V. Janulevičius: diskusijoje apie biudžetą turėtume kalbėti ne tik apie augančios skolos kainą

Tuo pačiu, pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Vidmanto Janulevičiaus, prieš patvirtinant 2027-ųjų metų Lietuvos biudžetą, reikia kalbėti ir apie tai, kiek ateityje kainuos būtinų investicijų atidėjimas. Nes jis gali pakenkti nė kiek ne mažiau nei auganti valstybės skola – ilgainiui tai gali lemti mažesnes valstybės pajamas, prarastas darbo vietas, išlikusią energetinę priklausomybę ar nepakankamą pasirengimą gintis.

„Atidėję investicijas, šiandien sutaupome, tačiau tikėtina – ateities praradimai gali būti tikrai nemenki. Tai puikiai parodė „Allianz Trade“ tyrimas, kuriame buvo įrodyta, kad Europos automobilių gamintojų delsimas investuoti į elektrifikaciją bei skaitmeninimą virto technologiniu atsilikimu nuo Kinijos konkurentų ir silpstančiomis pozicijomis rinkoje. Atidėjus investicijas, prarasti pirkėjai ir pastangos pasivyti konkurentus vėliau gali kainuoti daugiau nei paskolos palūkanos“, – patikina V. Janulevičius.

Jo teigimu, ir ekonomistai, ir Europos Sąjunga (ES) viešai pripažįsta, kad skolintis skubiems gynybos poreikiams yra pateisinama. Lietuvos saugumo poreikiai negali laukti, kol bus įgyvendintos visos viešojo sektoriaus pertvarkos ir biudžete atsiras pakankamai sutaupytų lėšų.

Pagal pristatytas šalies 2027 metų biudžeto kryptis, gynybai numatoma skirti apie 4,8 mlrd. Eur, arba apie 5 proc. BVP.

LPK vadovo nuomone, šias lėšas būtina naudoti ne tik skaidriai ir efektyviai, bet ir siekti, kad kuo daugiau gamybos, remonto, technologijų kūrimo bei tiekimo užsakymų tektų Lietuvos įmonėms. Taip būtų stiprinami ir gebėjimas apsiginti, ir ekonomika, kuri turės ilgą laiką finansuoti gynybą. Ir tai daryti reikia šiandien, o ne laukti migloto rytojaus. Nes kuo ilgiau bus laukiama, tuo labiau miglotas jis bus.

V. Janulevičius pripažįsta, kad viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas yra būtinas. Tačiau numatomus sutaupymus reikia pagrįsti taip pat griežtai, kaip naujas išlaidas. „Teiginys, kad vidutiniu laikotarpiu galima išlaisvinti ne vieną milijardą eurų, turi virsti konkrečia programa: kokių funkcijų atsisakome, kokius procesus keičiame, kiek kainuos pertvarka ir kada biudžetas pajus jos rezultatą. Kol tokios priemonės neduoda realaus finansinio rezultato, planuojami sutaupymai negali būti laikomi jau turimu finansavimo šaltiniu“.

Efektyvumo didinimą ir būtinų investicijų finansavimą būtina vykdyti kartu. ES šią būtinybę jau pripažino. Fiskalinių taisyklių lankstumo išlyga, didinant gynybos išlaidas, aktyvuota 18 valstybių, tarp jų – ir Lietuvai. Ji nepanaikina pareigos užtikrinti skolos tvarumą, tačiau leidžia atsižvelgti į pasikeitusią saugumo padėtį, – pabrėžia LPK vadovas V. Janulevičius.

Eurostato duomenimis, pernai vienuolikoje ES valstybių deficitas siekė arba viršijo 3 proc. BVP. Lietuvos valdžios sektoriaus skola 2025 metų pabaigoje sudarė 39,5 proc. BVP, o visos ES skolos ir BVP santykis buvo 81,7 proc.

„Tai, palyginti, – palanki pradinė padėtis, nors ji ir nepanaikina ekonomisto Nerijaus Mačiulio įvardytos sparčios skolos augimo problemos. Vis dėlto dabartinėmis aplinkybėmis skolos augimas, mano nuomone, nėra svarbiausias, sprendžiant dėl gyvybiškai būtinų investicijų. Jų finansavimo kainą turime lyginti su pasekmėmis, kurias sukeltų nepasirengimas realioms grėsmėms“, – teigia konfederacijos prezidentas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog 2025 metų Tarptautinio valiutos fondo (TVF) analizė rodo, kad daugiau lėšų nukreipiant į infrastruktūrą, švietimą ir mokslinius tyrimus, galima pasiekti didesnį ilgalaikį ekonomikos augimą, net nedidinant bendrų išlaidų. Tai pagrindžia poreikį peržiūrėti esamą finansavimą ir daugiau dėmesio skirti ekonomikos augimą skatinančioms priemonėms. Tą liudija ir statistika.

Didžiausios mūsų šalyje, kelis tūkstančius verslo, mokslo bei švietimo įstaigų vienijančios organizacijos duomenimis, Lietuvoje daliai įmonių investuoti trukdo finansavimo suvaržymai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2026 metų apžvalgoje nurodoma, kad 2024 metais jų patyrė apie 13 proc. įmonių, o tarp labai mažų ir mažų – apie 19 proc. Todėl paskolų garantijas ir investicijų lengvatas Lietuvoje dera vertinti pagal tai, kiek papildomų investicijų, našesnės gamybos, o kartu – ir būsimų biudžeto pajamų jos paskatina.

Panašiai reikia vertinti energetiką. Investicijos į vietinę energijos gamybą ir patikimą tiekimą stiprina saugumą bei sudaro sąlygas įmonėms planuoti veiklą. EBPO Lietuvos ekonomikos apžvalgoje pripažįsta, kad investicijos į atsinaujinančią energetiką gali pagrįsti skolos didinimą, nes duoda naudos ir ateities kartoms.

„Todėl, nors labai pritariu reikalavimui atsargiau dalinti pažadus ir atsakingiau naudoti mokesčių mokėtojų pinigus, tačiau biudžeto svarstymas turi apimti ir aiškų atsakymą, kokios investicijos būtinos dabar, kokią grąžą jos gali sukurti ir kiek kainuotų jų atidėjimas. Tačiau tai nereiškia, jog galime švaistytis. Tai reiškia, kad atsakomybę turime prisiimti už abi sprendimo puses – papildomą skolą ir pasekmes, kurias sukeltų būtino finansavimo atsisakymas. Jeigu nesugebėsime apginti savo valstybės, bus menka paguoda, kad pavyzdingai laikėmės biudžeto deficito ribos“, – sako 41 proc. šalies BVP sukuriančios, daugiau kaip 5 600 įmonių ir organizacijų (apie 380 tūkst. darbuotojų bei netoli 60 proc. Lietuvos prekių eksporto) jungiančios Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas V. Janulevičius.