E. Šukytė: susikurti sau gyvenimą tokį, kad nereikėtų jausti atskirties tarp darbo ir jo paties

„Patėvis buvo profesionalus krepšininkas, tad kartu su mama keliavome po visą pasaulį. Iki septintos klasės teko gerokai prisitaikyti, lankant skirtingas mokyklas – Liuksemburge, Čekijoje, Slovakijoje.

Tai nebuvo patogios patirtys, juk nemokėjau kalbos ir nuolat tekdavo prisitaikyti, bet visada buvau drąsi, bendraudavau ir vos po mėnesio gebėdavau susikalbėti. Tai išmokė burti apie save žmones, nebijoti, rizikuoti. Būti visur ir visada“, – prisiminimais įstoja „AC by Marriot Vilnius“ viešbučio vadovė Evelina Šukytė.

„Išsiugdžiau, nebuvau drąsi iš prigimties, tapau tokia, per kartais kiek priverstinį gyvenimo būdą, kuriam esu labai dėkinga“, – dalinasi Evelina Šukytė.

„Tokia, matyt, jau buvau. Visada norėjau atviro bendravimo. Taip ir dabar – mano žmonės, draugai ir pažįstamieji dalinasi visomis temomis, jei to nėra, man kiek sunkiau, nes taip užmezgu ryšį“, – atvirauja vadovė.

„Įvairi. Kai pats esi atviras, tikiesi to ir iš kito, tačiau nutinka visaip. Esu nuo to ir nukentėjus, bet, nors ir sakiau sau, kad daugiau to nedarysiu – nuo savęs nepabėgsi. Išmokau būti kiek atsargesnė ir labiau atsirinkti su kuo galiu atvirauti, bet pagrindas nekinta. Tiesiog , tai yra būdas, kuriuo einu per gyvenimą, darbą, karjerą, draugus. Man tai esminis dalykas“, – dalinasi projektų vadovė.

„Mm, sau tokio klausimo neuždaviau niekada, nors kuo kiti tik nevadino, nuo vienaragio iki vaivorykštės. Viskuo. Bet tai kitų vertinimai.

Aš nemėgstu standartų. Viskas, kas apie tai yra ne apie mane, nuo ryto ritualų iki darbo principų ar požiūrio į gyvenimą. Jei tik esu bandoma įsprausti į konkrečius rėmus, atsitraukiu. Esu tai, kas juose netelpa.

Gali skambėti keistai, nes viešbučių sektoriuje yra daugybė nuorodų, tačiau man pasisekė, jog manim tiki ir pasitiki, o su tuo ateinanti laisvė atvedė ten, kur esu dabar“, – dalinasi Evelina Šukytė.

„Manau, jog sąmoningai ėjau link to. Bandžiau ir rėmuose pabūt, tada niekas nesigavo. Tai ne mano kelias. Ir bendraudama su būsimais darbdaviais sakiau, kad man labai reikia laisvės.

Esu identifikavusi, kas mane veža gyvenime ir kur yra mano sėkmė. Idėjos gimsta vidury nakties, ar išgėrus taurę vyno – tik spėk rašytis ant lapo ir skubėk įgyvendinti.

Dažniausiai viskas įvyksta ir atneša laimėjimus. Svarbiausia nebijoti rizikuoti. Tai daryti teko daugybę kartų, tik tuomet sugebėjau peržengti normas“, – sako projektų vadovė.

„Taip, manasis pagrindas – mąstyti „out of the box“ ir niekada toje dėžėje nebūti“, – pabrėžia kūrybininkė.

„Baimių būna. Ir dabar, darydama pokyčius – išlipdama iš saugios zonos, kurioje viskas žinoma, ir eidama į dar didesnį ir kitokį produktą, jaučiu baimę, bet tai yra mano variklis. Elgiuosi apgalvotai ir žinau, kad bus-padarysiu dar geriau. Jei kažkuo tikiu, o tikiu labai, kitaip nebus, nes tada aš atiduodu save ne šimtu, o šimtu penkiasdešimčia procentų“, – atsako vadovė.

„Iš rezultato. Jausmo, kurį jaučiu, kai jis ateina. Ir aplinkos. Žmonės – ypatingai draugai ir šeima.

Pati pavydžiu savo rato ir dažnai tuo dalinuosi, nes žmonės aplink mane yra vau. Vis pagalvoju, kad kažką darau teisingai, nes meilę, rūpestį ir atpildą, kurį jie man suteikia pamatuoti sunku. O draugų yra daug, kas keista, nes juk dažniausia būna tik keli tikri.

Nors gyvenu viena su šuniuku, bet jų dėka niekada nesijaučiu viena. Priešingai – visada esu veiksme. Darbe taip pat, kolektyvą laikau šeima, nėra skirstymo pareigomis, visi esame lygūs.

Tai kuria teisingą ir sveiką požiūrį bei aplinką“, – dalinasi Evelina.

„Taip, mano šeima keliavo ir toliau, kadangi nuo vaikystės pasižymėjau atsakomybe – skirtingose šalyse išmokdavau jų kalbas, bet lygiavertiškai rašydavau ir skaitydavau knygas lietuviškai, atėjus septintai klasei pasakiau tėvams, jog mokslai rimtėja ir man metas likti Lietuvoje. Jiems teko apsvarstyti.

Sprendimą palengvino seneliai. Su jais gyvenau, paslaptis, bet trumpai. Buvau geras vaikas, manimi pasitikėjo, tad labai greitai prasidėjo savarankiškas gyvenimas.

Lietuviškoje mokykloje integracija buvo ne tokia lengva, bet su savo būdu susitvarkyti pavyko greitai. Užsibrėžiau tikslus ir siekiau jų. Taip gyvenime ir einu – užsibrėžiu ir padarau“, – tvirtina dama.

„Manyčiau taip. Mano kaip vadovės ir yra toks požiūris – tai mano darbas užduoti toną, strateguoti, sugalvoti kaip. Tai mano vienas iš pagrindinių darbų ir aš tuo vadovaujuosi, bet sutinku, greičiausiai, manasis išskirtinumas yra kūrybiškumas.

Matau kaip turi būti, susikuriu planą, o tada reikia tik pagalbos iš kolektyvo. Ir dabar, net neprasidėjus naujam projektui turiu jo viziją. Įsivaizduoju kaip turi būti, matau ir žinau, kad taip bus“, – dalinasi vadovė.

„Baigusi mokyklą šiek tiek blaškiausi, stojau į inžineriją, tada vadybą, bet visada galvojau apie turizmą. Tuo metu stiprių tokio tipo studijų namuose nebuvo, o mokyklą baigiau stipriais įvertinimais, tad nesinorėjo mažintis.

Laikiausi savo principų ir išvykau metams, per kuriuos suvokiau, jog esmė ne universitetų pavadinimuose, o tame, ko aš noriu.

Viešbučio kambarinė buvo pirmosios mano pareigos, vėliau sekė administraciniai darbai, vadyba restoranuose. Visada buvau paslaugų sektoriaus dalimi. Svariausios žinios atėjo iš patirties. Žinoma, mokslai atveria kitas galimybes, tačiau praktika viskam sudeda pagrindus“, – atsako Evelina.

„Viešbučius tu arba myli arba nekenti, o aš esu žmogus, kuris renkasi viską arba nieko. Vidurio niekada neturiu, nesigauna, nors norėčiau, tačiau balansuoti nepavyksta. Taip pamilau viešbučius ir viskas. Tai atskiras gyvenimas, kaip ir aviacijoje. Sutinkamos asmenybės, kasdienės istorijos, organizacijos ir planai“, – tvirtina vadovė.

„Dabartiniame etape, kuomet dirbu tarptautiniame tinkle, ji gerokai platesnė. Gyvenimas nesibaigia viešbučiu, kuriame esi ir atlieki savo darbus. Jis apima visą tinklą. Atsikeli ryte ir gyveni tuo.

Reprezentuodama vadovės poziciją esu atsakinga už daugybę skirtingų užduočių, ši komuna glaudi, tad dažnai sprendžiame jas kartu. Drauge praleidžiame daug laiko, dažnai keliaujame, dalyvaujame konferencijose. Esame viena didelė, patirtimis besidalinanti, šeima“, – atvirauja „AC by Marriot Vilnius“ viešbučio vadovė Evelina Šukytė.

„Geras klausimas. Laiko sau mažiau, bet Evelina yra visur. Darbe nesu kaip darbe. Esu savo geram ir saugiam burbule. Tai mano gyvenimas. Rutina ir vieta, kurioje jaučiuosi gerai. Neskirstau. Tai yra mano gyvenimas, kurį pasirinkau sąmoningai. Jis mane papildo ir užpildo, kitaip jausčiausi praradusi prasmę.

Pavargus, laikausi vienos auksinės taisyklės – perku bilietus, išvykstu ir atsijungiu, o tada pasiilgtu ir jaučiuosi lyg pradėdama iš naujo, nesvarbu tai savaitė ar kelios dienos. Atsakomybės jausmas taip lengvai nepaleidžia, visada vykstu su kompiuteriu, bet nauja aplinka suteikia galimybę į viską pažvelgti kitu kampu, taip pailsint nuo rutinos“, – dalinasi kūrybininkė.

„Šioje srityje esu penkioliką metų ir niekada apie tai negalvojau, bet greičiausiai tai būtų kūryba, idėjų generavimas ar pardavimai“, – atvirauja verslininkė.

„Absoliučiai, niekada nedirbu, kad parduočiau, tiesiog dalinuosi kaip tai matau, jaučiu ir ką galiu pasiūlyti. Dominuoja ir santykiai, neveikiu per šaltą biznio struktūrą“, – pabrėžia Evelina.

„Dabar taip, visada tokia nebuvau. Išsiugdžius asmenybę ir viską, kas su tuo ateina, išmokau būti. Kartais ir draugės juokais dalinasi, jog net šiek tiek gąsdina, kokia stipri esu. Tai nutinka per patirtis, klaidas bei nuopolius. Jei būtų viskas sviestu patepta, greičiausiai, tokia nebūčiau.

Manau, jog teisingai žiūriu į gyvenimą – visas klaidas priimu kaip pamokas, iš kurių mokinuosi ir semiuosi stiprybės. Procesas užtruko. Ne po visų išgyvenimų pavyko atsitiesti labai greitai, bet čia dar kartą galiu pasidžiaugti šalia esančiais žmonėmis, kurie palaikė. Nepaisant to, viską tenka daryti pačiam“, – atvirauja Šukytė.

„Mano mylimiausias miestas – Niujorkas. Daug žmonių, chaoso, stiliaus. Dažnai ir draugai klausia, kodėl aš ne ten. Tikriausiai meilė tėvynei ir sulaukti pasiūlymai. Nors esu laisva ir lanksti – šuo į parankę ir mes skrendame, bet namuose saugu ir jauku. Didžiuojuosi, kad esu kaunietė, nesvarbu, kur bebūčiau“, – atsako.

„Tai, kas vyksta mūsų mieste paskutiniu metu yra neįtikėtina. Į mano jubiliejaus šventę atskridę svečiai liko nustebinti, kokių neatrastų vietų mes turime. Kaunas labai lietuviškas miestas, man labai patinka į kokią pusę jis eina, ko atsisako ir kokiu menišku bei kultūrišku miestu tampa.

Išlaisvėjome. Augame ne dienom, o valandom. Kaip ir žmogus taip ir pats miestas, o kartu ir galimybės“, – pokalbį vainikuoja „AC by Marriot Vilnius“ viešbučio vadovė Evelina Šukytė.