klubų bei organizacijų nariai treneriai, vadovai užtikrins projekto tęstinumą.

Integruoto krepšinio rungtynės / KK nuotr.

„Integruoto sporto pagalba siekiame skatinti lygias galimybes, socialinę įtrauktį, nepriklausomai nuo žmogaus lyties, fizinių, socialinių, ekonominių ar kultūrinių skirtumų, sudarant visiems vienodas galimybes būti fiziškai aktyviems. Įgyvendinant šį projektą išgirdome daug šiltų atsiliepimų. Mokytojai, vadovai, treneriai maloniai nustebo, kad sukurtos integruoto krepšinio ir futbolo taisyklės yra aiškios bei lengvai suprantamos. Sutarėme visada konsultuoti ir toliau dalintis sukaupta patirtimi“, – apie tolimesnes bendradarbiavimo perspektyvas kalba dr. A. Brusokas.

Pirmame projekto etape buvo vykdomi teoriniai ir praktiniai mokymai, antrajame etape buvo organizuojamos porodomosios integruoto futbolo ir krepšinio varžybos, kuriose varžėsi teoriniuose / praktiniuose mokymuose dalyvavę neįgaliųjų klubų nariai bei kiti sporto entuziastai. Tikimasi, kad šios varžybos prisidės prie integruoto sporto populiarinimo ir vystymosi visoje Lietuvoje.

Integruoto krepšinio ir futbolo taisyklių knyga / KK nuotr.

„Integruotas krepšinis ir futbolas, pagrįstas oficialiomis taisyklėmis, visiems buvo įdomi naujiena, kurią jie su dideliu susidomėjimu priėmė“, – projekte dalyvavusių organizacijų teigiamu nusiteikimu džiaugiasi dr. A. Brusokas.

Remiantis integruotu sportu siūlomas „Sportas visiems“ modelis

Klaipėdos socialinių paslaugų centro „Danė“ direktorės pavaduotoja socialiniams reikalams Lina Kazlauskienė pastebi, kad judėjimo negalią turintys žmonės ypač sunkiai įsitraukia į fizinę veiklą, tačiau kaip problemą įvardija ne tik kvalifikuotų specialistų trūkumą, bet ir su neįgaliaisiais dirbantiems darbuotojams tenkantį krūvį.

„Judėjimo negalią turintys asmenys ypač sunkiai įsitraukia į fizinę veiklą, nes dirbantys specialistai yra pavargę nuo kasdieninės veiklos, pagalbos poreikių tenkinimo, „gaisrų“ gesinimo. Neįgaliųjų įstaigose darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvai yra labai minimalūs. Kasdieninis darbas vyksta kaip daugiavaikėse šeimose, kur „mamai“ priskirtų funkcijų gausa nustelbia norą išbandyti naujus dalykus“, – pasakoja L. Kazlauskienė.

Nepaisant šių kliūčių, L. Kazlauskienė pažymi, kad projektas buvo išties naudingas, o organizatorių entuziazmas ir noras padėti – maloniai nustebino.

„Projektas labai naudingas ir reikalingas, ypač įstaigoms, kurios turi didelį skaičių neįgalių asmenų. Labai smagu, kad įtraukiami sveikieji, nes be jų varžybos tikrai negalėtų įvykti. Taip pat nustebino trenerių ir pagalbinio personalo lankstumas, pakantumas, noras mokyti ir užsidegimas „prijaukinti“ kitokį požiūrį į sportą, po kurio atėjo supratimas, kad net sunkiausią negalią turintis asmuo gali būti pilnaverčiu komandos nariu“, – pastebi L. Kazlauskienė ir priduria, kad šis projektas padeda ugdyti neįgalių žmonių aktyvumą, sportiškumą, pasitikėjimą savo jėgomis.

Abipusė nauda

Projekte dalyvavęs parolimpietis Tomas Kairys atskleidžia, kad nors negalią turintys žmonės vis dar susiduria su sunkumais, tačiau situacija gerėja.

„Džiugu, kad visuomenės požiūris į negalią turinčius žmones keičiasi į gerąją pusę. Nepaisant to, šiandien vis dar trūksta kvalifikuotų specialistų, gebančių dirbti su neįgaliaisiais ir išmanančių atskirų sporto šakų specifiką“, – pasakoja prezidentės apdovanotas ir prizines vietas Europos ir pasaulio čempionatuose iškovojęs T. Kairys.

Integruoto futbolo rungtynės / KK nuotr.

Parolimpiečio nuomone, tokie projektai, kaip „Integruotas sportas: nuo teorijos iki varžybinių iššūkių“, naudingi ne tik turintiems negalią, bet ir sveikiesiems.

„Labai džiaugiuosi, kad Kauno kolegija skyrė laiko ir energijos šiam projektui įgyvendinti. Tokios veiklos padeda mažinti atskirtį tarp sveikųjų ir turinčių negalią. Apskritai, manau, integruotas sportas turi abipusę naudą – negalią turintiems žmonėms tai galimybė integruotis į visuomenę, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi. Tuo tarpu sveikiesiems negalią turinčių žmonių ryžtas, motyvacija ir įdedamos pastangos sportuojant gali tapti motyvacijos šaltiniu“, – pastebi T. Kairys.

Projekte „Integruotas sportas: nuo teorijos iki varžybinių iššūkių“ dalyvavo Marijampolės „Šaltinio“ progimnazija, Vilniaus „Šilo“ mokykla, Visagino Miesto Neįgaliųjų Sporto Klubas „Visaggalis“, Marijampolės regiono neįgaliųjų sporto ir sveikatingumo klubas „Šešupėlė“, Šiaulių miesto neįgaliųjų sporto klubas „Šiaulietis“, žmonių su fizine negalia sporto klubas „Entuziastas“, Marijampolės „Žiburėlio“ mokykla-daugiafunkcis centras, Vilniaus „Atgajos“ specialioji mokykla, Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Danė“, Kauno krašto invalidų sporto klubas „Santaka“.

Projektas „Integruotas sportas: nuo teorijos iki varžybinių iššūkių“ bendrai finansuojamas valstybės Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Švietimo mainų paramos fondas.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA