Po žiniasklaidos tyrimo – nauji faktai skandalingoje Kauno savivaldybės korupcijos byloje – Kas vyksta Kaune

Po žiniasklaidos tyrimo – nauji faktai skandalingoje Kauno savivaldybės korupcijos byloje

delfi.lt / Nerijus Povilaitis 2022/07/18 18:47
DELFI, R. Tenio nuotr.

„Delfi“ tyrimo metu surinkus informaciją, jog privati statybų bendrovė, milijoninės vertės konkursus Kaune laiminti „Autokausta“ daugiau nei dešimtmetį be jokio teisinio pagrindo nemokamai naudojosi 2 ha valstybinės žemės sklypu, darbo ėmėsi teisėsauga. STT šią medžiagą prijungė prie jau atliekamo ikiteisminio tyrimo dėl rekordinio 140 tūkst. eurų kyšio davimo, kuo įtariamas UAB „Autokausta“ vadovas. Kauno savivaldybės tarybos opozicinė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama įvertinti, ar išskirtinėmis sąlygomis atiduodant valstybės žemę nebuvo padaryta žala.

Ikiteisminio tyrimo medžiagą papildė žiniasklaidos atskleisti faktai

Panašu, jog po „Delfi“ tyrimo ir jo metu atskleistų skandalingų faktų apie išskirtines sąlygas bendrovei „Autokausta“, rimtų nemalonumų sulauks ne tik ši statybos įmonė, bet ir valstybės žeme jai naudotis leidę bendrovės „Kauno vandenys“ vadovai.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) „Delfi“ informavo, jog žurnalistinio tyrimo metu surinkta medžiaga traktuojama kaip pranešimas apie galimai nusikalstamą veiką ir yra pridedama prie šiuo metu atliekamo ikiteisminio tyrimo, kuriame įtarimai tuomečio Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko papirkimu pareikšti „Autokaustos“ generaliniam direktoriui ir šios bendrovės akcininkui Juozui Kriaučiūnui. O tai reiškia, kad atskleisti faktai gali tapti papildomais įkalčiais narpliojant painią galimos korupcijos schemą.

Iki šiol precedento neturėjęs korupcijos skandalas Kauno valdžią supurtė metų pradžioje, kai įtariant rekordinio dydžio kyšio – 140 tūkst. eurų paėmimu buvo suimtas tuometis savivaldybės administracijos direktorius, vienas artimiausių Kauno mero Visvaldo Matijošaičio aplinkos žmonių – V. Šiliauskas. Jo namuose STT pareigūnai aptiko solidžią grynųjų sumą, apie 200 tūkst. eurų. Pinigus valdininkas buvo sukišęs į vokus bei stiklainius ir išslapstęs visame name.

Bendrovės „Autokausta“ generalinis direktorius J. Kriaučiūnas ir buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius V. Šiliauskas / Kaunas.lt nuotr.

Kyšio perdavimu įtariamas uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ generalinis direktorius J. Kriaučiūnas buvo sulaikytas, bet suėmimo išvengė. Kratos metu jo namuose rasta beveik 400 tūkst. eurų grynųjų.

Būtent ši istorija ir paskatino detaliau pasidomėti bendrovės „Autokausta“ reikalais. Reikia priminti, jog Kaune, Marvelės gatvėje įsikūrusi „Autokausta“ nėra eilinė įmonė. Tai didžiulė statybinė bendrovė, kurioje šiuo metu dirba 535 žmonės. Tačiau labiausiai ji garsėja sugebėjimu Kaune laimėti stambius viešųjų pirkimų konkursus.

„Autokaustos“ sutarčių vertė per pastaruosius trejus metus mieste jau viršijo 90 mln. Eur. Prie šios sumos dar reikėtų pridėti jau po korupcijos skandalo sudarytą 9 mln. eurų vertės ligoninės korpuso statybos sutartį.

Ir štai čia – reikšminga detalė: 2017–2018 m. su Kauno miesto savivaldybe pasirašytų sutarčių vertė siekė 10,4 mln. eurų, o reikalai ėmė gerėti, kai 2018 metų pabaigoje savivaldybės administracijos direktoriumi tapo V. Matijošaičio suburto judėjimo „Vieningas Kaunas“ atstovas, šių metų pradžioje rekordinio kyšio paėmimu įtartas V. Šiliauskas.

Už ką galėjo būti mokamas apie 140 tūkst. eurų kyšis? Pradėjus domėtis šiomis aplinkybėmis paaiškėjo ir skandalingi faktai apie išskirtines sąlygas „Autokaustai“ veikti valstybės žemėje ir keisti bandymai visa tai įteisinti. Panašu, kad apie juos nežinojo nei ikiteisminį tyrimą atliekantys STT pareigūnai, nei dabartinis Kauno savivaldybės administracijos direktorius.

Ilgai slėptus faktus demaskuoti padėjo palydovų nuotraukos

„Mokėti kyšius tam, kad laimėtų viešųjų pirkimų konkursus? Tai daryti beprasmiška, reikia tiesiog siūlyti žemiausią kainą. O ją pasiūlius ir laimėjus pirkimus galima manipuliuoti projektų koregavimu, papildomais darbais. Kuriuos savivaldybė arba palaimina, arba ne. Jeigu užsakovas sutinka, būna naujų darbų ir dar daugiau pinigų. Ir kas galėtų paneigti, jog tais pinigais paskui pasidalinama“, – „Delfi“ pasakojo viešųjų pirkimų statybų sektoriaus peripetijas išmanantis šaltinis.

Kalbantis apie galimas korupcijos skandalo ištakas su Kauno politikos kuluaruose ilgai veikusiu kitu šaltiniu sulaukta ir mįslingos užuominos. Esą jau seniai „Autokausta“ naudojasi išskirtinėmis privilegijomis, tai pastebėję Kauno valdininkai galėjo pareikalauti susimokėti. Kokios tai privilegijos, atsakyta nebuvo, tik užsiminta, jog reikalai kažkaip gali būti susiję su bendrovės teritorija.

„Autokausta“ įsikūrusi Kauno pakraštyje, Marvelės rajone šalia nuotekų valymo įrenginių. Kadaise tai tebuvo nedidelė įmonė, prekiavusi betonu, skalda, vykdžiusi statybos darbus. Palaipsniui ji ėmė didinti veiklos apimtis ir galiausiai tapo Kaune dominuojančia savivaldybės užsakymų vykdytoja.

Bendrovės valdoma teritorija tarsi niekuo ypatingu neišsiskiria. Gamybiniai ir administracijos pastatai, sandėliai, galybė įvairiausios technikos, žemių kalnai ir dulkių debesys. Tačiau taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Pažvelgus į palydovines nuotraukas ir palyginus sklypų ribas Registrų centro platformoje aiškėja skandalingas faktas: nemaža dalis „Autokaustos“ valdomos teritorijos, kaip vėliau sužinota – 2 ha – „įvažiavo“ į kaimyninį sklypą.

O tai valstybės žemė, kurią nuomojasi Kauno savivaldybės kontroliuojama bendrovė „Kauno vandenys“.

Valstybės žemę ne pernuomoja, o joje teikia „sandėliavimo paslaugas“

Kaip galėjo nutikti, jog privati bendrovė naudojasi valstybės žeme, joje laiko savo techniką, krūvas įvairių statybinių medžiagų bei kitą gėrį? Kitaip tariant – pelnosi valstybės sąskaita. Visa tai aiškinantis susidurta ir su nenoru atskleisti tiesą, ir su akivaizdžiu bandymu klaidinti bei įžūliu melavimu.

Kauno nuotekų valymo įrenginiai, kurių teritorijos dalimi naudojasi „Autokausta“, priklauso miesto savivaldybės valdomai bendrovei „Kauno vandenys“. Tačiau pats sklypas, kaip jau minėta, jai nepriklauso, tai valstybės žemė, už kurios naudojimą vandentiekininkai moka nuomos mokestį.

UAB „Kauno vandenys“ sklype sandėliuojamas UAB „Autokausta“ inventorius / „Regia“ nuotr.

Pateikus klausimus apie tai, kodėl privati bendrovė šeimininkauja valstybės žemėje, sulaukta paaiškinimo, jog „Kauno vandenys“ su „Autokausta“ yra sudarę sandėliavimo sutartį „dėl 2,05 ha ploto, esančio Marvelės 199A, nuomos įrenginių sandėliavimui“.

„Daugiau nėra jokių kitų žemės sklypų, kuriuos UAB „Kauno vandenys“ būtų išnuomoję fiziniams ar juridiniams asmenims“, – „Delfi“ atsakė „Kauno vandenų“ atstovai.

Iš tiesų, ši sutartis buvo sudaryta dar 2020 metų gruodžio 1 d. ir galiojo iki 2021 metų lapkričio 30 d. Po to ji buvo automatiškai pratęsta ir šiuo metu galioja iki 2022 metų lapkričio 30 d. Pagal šią sutartį bendrovė „Autokausta“ per mėnesį sumoka „Kauno vandenims“ 2 tūkst. 870 eurų + PVM.

Iki sutarties sudarymo 2 ha žemės naudojosi nemokamai

Atrodytų, jokio kriminalo čia tarsi nėra, jeigu ne dvi esminės aplinkybės. Nors bandyta įteigti, kad statybų įmonė nuotekų valyklos sklype šeimininkauja nuo sutarties sudarymo pradžios, tai nėra tiesa. „Delfi“ išsiaiškino, kad šiame 2,05 ha ploto žemės sklype „Autokausta“ iki sutarties sudarymo šeimininkavo virš dešimties metų. Naudosi valstybės žeme ir, panašu, niekam už tai nemokėjo, arba kažkam atsiskaitydavo, tik apie tai nenorima kalbėti.

Kaip pavyko nustatyti šiuos faktus? Analizuojant skirtingu laikotarpiu darytas palydovų nuotraukas jose matyti, kad jau 2009 metų pradžioje šia sklypo dalimi naudojasi šalia įsikūrusi statybų bendrovė: išstumdytas gruntas, kažkas sandėliuojama. Vėlesniu laikotarpiu veikla tik intensyvėja, teritorijoje daugėja technikos, laikoma vis daugiau statybinių medžiagų.

Čia reikėtų paminėti svarbią detalę. Plėsdama savo veiklos mastus bendrovė „Autokausta“ buvo apribota teritorijoje, kurią tuo metu valdė. Iš vienos pusės ji ribojasi su stačiu šlaitu, iš kitų dviejų pusių – keliai. Tad norint išplėsti savo valdas, šalia esanti valstybės žemė tapo iš tiesų rimtu išsigelbėjimu. Čia dar svarbu paminėti ir kitą keistą aplinkybę, kuri pastebėta analizuojant įvairiais laikotarpiais darytas palydovų nuotraukas.

Žemės sklypo dalis, kuria šiuo metu naudojasi „Autokausta“ dar prieš bendrovei imant tai daryti jau buvo tarsi paruošta, o gal ir pažadėta šiai bendrovei. 2004 metais darytoje nuotraukoje matyti, kad nuotekų valyklos sklypas labai įdomiai apsodintas medžiais – jų linija eina ne ties sklypo riba, bet kiek toliau į gilumą. Taip tarsi paliekamas 2 ha žemės plotas.

Skandalingas faktas: valstybės žemės pernuomoti niekas neleido

„Delfi“ kalbintas „Kauno vandenų“ direktorius Ramūnas Petras Šulskus minėjo, kas šias pareigas eina tik nuo 2019 metų. Jis pakeitė amžinybėn iškeliavusį ilgametį bendrovės vadovą Vilių Buroką.

Pasak R. P. Šulskaus, tik jam stojus prie bendrovės vairo paaiškėjo labai keista situacija: dalimi nuotekų valyklos ploto naudojasi šalia įsikūrusi privati bendrovė, o „Kauno vandenys“ iš to jokios naudos negauna. Todėl, pasak generalinio direktoriaus, nuspręsta šiuos santykius įteisinti juridiškai: buvo parengta sutartis, apklausos būdu išsiaiškinta, kiek šiame rajone mokama už atitinkamus žemės plotus, vyko derybos, o šiuo metu kas mėnesį gaunamos pajamos.

„Tai ne žemės nuomos, o sandėliavimo paslaugų teikimo sutartis“, – tikslino „Kauno vandenų“ generalinis direktorius pabrėžęs, jog neturi supratimo, kaip valymų įrenginių teritorijoje ir kada atsirado privati statybų įmonė.

Apie itin keistą situaciją „Delfi“ informavo Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ir paprašė pateikti savo vertinimą – teisėtai, ar ne valstybinės žemės plotas suteiktas privačiai statybų bendrovei. Tiesą sakant, NŽT atsakymas pribloškė, panašu, jog viskas nuo pat pradžių buvo daroma pažeidžiant įstatymus. O sutartis, kuria bandyta įteisinti „Autokaustos“ buvimą „Kauno vandenų“ teritorijoje gali būti pripažinta neatitinkančia teisės aktų.

NŽT atstovas spaudai Ruslanas Golubovas informavo, jog žemės sklypas, kuriame šiuo metu veikia nuotekų valykla, o dalyje jo šeimininkauja „Autokausta“ buvo išnuomotas „Kauno vandenims“ dar 2006 m., nuomos sutartis sudaryta su Kauno apskrities viršininko administracija.

Sutartis sudaryta be NŽT žinios, ji gali būti pripažinta niekine

„2010 metais buvo padarytas šios sutarties pakeitimas, kuriame nurodoma, kad žemės subnuoma – negalima. Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo jokių duomenų apie UAB „Kauno vandenys“ ir UAB „Autokausta“ 2020 m. gruodžio 1 d./2020-12-23 sudarytą Sandėliavimo sutartį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, NŽT Kauno miesto skyrius atliks žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir išsamiai išnagrinės šią situaciją“, – informavo NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas R. Golubovas.

Panašu, kad ir „sandėliavimo paslaugų teikimo“ sutartis, kurią „Kauno vandenys“ sudarė bandant kažkaip įteisinti faktą, jog 2 ha žemės jau ilgus metus užėmusi privati statybų bendrovė, gali būti neteisėta. Pasak R. Golubovo, pirmiausia jos turinys turėjo būti derinamas su NŽT. Be to, dar 2010 metais buvo patikslinta, jog „Kauno vandenims“ išnuomotos žemės subnuoma, t. y. pernuomojimas kitiems subjektams, yra negalima.

Štai čia ir paaiškėja, kodėl tokia keista sutarties formuluotė: Kauno miestą geriamu vandeniu aprūpinanti, jo nuotekas valanti ir kitas komunalines paslaugas teikianti savivaldybės įmonė dar užsiima ir „sandėliavimo paslaugų teikimu“ privačiai statybos bendrovei savo teritorijoje. Panašu, jog suvokus, kad pernuomoti valstybinės žemės negalima, bandyta ieškoti kitų išeičių.

Visgi, pasak R. Golubovo, ši formuluotė esmės nekeičia. Nes tai yra ta pati valstybinės žemės nuomos sutartimi draudžiama subnuoma, tik kitaip pavadinta. Anot NŽT atstovo, detalų tyrimą atlikę darbuotojai išsamiai išsiaiškins ne tik tai, kas šiuo metu vyksta „Kauno vandenų“ teritorijoje, tirs, kokį plotą čia užėmusi „Autokausta“, bet ir vertins „sandėliavimo paslaugų“ sutarties teisėtumą.

Gali būti, jog korupcijos skandalo epicentre atsidūrusios, milijonų eurų vertės konkursus laiminčios bendrovės gali būti paprašyta susirinkti savo daiktus ir pasitraukti iš daugybę metų naudoto 2 ha žemės sklypo.

Korupcijos skandalo epicentre atsidūręs verslininkas atvirauti nenorėjo

Pasiteiravus bendrovės „Autokausta“, kokiu teisiniu pagrindu iki 2020 metų gruodžio, kai buvo sudaryta sutartis su „Kauno vandenimis“, naudojosi 2 ha valstybinės žemės, atsakymo sulaukta nebuvo. Pakartojus klausimą dar kartą, taip pat nebuvo atsakyta.

Panašu, kad bendrovės technikos ir kito turto atsiradimas valstybės žemėje bei tai, kas galbūt iš to gavo naudą – skaudi tema. Apie tai nenorėjo kalbėti ir „Autokaustos“ generalinis direktorius, rekordinio, 140 tūkst. eurų kyšio davimu tuomečiam savivaldybės administracijos direktoriui V. Šiliauskui įtariamas J. Kriaučiūnas.

Verslininką „Delfi“ žurnalistas bandė pakalbinti birželio 20 d., kai šis dalyvavo ligoninės korpuso statybų už 9 mln. eurų pradžios ceremonijoje. Šį konkursą, kaip ir daugelį kitų yra laimėjusi ta pati „Autokausta“.

LSMU Kauno ligoninės Traumatologijos ortopedijos korpuso statybos pradžia
J. Kriaučiūnas ir V. Matijošaitis / R. Tenio nuotr.

J. Kriaučiūnas tikino, jog naudojasi žemės sklypu pagal sutartį, kuri šiuo metu yra galiojanti. Taip pat sakė tikintis, kad ji bus pratęsta. Tačiau apie tai, nuo kada tiksliai ir kokiu teisiniu pagrindu bendrovė naudojasi „Kauno vandenų“ iš valstybės nuomojama žeme taip ir neatsakė. Tiesiog klausiamas tylėjo, vis kalbėjo apie tą pačią 2020 metų pabaigos sutartį ir ėjo savo keliais.

Beje, kita teritorija, esanti tarp Marvelės ir Užnemunės gatvių, kurioje „Autokausta“ sandėliuoja gruntą ir laiko techniką, priklauso bendrovei „Nova Group“. Šios bendrovės akcininkai – keturi fiziniai asmenys. Jie taip pat ir „Autokaustos“ akcininkai, o penktasis akcininkas – ta pati bendrovė „Nova Group“. Abiejų bendrovių akcininku yra ir J. Kriaučiūnas.

Demaskuotas melas: „neegzistuojantis“, tikriausiai nelegaliai įrengtas įvažiavimas į sklypą

Nagrinėjant šią situaciją kyla dar vienas klausimas: kaip „Autokausta“ iš viso atsirado „Kauno vandenų“ žemės sklype, kodėl būtent su šia, kaimynystėje įsikūrusia bendrove nuo 2020 metų pabaigos be jokių konkursų buvo sudaryta NŽT atstovams abejonių dėl teisėtumo kelianti sutartis?

Atsakydami į tai, du aukštas pareigas užimantys „Kauno vandenų“ atstovai, administracijos ir bendrųjų reikalų direktorius Arvydas Juška ir technikos direktorius Darius Gražys, panašu, stipriai apsimelavo. Reikia pastebėti, kad jų atsakyme minimas žodis „nuoma“, nors pernuomoti valstybinės žemės jiems niekas nesuteikė teisės, be to kalbama apie faktus, kuriuos akivaizdžiai paneigia palydovinės nuotraukos.

„Atsakydami į Jūsų užklausą, informuojame, kad nuomos konkurso nebuvo. Paaiškinsime, kodėl. Kaip žinia, šalia „Kauno vandenų“ yra įsikūrusi bendrovė „Autokausta“. Dėl žemės sklypo išsidėstymo ypatumų kitiems patekti į teritoriją neįmanoma, nėra privažiavimo. Į jį galima patekti tik iš „Autokaustos“ teritorijos. Būtent tai ir yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šis žemės sklypas be konkurso buvo išnuomotas minėtai bendrovei“, – per atstovę spaudai perduotame atsakyme teigė du „Kauno vandenų“ direktoriai, A. Juška ir D. Gražys.

UAB „Autokausta“ teritorija Kaune, Marvelės gatvėje / DELFI nuotr.

Tačiau tai – visiškas melas. Dar 2011 metais darytose palydovų nuotraukose akivaizdžiai matomas įvažiavimas iš šalia esančios Marvelės gatvės į minėtą žemės sklypą. 2014 metais jau įrengta plati įvaža, panašu, kad buvo iškirsta ir medžių. Taigi, į teritoriją jau seniai buvo galima patekti ne tik iš šalia esančio „Autokaustos“ sklypo, bet ir iš gatvės.

Pasitikslinus, kodėl pateikiama klaidinanti informacija, akivaizdžiai prieštaraujanti tam, ką užfiksavo palydovai ir paprašius ją patikslinti, sulaukta dar įdomesnio „Kauno vandenų“ atsakymo.

„Patekti į teritoriją galima, tačiau nėra įrengta įvažiavimo. Fizinės kliūtys neleidžia iš Marvelės g. patekti į teritoriją: reikėtų pasidaryti gatvės įvažos projektą, iškirsti medžius, įsirengti pralaidas, pasikloti tinklus, kas reikalauja nemažų investicijų“, – per atstovę spaudai perdavė A. Juška su D. Gražiu.

Nors teigiama, kad „nėra įrengta įvažiavimo“ be to, dar ir „fizinės kliūtys neleidžia iš Marvelės g. patekti į teritoriją“, tai yra visiška netiesa. „Delfi“ žurnalistui apsilankius prie šio sklypo galutinai įsitikinta: į jį iš Marvelės gatvės įrengtas platus, krovininei technikai pritaikytas įvažiavimas. Vartų konstrukcija ir būklė byloja, kad jie pastatyti pakankamai seniai.

Kitas klausimas – ar ši įvaža įrengta teisėtai, kaip atsakyme teigė „Kauno vandenų“ atstovai, „parengiant ir suderinant jos projektą, gavus leidimus medžių kirtimui“?

Pasidomėjus, ar įvaža į sklypą, kurios, pasak melavusių „Kauno vandenų“ direktorių čia visai „nėra“, įrengta teisėtai – parengus projektą ir jį suderinus, „Delfi“ gavo atsakymą iš Kauno savivaldybės, kad apie kokius nors leidimus ir derinimus jokių duomenų nėra. Tad panašu, jog institucijoms teks aiškintis dar vieną esminę aplinkybę – kaip ir kuomet be jokių leidimų įrengtas įvažiavimas į valstybės žemę, kas už tai turės atsakyti.

Sureagavo Kauno opozicija: kreipėsi į generalinę prokuratūrą

Po „Delfi“ tyrimo, atskleidusio, kaip valstybės žemė nuo 2009 metų iki 2020 metų pabaigos tiesiog buvo atiduota privačiai statybų bendrovei, o paskui be jokio konkurso sudaryta rimtų abejonių kelianti sandėliavimo paslaugų teikimo sutartis, šia situacija susidomėjo ne tik STT.

Iniciatyvos ėmėsi Kauno savivaldybės tarybos nariai, opozicinė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Frakcijos seniūnas Paulius Lukševičius teigia, jog Kauno opozicija prašo Generalinės prokuratūros išaiškinimo dėl galimai padarytos žalos „Kauno vandenų“ įmonei, pasak P. Lukševičiaus, opozicija taip pat prašo įvertinti, ar tokia veika neprieštarauja įmonės „Kauno vandenys“ veiklos tikslams bei kodėl įmonė, kurios tikslas yra vykdyti pelningą veiklą užsiėmė nepelninga veikla.

„Akivaizdu, kad sandėliavimo paslaugų teikimo sandoriu yra siekiama pridengti faktinius žemės sklypo nuomos teisinius santykius ir nuomos sandorį. UAB „Kauno vandenys“ valdomo 2 hektarų valstybinio žemės sklypo davimas dešimtmetį neatlygintinai naudotis bendrovei „Autokausta“, o vėliau faktinis išnuomavimas be konkurso, ne rinkos kaina, galimai yra neteisėta įmonės „Kauno vandenys“ veikla, pažeidžianti jos kaip uždarosios akcinės bendrovės tikslą vykdyti pelningą veiklą“, – pranešime cituojamas TS-LKD frakcijos Kauno miesto savivaldybės taryboje seniūnas P. Lukševičius.

Kauno miesto savivaldybės tarybos, TS-LKD frakcijos narei Andrijanai Filinaitei nerimą kelia tai, kad įmonė „Kauno vandenys“, neturėdama teisės pernuomoti valstybinės žemės, eilę metų galimai nemokamai leido ja naudotis bendrovei „Autokausta“.

„Daugybė klausimų yra ir dėl to, kas vyko iki 2020 m., kai ilgus metus privati įmonė galimai naudojosi valstybine žeme be jokių sutarčių ir nieko už tai nemokėdama. Prašome Generalinės prokuratūros ištirti šią situaciją ir galimus piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi veikos požymius“, – teigė Kauno miesto savivaldybės tarybos narė A. Filinaitė.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA