Antradienio popietę Kauno rajone įvykęs žinomo žurnalisto Andriaus Tapino iniciatyva organizuotas „Laisvės piknikas“ šiek tiek priminė Sąjūdžio fenomeną, kuomet į sutartą vietą susirinko didžiulė masė bendraminčių. Viešojoje erdvėje buvo džiaugiamasi dideliu „piknikautojų“ skaičiumi – renginį aplankė beveik 10 tūkst. dalyvių, tačiau dar svarbiau ne pats skaičius, kuris išties įspūdingas, bet kokie čia susirinko žmonės ir, ką jie veikė.
Gražus oras ir nuoširdūs Andriaus Tapino kvietimai jo socialinėje paskyroje Facebook į Kauno rajone Akademijos miestelyje įsikūrusio Aleksandro Stulginskio universiteto stadioną pritraukė būrius jaunų žmonių, kurie, kaip ir buvo minima organizatorių kvietimuose, atvyko piknikauti pievoje po atviru dangumi. Nešini paklotais ir užkandžių dėžutėmis, automobiliais, pėstute ar dviračiais rinkosi smagiai praleisti vasaros popietės gamtoje. Tad ant paklotų pievoje tūpė jaunimo būreliai, jaunos šeimos su kūdikiais ir mažais vaikais, šalia atsineštus kilimėlius tiesė pagyvenusios senjoros ar ištisus „štabus“ įsirengė Kauno rajono bendruomenės, tarp kurių matėsi ir su vėliavą atvykę ringaudiškiai, su kuriais neįvykęs susitikimas, neva dėl Kauno rajono mero darbuotojams daromo spaudimo, ir tapo akstinu šiam renginiui.
Portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojams siūlome pažvelgti į „Laisvės pikniko“ erdvę iš paukščio skrydžio. A. Jonušo nuotr.
[galerija kiek=”4″]
Atkreiptinas dėmesys, kad organizatorių siūlymas, bet ne draudimas, vakarą praleisti be alkoholio, buvo vieningai palaikytas – nesimatė nei jį vartojančių, nei apsvaigusių žmonių. Buvo smagu matyti tėvus, kurie nors kartą masiniame renginyje savo mažamečiams galėjo parodyti kitokią – kultūringą aplinką. Be keiksmažodžių, apgirtusio žvengimo ir neadekvataus elgesio. Mes, suaugusieji, kažkaip jau esame išmokę tarsi nematyti to, ko nenorime, bet apsaugoti vaikus nuo reginių, kurie daugeliui mūsų nėra norma, viešojoje Lietuvos erdvėje, ypač periferijoje, beveik neįmanoma. Tai verčia arba užsidaryti nuosavoje erdvėje, arba tiesiog iš jos išvykti.
Ir nors didžioji dalis tautiečių emigruoja iš savo tėvynės dėl ekonominių priežasčių, vis daugiau lietuvių iš Lietuvos bėga nuo… lietuvių. Gyvenantieji Vilniuje gal ir sunkiai supras šią idėją, tačiau likusieji provincijoje – liūdnai atsidus. Bėga lietuviai ne tik nuo mažų darbo užmokesčių, bėga nuo niūrios ir apleistos aplinkos, tamsių, nemąstančių, negatyvių ir primityvių žmonių, bėga, nes nori būti laimingi ir laisvi.
„Laisvės piknikas“ dar nepabėgusiems, norintiems čia dirbti, gyventi ir kurti žmonėms galbūt galėjo įkvėpti vilties, kad yra, kad ir nedidelė (10 tūkst. žmonių?) bendruomenė, kuri nori ne šiaip būti laiminga ir soti, bet nori būti laisva. Kaip 1989-aisiais, kuomet Sąjūdis įgavo tikrąją jėgą, į didžiulius mitingus lietuvius būrė valstybės laisvės idėja, šiandien A. Tapino sukviestuosius vienijo asmeninės laisvės ir teisės būti savimi poreikis. Pagrindinę renginio mintį ore „pagavusi“ šalies vadovė Dalia Grybauskaitė taip pat kalbėjo apie asmeninę laisvę ir teisę būti savimi, būti tokia, kokia manai esant, kad turi būti. Įkvepianti mintis, kad net aukščiausiems šalies vadovams, o gal net labiau jiems, nei mus, tenka nelengva užduotis – išlaikyti ne tik savo šalies, bet ir savo, kaip asmens, laisvę.
Gerokai prieš renginį buvo baiminamasi, kad jis netaptų politiniu. Buvo nuogastaujama, kad laisvų piliečių laisvame susibūrime politikai galbūt bandys pasidaryti sau agitacijos tribūną. Baimintasi be reikalo. Vienintelė užuomina į nesuvaldytą agitaciją buvo atskridusių parasparnių pabaidytos kregždutės dangaus fone. Ir nors politikų veidų renginyje matėsi, bet jie pasistengė pabūti lygūs tarp lygių. Labai sveika praktika, nors kartą patylėti ir pasiklausyti kitų – jų rinkėjų.
Ir nors šį kartą renginys labiau priminė dar vieną nemokamą koncertą ir tikrai nevirto tikru laisvų piliečių pasisakymų ir diskusijų forumu (renginyje skambėjusios A. Tapino, A. Mamontovo, A. Kaušpėdo mintys – daug kartų girdėtos ir skaitytos), galim tik pasidžiaugti, kad susibūrėm, kad atvykom, kad palaikėm. Laukiam tęsinio, o dar geriau – patys jį sukursim.
