STT: Medijų fondo veikloje nustatytos rizikos, skiriant finansavimą galimas šališkumas

Korupcijos rizikos analizę Medijų rėmimo fondo (MRF) veiklos procesuose atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė sistemines rizikas, galinčias turėti įtakos skaidriam ir racionaliam valstybės biudžeto lėšų paskirstymui žiniasklaidai.

Kaip trečiadienį pranešė STT, atlikus analizę matoma, kad MRF tarybos struktūra sudaro prielaidas šališkumui ir mažina sprendimų nepriklausomumą, korupcijos rizikų įžvelgiama finansavimo skyrimo procese, sudaromos sąlygos neracionaliam viešųjų lėšų naudojimui.

Anot STT, fondo tarybą sudaro privataus sektoriaus – asociacijų, kurių nariai patys pretenduoja į MRF finansavimą, deleguoti atstovai. Ši taryba priima sprendimus dėl finansavimo paskirstymo, dalyvauja rengiant finansavimo taisykles bei rengia kitas, Visuomenės informavimo įstatyme nenumatytas programas. Tuo tarpu valstybė, atstovaujama Kultūros ministerijos, dalininkų susirinkime turi tik 1/3 balsų ir neturi atstovų delegavimo į MRF tarybos narius teisės.

Išanalizavusi MRF tarybos sudarymo, ekspertų atrankos, finansavimo skyrimo bei kontrolės procesus 2023–2025 metais, STT nustatė atvejus, kai MRF tarybos nariai nenusišalino svarstant su jų atstovaujamomis organizacijomis susijusias paraiškas, o vienas narys posėdyje atvirai deklaravo turintis „imperatyvą balsuoti“ pagal asociacijos poziciją. STT pabrėžia, kad tokia MRF tarybos struktūra sudaro prielaidas šališkumui ir mažina sprendimų nepriklausomumą.

MRF nuo 2024 metų skiria žiniasklaidos projektams, veiklai ir stipendijoms penkiose programose. Paraiškas dėl šių programų projektų finansavimo vertina ir išvadas teikia fondo ekspertai, kuriuos dvejų metų kadencijai atrenka fondo taryba.

STT pabrėžia, kad 2024 metais fondo taryba konkurso būdu atrinko 51 ekspertą, tačiau kandidatų į ekspertus atitikimas nustatytiems reikalavimams buvo vertinamas iš esmės remiantis pačių kandidatų pateiktais duomenimis, dėl to dalis šių asmenų galimai neatitiko jiems teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Korupcijos rizikų STT nustatė ir finansavimo skyrimo procese – fiksuoti atvejai, kai skiriant finansavimą projektams, kyla klausimų dėl finansavimo kriterijų interpretavimo, projektų sąmatos pagrįstumo bei racionalaus lėšų panaudojimo.

„Pavyzdžiui, skirtingai interpretuojamos kultūros periodinio leidinio bei tiriamosios žurnalistikos sąvokos, nėra įvertinama tikroji projekto vertė, kuri gali ženkliai skirtis nuo pareiškėjo nurodytos, bei ne visais atvejais užtikrinamas draudimas viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) veikloje dalyvauti politikams“, – skelbia STT.

Analizės metu tarnyba nustatė atvejį, kai MRF taryba prie regioninės žiniasklaidos programos paraiškų vertinimo balų vidurkių pridėjo po 2 balus, siekdama, kad reikšminga dalis tos programos paraiškų nebūtų atmesta dėl to, kad poveikio vertinimo aritmetinis vidurkis nesiekė minimalaus pereinamojo balo.

2025–2027 metų laikotarpiu MRF taryba numatė kasmet skirti po beveik 4 mln. eurų Specialiajai programai dėl prarastų pajamų, susijusių su azartinių lošimų reklamos ribojimais.

Tačiau, anot STT, reikšminga valstybės finansavimo dalis buvo paskirstyta nesant aiškiai biudžete įtvirtintos tikslinės paskirties, o programos turinį, finansavimo proporcijas ir kriterijus iš esmės formavo pati fondo taryba, kurios du nariai – lobistai.

„Dėl netobulų šios programos finansavimo kriterijų minėta suma paskirstyta iš esmės keliems viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams), kurių deklaruoti „praradimai“ dėl azartinių lošimų reklamos ribojimų sudarė tik nedidelę dalį nuo visų bendrai iš reklamos gautų pajamų (pvz., 1–3 proc.)“, – rašo STT.

Tarnyba pastebi, kad MRF paraiškoms administruoti naudoja užsienio tiekėjo platformą, kuri neužtikrina sprendimų motyvų fiksavimo, aiškių paraiškų statusų, dokumentų versijų kontrolės, dėl ko dalis dokumentų MRF teikiami el. paštu, o tai mažina skaidrumą ir apsunkina atsekamumą.

STT rekomendavo Kultūros ministerijai ir MRF tobulinti fondo organų sudarymo modelį, stiprinti interesų konfliktų kontrolę, užtikrinti skaidrią ekspertų atranką ir paraiškų administravimo sistemą, kad žiniasklaidos rėmimui skirtos lėšos būtų skirstomos skaidriai, racionaliai ir užtikrinant viešąjį interesą.

Pabrėžiama, kad institucijos per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ir ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

Medijų rėmimo fondas remia Lietuvos visuomenei ir valstybei reikšmingo, kokybiško, etiško ir politiškai neutralaus žiniasklaidos turinio kūrimą, sklaidą ir redakcijų veiklą. Fondas žiniasklaidos finansavimą vykdo pagal penkias programas.