Gerieji renovacijos Kaune pavyzdžiai: bendrijos pirmininkė papasakojo, kas lemia darbų kokybę – Kas vyksta Kaune

Gerieji renovacijos Kaune pavyzdžiai: bendrijos pirmininkė papasakojo, kas lemia darbų kokybę

Daugiabučių renovacija
Daugiabučių renovacija

Artimiausiu metu bus užbaigta paskutinio – jau penktojo 199-ajai Kauno butų bendrijai priklausančio namo renovacija ir kompleksiškai sutvarkyta daugiabučių aplinka, o atsinaujinęs gyvenamųjų namų kvartalas Kalniečių mikrorajone taps išskirtiniu pavyzdžiu, kaip galima iš esmės pakeisti buvusio pilkų blokinių namų rajono vaizdą ir gyvenimo kokybę.

Renovacijos priežiūra – moters rankose

Penkių Lukšio ir V. Landsbergio – Žemkalnio gatvėse esančių namų bendrijos pirmininkė Jūratė Dubinskienė neslepia, kad pamatę renovacijos darbų kokybę ir išgautą bendrą vaizdą konsultuotis pas ją atvyksta vyrai iš atokiausių Kauno vietų. „Aš jų net nepažįstu, bet kreipiasi į mane, klausia, kaip man pavyko išsireikalauti iš statybininkų tokios kokybės, daugelis stebisi, kad darbus prižiūrėjo ir renovacijai vadovavo moteris“, – šypsosi J. Dubinskienė.

Pasak jos, ko gero ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje nebus daug moterų – bendrijų pirmininkių, kurios pačios dalyvautų visame renovacijos procese „nuo… iki“. „Aš tikrai labai daug praleidau laiko naršydama internete, skaitydama atsiliepimus apie medžiagas, todėl jau ruošiant projektą tiksliai žinojau, kokias medžiagas būtina įrašyti į projektą. Ir antroji sėkmės priežastis – tai kokybiškai dirbantys statybininkai, mums tikrai labai pasisekė su statybos įmone, kuri laimėjo konkursą ir renovavo paskutinius tris iš penkių namų. Tikrai nenorėčiau dirbti su niekuo kitu“, – sako moteris.

J. Dubinskienė kritikuoja tvarką, kad bendrijos negali pasirinkti renovacijos darbų rangovo, nes skelbiamas viešasis konkursas ir laimi tas, kuris pasiūlo mažiausią kainą. „Jūs neįsivaizduojate, kokių esu prisiklausiusi istorijų, kai konkursus laimi prasiskolinusios įmonės, kurios pasiūlo itin mažas kainas, kad tik gautų užsakymą, o juk patys suprantame, kad „skūpas“ moka dukart – naudojamos prastos medžiagos, atsiranda brokas, niekas nenori jo taisyti“, – apie renovacijos virtuvės užkulisius pasakoja bendrijos pirmininkė.

Šių bendrijos namų renovacija trunka jau penkerius metus, tačiau ir nepatyrusia akimi matyti, kad nei vienas iš renovuotų namų nėra pažaliavęs, neatsirado pelėsinio grybelio, tinkas nepajuodavo, kaip kad atsitinka kituose namuose. „Daug kas priklauso nuo medžiagų kokybės, net ir geriausias statybininkas nieko nepadarys, jei dirbs su prastomis medžiagomis, todėl tam tikrai patariu skirti daug dėmesio“, – pabrėžia moteris.

Daugiabučių renovacija
Atnaujintas vienas iš Kalniečių mikrorajono daugiabučių kvartalų – vaizdas pasikeitė neatpažįstamai / R. Tenio nuotr.

Gyrė statybos darbų rangovus

199-ajai Kauno butų bendrijai priklauso keturi penkiaaukščiai ir vienas devynių aukštų namas V. Landsbergio – Žemkalnio g. 4, 6, 8 ir P. Lukšio g. 42, 44. Šiuo metu aplink namus baigiama tvarkyti aplinka. Pasivaikštome drauge su bendrijos pirmininke ir fotografu, apžiūrime renovuotas sienas, balkonus, įeiname ir į kelias laiptines. „Pažiūrėkite, kaip tvarkingai plytelės paklotos, kaip sienos nutinkuotos – net naujuose prestižiniuose namuose tokios kokybės nerasite“, – įsitikinusi J. Dubinskienė.

„Tikrai galiu tik geru žodžiu minėti bendrovę iš Raseinių „Brosta“, kuri renovavo tris paskutiniuosius namus. Tiek statybininkai labai geranoriški, tvarkingi, o darbų vykdytojas visada būdavo objekte, todėl visada galėdavau pasitarti, kaip daryti vieną ar kitą darbą. Tikrai labai puikiai sutarėm ir, jei bendrijai priklausytų daugiau namų, rinkčiausi dirbti tik su jais ir kitiems juos galiu rekomenduoti“, – neslėpė J. Dubinskienė.

Bendrijos pirmininkė atkreipė dėmesį, kad dauguma „Brosta“ darbininkų buvo vietiniai raseiniškiai – profesionalūs, labai geranoriški, norintys žmonėms padėti. „Ir gyventojai juos gyrė, nes ir patys galėjo kreiptis į statybos darbų vadovą R. S., kuris visada suteikdavo reikalingą informaciją. Kai girdžiu aplink skundus dėl statybininkų, o visi žino, kad gyventojai dabar labai nepakantūs – tai galiu tik užjausti kitus ir pasidžiaugti, kad pas mus jokių problemų per kelerius metus nekilo“, – sako moteris.

Taip pat moteris dėkojo ir kitai darbų vykdytojai – bendrovei „Trimena“, kurie name atliko santechnikos darbus bei vykdo šilumos punkto atnaujinimą.

Kad 199-osios Kauno butų bendrijos užsakymu vykdyta trijų daugiabučių renovacija vyko sklandžiai, teigia ir bendrovės „Brosta“ vadovas bendrovės direktorius Valdas Karabinas. „Tikrai smagu girdėti, kad bendrijos pirmininkė mini mūsų įmonę geru žodžiu, tai didelis įvertinimas visiems objektuose dirbusiems įmonės darbuotojams. Džiaugiamės, kai randame bendrą kalbą su gyventojais, kai nekyla nepagrįstų konfliktų, kai visi suplanuoti darbai vyksta laiku ir be nenumatytų trukdžių, šiame objekte darbas būtent taip ir vyko“, – sako V. Karabinas.

Gyvenimo kokybė atperka rūpesčius

J. Dubinskienė pripažįsta, kad pradžia nebuvo lengva. Paklausta, ar būtų ėmusis prieš penkerius metus pradėti renovacijos procesą, jei būtų žinojusi, kiek bus rūpesčių ir darbo, moteris neslepia, kad buvo ir sunkių akimirkų. „Bet kai dabar matai, kaip pasikeitė mūsų gyvenimo kokybė, kai ateina gyventojai, kurie dėkoja, pasimiršta tie vargai“, – sako ji.

Bendrijos pirmininkė įsitikinusi, kad norą pradėti renovacijos procesą dažnai stabdo baimė. „Mato juk žmonės, kai kitur padaryta nekokybiškai, tik pabaigtas namas, o jau trupa tinkas, įsimeta pelėsis. Juk tai žmonių pinigai, investicija – normalu, kad žmonės svarsto, ar verta prasidėti. Bet jei imasi žmonės atsakingai daryti, nepaleidžia proceso pasroviui, turi kantrybės domėtis, išsireikalauti, kad būtų padaryta viskas, kaip priklauso – tikrai verta renovuoti senus namus“, – sako ji.

J. Dubinskienė atkreipia dėmesį, kad Kalniečių mikrorajone dauguma namų statyti daugiau, kaip prieš 40 metų, todėl yra susidėvėjusios ne tik pastatų inžinerinės sistemos, bet ir konstrukcijos: siūlės, aptrupėję blokai, kyla grėsmė dėl blokų mazgų, kurie surišti metalinėmis vielomis. „Apšiltinant pastatus išorinės jų konstrukcijos yra apsaugomos nuo atmosferos poveikio – dedasi termoizoliacinis sluoksnis, tinkas. Taip sustabdomi tolimesni galimi korozijos procesai, būstui nebegresia nuvertėjimas. Atvirkščiai, renovuotose namuose ženkliai išauga būsto kaina“, – atkreipia dėmesį moteris.

Bendrijai priklausantys pastatai po namų atnaujinimo (modernizavimo) tapo gerokai sandaresni ir šiltesni. Gyventojai gali patys reguliuoti kiekvieno kambario temperatūrą pagal reikalingumą, norus. Apšiltinus pastatus, ženkliai sumažėjo šilumos suvartojimo kiekis, todėl susitraukė ir sąskaitos už šildymą. Pasak bendrijos pirmininkės, žiemą net neįjungus šildymo, patalpose būna daugiau kaip 20 laipsnių.

„Pašto dėžutėse randame šūsnis skelbimų, kad žmonės pirktų butą mūsų namuose, jau nekalbu apie pagražėjusią aplinką ir kiekvieno savijautą“, – šypsosi moteris, kurios drąsos ir energijos galima būtų palinkėti kiekvienam pasiryžusiam imtis senų Kauno daugiabučių atnaujinimo procesų.

Daugiabučių renovacija
199-osios Kauno namų bendrijos pirmininkė Jūratė Dubinskienė / R. Tenio nuotr.

Renovacija Kaune galėtų vykti sparčiau

Kaip portalą „Kas vyksta Kaune“ informavo Kauno miesto savivaldybė, mieste iš viso yra apie 4 800 daugiabučių namų, kuriuose gyvena apie 70 procentų visų miesto gyventojų. „Dauguma pastatų yra penkių ar devynių aukštų, dominuoja plytų mūro, gelžbetonio plokščių konstrukcijų namai. Daugiausia daugiabučių namų mieste statyti 1955–1993 metais“, – sako Kauno savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėjas Raimundas Endrikis.

Pasak R. Endrikio, nuo 2013 m. Kaune atnaujinti (modernizuoti) 207 daugiabučiai namai, kuriuose buvo pritaikytas visas energiją taupančių priemonių komplektas ir pasiekti labai geri energijos taupymo rodikliai. Jo teigimu, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą visi namai, statyti iki 1993 m., galėtų būti modernizuoti.

„Aktyviausiai daugiabučių namų renovacija vyksta Gričiupio, Eigulių, Dainavos, Petrašiūnų ir Centro seniūnijose. Tačiau daugiabučių namų modernizavimo tempai tikrai galėtų būti didesni, bet su šia problema susiduria visose Lietuvos savivaldybės“, – teigia Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėjas. Pasak jo, renovacijos tempai tiesiogiai priklauso nuo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų, o gerieji namų modernizavimo pavyzdžiai Kaune galėtų paskatinti ir kitus daugiabučių gyventojus ryžtis atnaujinti savo namus bei ženkliai pagerinti gyvenimo juose kokybę.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Rekomenduojami video
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA