Apie Kauno bendrovės „Judex“ gaminiuose rastą listerijos bakteriją Lietuvos institucijoms pranešė Rusijos kontroliuojančios žinybos, BNS patvirtino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistė.
Seimo narys „tvarkietis“ Petras Gražulis, pas kurį neseniai teisėsauga atliko kratas, pripažįsta padėjęs įmonei aiškintis padėtį su tarnybos vadovu Jonu Miliumi, kuriam pareikšti įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba.
Susidariusi situacija dėl gamtoje dažnai sutinkamos bakterijos, kuri gali būti ir nežalinga, ir mirtinai pavojinga žmogaus sveikatai, galiausiai baigėsi tuo, jog bendrovė turėjo nutraukti eksportą į Rusiją.
„Dėl „Judex“ praeitais metais buvo gauta informacija iš Rusijos Federacijos, ten buvo šaldytas pusgaminis ir jame buvo nustatyta listeria monocitogenes bakterija“, – BNS sakė VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus patarėja Rūta Bubulienė.
Ji sakė nesanti įgaliota komentuoti, kaip į šį pranešimą reagavo VMVT ir nedetalizavo, ar tikrinant informaciją buvo atlikti tyrimai „Judex“ bendrovėje ir kokiuose produktuose galėjo būti aptikta bakterija.
VMVT atstovės spaudai Jurgitos Savickaitės teigimu, visi atsakingi asmenys, žinantys šią prieš metus vykusią situaciją, teisėsaugos yra įpareigoti neatskleisti su tyrimu susijusių duomenų.
Kontrolė skiriasi
Anot tarnybos, tam tikromis sąlygomis, patekusi į nusilpusio žmogaus organizmą, listerijos bakterija gali sukelti apsinuodijimo požymius, tačiau bent kelias minutes po karštu tekančiu vandeniu palaikius daržovės šie mikrobai nuplaunami, tinkamai išvirtame ar iškeptame maiste jie žūva per keletą sekundžių.
VMVT teigia, kad vadovaujasi ES priimtais standartais ir saugumo garantijomis, pagal kurias šaldytuose pusgaminiuose, pavyzdžiui, koldūnuose ir blyneliuose, šio mikrobo koncentracija nėra apibrėžiama ir neturi būti tiriama ar kontroliuojama.
JAV ir Rusija taiko griežtesnius reikalavimus – vadinamąjį „nulinės tolerancijos“ principą.
Anot R.Bubelienės, JAV reikalavimai susiję su tam tikros etninės grupės jautrumu bakterijai.
Listerijos bakterija gali sukelti užkrečiamą ligą listeriozę, kuri ypač pavojinga nėščiosioms, naujagimiams ir vyresniems žmonėms su nusilpusiu imunitetu. Lietuvoje kasmet registruojama vidutiniškai po 5-8 listeriozės atvejus, šiemet registruoti trys atvejai, du iš jų baigėsi mirtimi.
Siekiant išvengti rizikos, nustačius listerijos bakteriją maisto produkto partija visuomet sunaikinama.
„Jeigu kita šalis praneša, kad jos vykdomos valstybinės kontrolės metu buvo paimtas lietuviškas gaminys ir jame buvo nustatyta šita bakterija, jie per sistemą momentaliai siunčia mums pranešimą, mes iš karto reaguojam – siunčiam inspektorius į įmonę, stabdoma ta partija, surenkama visa informacija, iš kur, kur ji buvo išplatinta (…), atseka viską viską iki galo ir tada įmonė privalo susigrąžinti visą tą partiją ir sunaikinti“, – aiškino R.Bubelienė.
Pasak jos, šiame procese dalyvauja teritorinio VMVT padalinio inspektorius.
Bendrovė, kurios produkcijoje buvo nustatyta bakterinio užkrato, per tam tikrą terminą įpareigojama pašalinti gamybos proceso, higienos trūkumus, ji gali būti įtraukta į didesnės rizikos įmonių grupę, kas lemia dažnesnius patikrinimus įmonėje.
Paklausta, kaip buvo reaguojama pernai gavus Rusijos pranešimą apie nustatytą listerijos užkratą „Judex“ eksportuojamuose gaminiuose, R.Bubelienė teigė: „Lygiai taip pat, kaip paaiškinau”.
Klausiama, ar Rusijos pateikta informacija pasitvirtino, ar „Judex“ buvo atliekamas patikrinimas, specialistė teigė, jog „tos partijos įmonėje nebuvo, tai paimti būtent konkrečiai tos partijos mėginį ir ištirti nebuvo galimybės“.
„Tai yra daugiau įmonės reikalas, kad būtų užtikrinta, kad produktas į eksportuojamą šalį iškeliautų toks, kaip reikalauja tos šalies teisės aktai. Tai įmonė imasi papildomai trūkumų šalinimo, stengiasi atsirinkti žaliavas, išsitirti žaliavas, iš kur ta tarša ateina“, – kalbėjo R.Bubelienė.
Ji teigė nežinanti, ar eksportui į Rusiją ir vietos rinkai skirti maisto produktai galėjo būti gaminami tose pačiose patalpose.
„Dėl pačios gamybos aš negaliu pasakyti, nes aš pati su tais patikrinimais nedirbu, bet čia yra klausimas, kartais būna, kad linijos yra visai skirtingos – atskiros yra Europos Sąjungai arba vietinei rinkai ir eksportuojamai į kažkokią šalį, nes tiesiog būna tokie reikalavimai, atskirti linijas. (…) Bet kuriuo atveju, po nustatymo patogeno yra imamos nuoplovos nuo paviršiaus, ir tiriama ar yra nustatyta, ar nėra nustatyta aplinkoj, aišku, yra atliekama dezinfekcija“, – kalbėjo R.Bubelienė.
P.Gražulis: „Judex“ eksportas nutrūko
„Judex“ vadovas telefonu nepasiekiamas, kiti bendrovės atstovai situacijos išsamiau nekomentuoja.
Seimo narys „tvarkietis“ Petras Gražulis BNS pasakojo, kad prieš kelerius metus kilus įtampai tarp Vakarų ir Rusijos, įvedus abipuses sankcijas, „šaldyti maisto pusgaminiai per klaidą ar šiaip per neapsižiūrėjimą“ nebuvo oficialiai uždrausti įvežti į Rusiją.
„Bet prasidėjo kiti dalykai – nuolat, kaip sakoma, prasidėjo, kad rado tai listeriją, tai vėl ką ta Rusijos laboratorija, na, vis kitokių problemų atsirasdavo. Be abejonės, buvo nuvažiuota pas poną Milių, kaip patyrusį žmogų, ką tokiu atveju reikėtų daryti“, – kalbėjo P.Gražulis.
P.Gražulis pripažino pas J.Milių važiavęs pats kartu su „Judex“ direktoriumi Rimu Kiču.
„Važiavau aš ir direktorius važiavo, man atrodo. Ir jis (J.Milius) paaiškino, kad vargu ar čia ką nors galima padaryti, su veterinarine tarnyba nepasikalbėsi, nes čia yra politinis sprendimas, tai sako – žiūrėkit, kiek Lietuvoj įmonių uždarė, rado bakterijas tai pieno, tai vėl ką, sako, čia bergždžias reikalas. Na, sako, jeigu susitartumėt su kokia Rusijos veterinarijos tarnyba, kad jie objektyviai pažiūrėtų, bet, sako, tai yra faktiškai neįmanoma, nes tai yra aukštesnis politinis sprendimas. Taip va pasikalbėjom ir viskas pasidarė aišku. Ir vis tiek anksčiau ar vėliau ministerija dar kažkokią rado tą bakteriją, kiek aš žinau, ir tas importas į Rusiją nutrūko. Dabar neeksportuoja“, – prisiminė parlamentaras.
Seimo narys sakė bendravęs su „Judex“ technologe, kuri jam patvirtinusi, jog tyrimai dėl listerijos bakterijos „dėl Rusijos kaprizų“ įmonėje buvo atliekami tris kartus.
Klausiamas, ar „Judex“ įmonė buvo tiriama Lietuvos kontroliuojančių tarnybų, P.Gražulis sakė šios informacijos tiksliai nežinąs.
„Gal pagal Maskvos ar kieno veterinarijos reikalavimus gal ir atliko, tokių detalių negaliu žinot. Bet kad jie ten kažką, žinodami, kad nereikia atlikti to tyrimo.. bet gal atliko, nes atsakymą kažkokį turėjo vis tiek Maskvai rašyt veterinarijos tarnyba irgi Maskvos veterinarijos tarnybai, tai gal kažkokius ir atliko tyrimus. Aš tų detalių nežinau“, – pirmadienį BNS sakė P.Gražulis.
Jis taip pat teigė nežinąs, ar atliekant patikrinimus Lietuvos tarnybos buvo nustačiusios bakterinį užkratą: „Aš galvoju, netgi, jeigu ir aptiko, šita bakterija žūsta termiškai apdorojant produktą, o gi koldūnų žalių niekas nevalgo. Tų detalių negaliu pasakyti, tik ką žinau apie visą šitą istoriją – kaip daugeliui įmonių baigiasi tuo, kad į Rusiją neeksportuoja“.
„Judex“ akcininkas Sigitas Mačiulis BNS patvirtino, jog P.Gražulis yra geras jo draugas, padėjęs ryšiais kuriant įmonę. Joje taip pat dirba parlamentaro sutuoktinė ir sūnus. Bendrovės komercijos direktorė Patricija Pachomovaitė yra P.Gražulio padėjėja Seime.
STT tyrime – šeši įtariamieji
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) tyrime dėl prekybos poveikiu įtarimus pateikė J.Miliui ir dar penkiems asmenims. Kratos atliktos P.Gražulio darbo vietoje ir namuose, J.Miliaus darbo vietoje, tarnybai pavaldaus Maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto padalinyje Kaune, Kauno bendrovėje „Judex“, jos gamybinėse patalpose. Per kratas P.Gražulis buvo išvykęs į Ukrainą, jo apklausa numatoma antradienį.
STT teigia įtarianti, kad įmonės vadovai, norėdami išvengti nuobaudų, „savo neteisėtų tikslų siekė papirkdami įvairius atsakingus specialistus arba asmenis, galinčius tokiems specialistams, pareigūnams daryti poveikį“.
J.Milius jam pareikštus įtarimus atmeta ir vadina juokingais. P.Gražulis sako, kad artėjant Seimo rinkimams „STT vykdo užsakymą iš aukščiau“ ir bando su juo susidoroti.
