Vyresnio amžiaus žmonės mena, jog Laisvės alėjoje seniau riedėjo viešasis transportas. Nuo vienos vietos į kitą galima buvo nuvažiuoti arklio traukiama konke, vėliau – autobusu. Dėl didelio transporto srauto, žmonės pagrindinėje miesto gatvėje nebuvo saugu. Dabar yra viskas kitaip: Laisvės alėja gali tipenti tik pėstieji.
Tarpukariu pagrindinė miesto gatvė šurmuliuodavo nuo žmonių srautų. Laisvės alėja tuomet nebuvo vien pėsčiųjų zona, tad žmonės šia gatve keliaudavo įvairiu transportu. Pėstiesiems buvo galima vaikščioti tik viduryje, medžiais atskirtoje zonoje, o palei pastatus važinėjo viešasis transportas.
Šiauliai pakišo idėja, kaip pertvarkyti gatvę
Istorikas Mantas Daukšas pasakoja, jog tarpukario laikotarpyje Laisvės alėja kursavo arklio traukiamas tramvajus, vadinamas konke. Šiuo transportu miestiečiai galėjo ramiai pravažiuoti per visą Laisvės alėją ir dalį senamiesčio. Konkė paskutinį kartą per miesto centrą riedėjo1929 metais balandžio 15 dieną. Ja iškilmingai važiavo miesto aukštuomenė.
„Vietoj arklių tramvajaus, ėmė kursuoti miesto autobusai, kurių eksploataciją 1930 m. iš privačių bendrovių perėmė miesto savivaldybė, išplėtusi ne tik autobusų parką, bet ir maršrutų skaičių. Autobusai dar 1918 metais pradėjo kursuoti šia gatve, nes alėja nebuvo skirta vien pėstiesiems, kaip dabar. Vėliau nuspręsta Laisvės alėja palikti vien pėstiesiems. Toks gatvės pavyzdys buvo paimtas iš Šiaulių, mat šiame mieste buvo pirmas bulvaras Lietuvoje ir antras to meto Sovietų sąjungoje, kuris buvo pritaikytas vien pėstiesiems“, – kalbėjo istorikas Mantas Daukšas.
Atsisakius transporto, tapo saugiau
Kai Kaunas tapo laikinąja sostine, Laisvės alėja važinėdavo daug garbingų žmonių, mat čia vyko pagrindinis miesto gyvenimas. „Metropolyje“ koncertuodavo D. Dolskis ir kt. Beveik visos ministerijos buvo įsikūrusios aplink Laisvės alėją, tad žmonių srautai būdavo tikrai dideli. Istorikas
Daukšas tikina, jog ano meto spaudoje buvo užfiksuota, jog per dieną Laisvės alėja abiem kryptimis pravažiuodavo 515 autobusų. „Žinoma, jei maršrutas tik Laisvės alėjoje, tai vienas autobusas ir 100 kartų galėjo šia gatve pirmyn ir atgal prasukti“, – sakė istorikas.
Visgi, atsisakius viešojo transporto pagrindinėje Kauno gatvėje, pėstiesiems tapo saugiau. Istoriko teigimu, pėstieji galėjo jaustis laisviau ir saugiau, mat visoje Laisvės alėjoje buvo įsikūrę nemažai viešojo maitinimo įstaigų, tad kauniečiai džiaugėsi, jog jas galėjo pasiekti nesibaimindami, jog juos kliudys gatve riedėjęs transportas.
