Šiandien Lietuvos kultūros paveldui priklausančios XIX a. carinės valdžios statytos Kauno kareivinės gali pasigirti ne tik šimtamete istorija, tačiau ir prancūziška utilitaristine architektūra bei tam laikmečiui taikytais moderniais statybos metodais, leidusiais pastatams išlikti iki šiandienos.
[galerija kiek=”4″]
Buvo miesto tvirtovės dalis
Dar prieš kelis metus apleisti stūksoję griuvėsiai šiandien virsta moderniu gyvenamuoju kvartalu „Juozapavičiaus 13“, kuris turi ilgą ir turtingą gyvavimo istoriją.
Paveldo saugomi pastatai buvo pastatyti daugiau nei prieš 130 metų, kai carinė valdžia Kauną nusprendė paversti miestu tvirtove. Miestas buvo įjungtas į vakarinių carinės imperijos sienų gynybinę sistemą ir turėjo ypatingą strateginę reikšmę – buvo natūraliai apsaugotas Nemuno upės, todėl jame įkurtas svarbus geležinkelio mazgas.
Oficiali Kauno tvirtovės statybos data yra 1882 m., o Žemuosiuose Šančiuose, kurie tuo metu nebuvo Kauno dalis, karinis miestelis statytas 1886-1896 m. Taisyklingo stačiakampio formoje buvo pastatyti apie 365 įvairios paskirties pastatai, kurie išdėstyti ilgaisiais fasadais palei arba statmenai gatvę. Taip pat suformuotas aikščių, gatvelių ir pravažiavimų tinklas, kuris, nors sovietmečiu vietomis sunaikintas, tačiau išlaikė urbanistinį karkasą.
XIX a. statytas kvartalas išsiskiria itin įdomia pastatų struktūra. Sklype buvo dislokuota carinės artilerijos brigada, teritorijoje pastatytos arklidės, sandėliai, vežiminės, intendatūros sandėlis, skalbykla, 3-ejos kareivinės, vėliau buvo įrengti parako sandėliai – rūsiai, supilti pylimai, turėję apsaugoti nuo sprogimų.
Renovuojamoje teritorijos dalyje esančiose arklidėse buvo laikoma per penkiasdešimt arklių. Pirminiai pastatų brėžiniai neišliko, tačiau manoma, jog šie vienaukščiai pastatai buvo statomi su mūriniais stulpais viduje, tarpus užpildant rąstais. Kitoje pusėje – dvejos iš raudonų plytų pastatytos, trijų aukštų kareivinės, sovietinis karininkų viešbutis.
1916 m. balandžio mėnesį carinė Kauno tvirtovė baigė savo gyvavimą. 1918 m., paskelbus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, buvusias carines kareivines perėmė Lietuvos kariuomenė. Šančiuose įsikūrė LDK Algirdo 2-asis pėstininkų pulkas.
Atėjus sovietmečiui, teritorijoje įsikūrė sovietinė armija. Didelė dalis pastatų buvo apgriauti, raudonos plytos uždažytos, prijungti priestatai, kai kurie objektai nugriauti ar pritaikyti kitoms funkcijoms.
Kokybiškos istorinės architektūros pavyzdys
Pasak „Juozapavičiaus 13“ projektą vystančios UAB „Miesto renesansas“ direktoriaus Valdo Eiduko, nors po istorinių tyrimų paaiškėjo, kad kareivinės iki dabar niekada nebuvo rekonstruotos, tačiau jos buvo statytos itin kokybiškai.
„Pastatų apačią buvo apaugęs grunto sluoksnis, tačiau jį nuvalius pasirodė akmeniniai pamatai. Paskutinis pamatų sluoksnis, matomas išorėje, yra iš tašytų akmenų, ant kurių mūrijama siena. Jau to meto žmonės suprato, kad reikia valdyti drėgmės kilimą, nes kitu atveju pastatuose šlaps sienos, todėl paskutinis rentinys būdavo statomas iš tikro akmens. Tokiu būdu buvo išsprendžiama hidroizoliacijos problema. Tai padeda suprasti, kad ir tais laikas buvo statomi kokybiški pastatai. Dar įdomiau tai, jog dalis mažųjų pastatų – arklidžių, sandėlių yra su akmeniniais pamatais, o likusi dalis – betoniniais, tarsi, būtų vėliau statyti. Iki galo nežinome istorijos, tačiau gali būti, jog tos dalys pastatytos maždaug dešimtmečiu vėliau“, – teigia V. Eidukas.
Specialisto teigimu, kareivinės priskiriamos prancūziškos architektūros tipui – jose vyrauja koridorinės, besidriekiančios per visą pastatą, ir paviljonų sistemos, medinės stogo ir perdangų konstrukcijos, skliautuotos laiptinės, skardinis stogas, galuose buvo įrengtos prausyklos ir tualetai. Kareivinių fasadai išlaikę autentišką plytų dekorą, palangės puoštos „plytų dantukais“, išryškintos sąramos, juostos, horizontali pirmo aukšto puošyba. Tai – paveldo elementai, kurie turi būti išsaugoti renovuojant pastatus.
„Renovuojant sandėlius ir arklides yra daugiau laisvės. Pastatams yra uždedamas antras aukštas, kuris yra labai kontrastingas, demonstratyviai parodomas esąs kitoks nei pirmasis, išryškinamas skirtumas tarp sena, autentiška, ir nauja. Arčiau gatvės esančiame pastate bus įrengta mokykla. Šio pastato sprendimas turėtų būti labai įdomus – atitraukiame dalį vidinių sienų į pastato vidų, kad parodytume, kaip atrodė istorinės pastato sienos. Siena tarsi stovės lauke, o langai bus kiek giliau – viduje“, – pasakoja V. Eidukas.
Renovuotoje „Juozapavičiaus 13“ teritorijoje bus restauruoti ir prikelti naujam gyvenimui 8 bei pastatyti 5 nauji pastatai. Gyvenamąjį kvartalą sudarys 4 restauruoti pastatai su 40 juose esančių dviaukščių kotedžų ir 2 nauji pastatai su 18 mažų butų. Teritorijoje veiks vaikų darželis, mokykla, prekybos centras bei bus apie 12000 kv.m. komercinių patalpų.
