Viešajame transporte aktyvuojami STOP mygtukai
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Socialdemokratų siūlymas dėl nemokamo viešojo transporto Kauno merui neaktualus

PolitikapagalBirutė Mačienė
Iki spalio 28 dienos vyksta politinės rinkimų kampanijos dalyvių registracija būsimiems Lietuvos savivaldybių tarybų bei merų rinkimams. Vyriausioji rinkimų komisija jau patvirtinusi jų datą, – naują (ar tik atnaujintą?) vietos valdžią kiekvienos savivaldybės gyventojai rinks 2027 metų kovo 7-ąją.
Dabartinė ketverių metų savivaldos kadencija artėja prie pabaigos, ir akivaizdu, kad ne visa, ką politikai per ją suplanavo bei numatė, Kaune bus įvykdyta. Tiesa, antradienį per savivaldybės tarybos posėdį Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis į opozicijos klausimą, ar ne per daug dabar vienu metu savivaldybė griebiasi visokių statybų bei užsako naujų projektų, atsakė maždaug taip: galimas ir darbų tęstinumas kitai kadencijai prasidėjus. Tačiau iš opozicijos lūpų nuskambėję pasiūlymai, ką svarbu ir derėtų jau dabar nuveikti dėl Kauno ir kauniečių gerovės, jokio konkretumo nesulaukė.
Kurti draugišką šeimai Kauną?
Vieno iš tokių „visvaldybės“ nedominančių pasiūlymų autorė – advokatė, universiteto auklėtinė, civilinės teisės specialistė, yra Lietuvos socialdemokratų partijos, Kauno taryboje turinčios vos du narius, atstovė Kristina Lukauskaitė-Valatkė. Šią savaitę vykusiame Tarybos posėdyje ji pasiūlė inicijuoti sprendimą, suteikiantį teisę visiems Kauno mieste gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims iki 18 (aštuoniolikos) metų bei asmenims nuo 70 (septyniasdešimties) metų nemokamai naudotis Kauno miesto viešuoju transportu.
Šios politikės nuomone, tai atlieptų ir tikslą skatinti gimstamumą per pagalbos šeimai teikimą, taip pat – kurti Kauną, kaip draugišką šeimai savivaldybę. Nemokamas viešasis transportams vaikams ir moksleiviams (iki 18 m.) tikrai taptų apčiuopiama finansine parama šeimai.
„Užtikrindamas nemokamą moksleivių judumą, Kaunas skelbtų žinią, kad miestas aktyviai investuoja į jaunas šeimas, mažina joms tenkančią finansinę naštą ir kuria saugią bei patrauklią aplinką auginti vaikus. Teisės nemokamai naudotis viešuoju transportu moksleiviams suteikimas reikšmingai sumažintų rytines ir vakarines eismo spūstis bei ugdytų jaunąją kartą naudotis viešuoju transportu kaip pagrindine judumo priemone.
Vyresniems senjorams, kurie dažnai susiduria su mažomis pajamomis ir sveikatos problemomis, nemokamas viešasis transportas leistų, nepatiriant papildomų finansinių rūpesčių, pasiekti gydymo įstaigas, kultūros objektus bei išlikti aktyviais bendruomenės nariais, taip tiesiogiai mažinant vienišumą ir socialinę atskirtį“, – įsitikinusi ne taip seniai Kauno miesto politike tapusi K. Lukauskaitė-Valatkė.
Viešasis transportas Kaune
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
Dvi dienos per metus
Tai – rugsėjo 22-oji, kai siūloma visiems be išimties gyventojams palikti asmeninius automobilius ir važiuoti viešuoju transportu, taip pat spalio 1-oji, kai tokią „prabangą“ savivaldybė suteikia tik senjorams – tomis dienomis Kaune kelionės miesto autobusu ar troleibusu nekainuoja.
Tiesa, bent antroji iš tų „nemokamų dienų“ plačiau nebuvo viešinama. Nei stotelėse švieslentės, nei vairuotojai apie tai keleivių neinformavo. O važiuojant, neskambėjo per garsiakalbį autobuse ar troleibuse iš anksto įrašytas mero, kuris irgi jau seniai – ne „gimnazisto amžiaus“, pasveikinimas (su Senjorų mėnesio pradžia) ir priminimas apie „miesto dovaną“ – nemokamą kelionę viešuoju transportu. Tad, kaip teko įsitikinti, daugybė Kauno senjorų vis tiek tame transporte tądien prie komposterių atsiskaitė už kelionę, glausdami avansu apmokėtas korteles.
Komposteris neskiria – ar keleiviui 65-eri (pensinis amžius) ar mažiau metų. O juk esmė paprasta: pinigai reikalingi ir savivaldybės įmonei „Kauno autobusai“, ir pačiai miesto savivaldybei. Maža ką valdžia dar nuspręs pastatyti ar projektuoti? Tarkim, kad ir antrą „mero akį“, – jau ne Nemuno saloje, o kokioje aukštesnėje Kauno vietoje..?
Tyrimas – irgi nesvarbus?
Netikiu, kad dėl nemokamo viešojo transporto kažkas iš buvusių Kauno gyventojų, su šeima įsikūrusių gretimoje savivaldybėje, nuspręs deklaruoti savo gyvenamąją vietą mieste. Juolab, kad Kauno rajonas stengiasi mokykliniais autobusais savo mažuosius gyventojus kasdien nemokamai pristatyti į ugdymo įstaigas bei iš jų parvežti iki namų. Kaune, net ir su persėdimais ilgus atstumus vaikui keliaujant, už viešojo transporto bilietą, tiesa, lengvatine kaina, sumoka jo tėvai.
Neteko iki šiol girdėti, ar buvo atliktas koks, kad ir paviršutiniškas tyrimas, kiek kauniečių mokinukų, negalėjusių patekti į mokyklą prie savo namų, priversti migruoti po miestą. O kad jų tikrai daug, žino kiekvienas keleivis, kuris važiuoja autobusu ar troleibusu ryto ar popietės metą. Nieko stebėtino, kad mažų keleivių daugėjimas iš anksto „užprogramuotas“. Kai kuriose Kauno miesto seniūnijose paprasčiausiai trūksta mokyklų ar vietų jose. Kai kurių mokyklų plėtra ar, pavyzdžiui, naujos progimnazijos statyba Romainiuose, irgi atidėta „į ateitį“. Dar kelioms mokykloms visvaldybės valia, neaišku kodėl, vietoj atnaujinimo kažkodėl buvo lemta ilgam įstrigti privatizuojamo nekilnojamojo turto sąraše…
Greta viso to, Kaune yra mokyklų, kuriose netgi pradinės nepradėjęs lankyti šešiametis „testuojamas“, ar tiks kitapus gatvės prieš jo namus esančiai švietimo įstaigai (pasirinkusiai specializaciją, tuo pačiu – ir teisę atsirinkti „kontingentą“)…
Kaip nurodo DI, Lietuvoje jau yra mažiausiai 18 savivaldybių, kuriose transportas nemokamas visiems keleiviams. Tiesa, tai su retomis išimtimis – rajonų savivaldybės. Tikriausiai nė viena iš jų kapitaliai neremontuoja savo užimamų administracinių patalpų ir neskuba įgyvendinti prie miesto pilies naujų savivaldybės rūmų statybos projekto? Nebūtinai todėl, kad joms trūksta viešųjų finansų, gal greičiau dėl to, jog prioritetai, kaip juos išleisti skaidriau, atsakingiau, racionaliau, su nauda gyventojams – kiti?
Šalyje turime 60 savivaldybių…
Maždaug trečdalyje jų viešojo transporto bilietų nereikia pirkti nei vietiniams, nei atvykusiems svečiams. Vežėjų išlaidos (visos) kompensuojamos savivaldybių biudžeto lėšomis.
Tauragės rajono savivaldybė nemokamą transportą įsivedė viena pirmųjų, dar 2020-aisiais, rugsėjo 1-ąją. Mažeikių rajono – nuo 2021 metų rugpjūčio. Vėliau – Telšių, Radviliškio, Skuodo, Biržų, Kretingos, Rokiškio, Kelmės, Varėnos, Šilalės, Plungės bei kitų rajonų, taip pat Kalvarijos bei Neringos savivaldybės.
Turtingos savivaldybės (Kauno miesto) turtingiausias Lietuvoje meras apie tai nelinkęs kalbėti. Gal žmogus pats nelabai pamena, kada į darbą viešuoju transportu važiavo, tad šie reikalai jam neaktualūs? O galbūt, apimtas galybės kitokių rūpesčių (neatmeskime, kad – ir dėl priešrinkiminės reklamos), jis tiesiog nemato reikalo gilintis į pasiūlymus dėl nemokamo transporto savo mylimo miesto gyventojams..?

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Populiariausi straipsniai

Loading