Kapsulės įkasimo ceremonija Vilijampolės pėsčiųjų tilto statybvietėje / R. Tenio nuotr.
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) apskundė policijos sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl aplinkosaugininkų vertinimu neteisėtai gilintos Neries vagos Kaune statant pėsčiųjų tiltą.
Departamento vertinimu, priimant sprendimą nebuvo tinkamai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės ir galiojančiame teisiniame reglamentavime įtvirtinta didelės žalos aplinkai samprata, ketvirtadienį pranešė AAD.
Taip pat skaitykite
Aplinkosaugininkų manymu, tikslindama aplinkybes teisėsauga neišnaudojo visų galimybių surinkti reikšmingus duomenis bei įrodymus, kurie leistų objektyviai įvertinti galimo pažeidimo aplinkybes.
Kaip pažymėjo departamentas, iš surinktos medžiagos matyti, kad Neries upės vagos gilinimo ir valymo darbai Kauno miesto savivaldybės patvirtintame projekte apskritai nebuvo numatyti.
AAD vertinimu, apie galimai padarytą didelę žalą aplinkai leidžia spręsti Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto ekspertų ataskaitoje konstatuotas darbų poveikis Neries upės būklei.
Kauno apskrities policija tyrimą pradėti atsisakė motyvuodama nenustatytu būtinu aplinkosaugos taisyklių pažeidimo požymiu – didele žala ar kitais sunkiais padariniais aplinkai.
Kaip rašė BNS, aplinkosaugininkai nustatė, kad statant tiltą ne pagal projektą išgilinus natūralią upės vagą buvo padaryta žala aplinkai, siekianti daugiau nei 42 tūkst. eurų.
Ši buvo nustatyta AAD remiantis neplaniniu tilto rangovo patikrinimu ir minėta VU ataskaita. Patikrinimas atliktas praėjusių metų rugpjūtį gautų kelių fizinių asmenų skundų pagrindu.
Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas anksčiau teigė, kad tokie veiksmai ne tik pažeidžia aplinkosaugos reikalavimus, bet ir kelia pavojų upės ekosistemai.
Vadinamojo Brastos tilto užsakovas yra Kauno miesto savivaldybė, statybos darbus už 9,85 mln. eurų su PVM vykdo bendrovė „Autokausta“.
Taip pat skaitykite
Plojimai 2Lankytojai 2
Rekomenduojami video
Rekomenduojame
Rodyti visus
Populiariausi straipsniai
Loading