Kauno LEZ
Kauno LEZ / Asociatyvi / Kaunas IN nuotr.

„Aumovio“, buvusi „Continental“, traukiasi iš Lietuvos

Verslas2026-03-18 14:22pagalBNS
Įmonių „Aumovio Autonomous Mobility Lithuania“ ir „Aumovio Global Holding“, valdančių gamyklas Kauno Laisvojoje ekonomikos zonoje (LEZ), savininkai priėmė sprendimą trauktis iš Lietuvos, remdamasis agentūra „Reuters“ ir šaltiniais skelbia naujienų portalas „Verslo žinios“.
Automobilių pramonės tiekėja „Aumovio“, įgyvendindama taupymo programą, planuoja uždaryti dar daugiau padalinių. Planuojama, kad uždarymas bus baigtas iki 2028 metų pabaigos, jo išlaidos sudarys apie 50 mln. eurų, trečiadienį savo metiniame pranešime nurodė bendrovė.
Anot „Reuters“, „Aumovio“ vadovas Philippas von Hirschheydtas (Filipas von Hiršeitas) teigė, kad be jau anksčiau numatytų uždaryti gamyklų Vokietijoje, Karbene ir Babenhausene, taip pat bus uždaryti du gamybos padaliniai Kinijoje ir Lietuvoje.
„Aumovio“ valdo gamyklą Kauno LEZ, į kurią „Continental“ yra investavusi apie 190 mln. eurų.
Pernai rudenį skelbta, kad Vokietijos automobilių pramonės milžinei „Continental“ automobilių komponentų padalinį atskyrus nuo pagrindinės bendrovės bei pakeitus pavadinimą į „Aumovio“, pakeisti ir dviejų jos įmonių Lietuvoje pavadinimai.
„Investuok Lietuvoje“: „Aumovio“ sprendimą lėmė struktūriniai automobilių pramonės pokyčiai Europoje
Užsienio investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas sako, kad tokį įmonės sprendimą lėmė struktūriniai automobilių pramonės pokyčiai Europoje.
„Struktūriniai pokyčiai Europos automobilių pramonėje ir stiprėjanti globali konkurencija paskatino „Aumovio“ sprendimą strategiškai peržiūrėti savo veiklą skirtingose šalyse. Įvertinus situaciją buvo priimtas sprendimas palaipsniui užbaigti veiklą Kauno LEZ padalinyje iki 2028 metų vidurio“, – trečiadienį įstaigos pranešime teigė E. Čivilis.
„Lietuvai šis sprendimas yra reikšmingas, tačiau vertiname jį pragmatiškai – įmonė žengė jai pačiai nelengvą, bet būtiną žingsnį, siekiant užtikrinti savo veiklos efektyvumą globaliu mastu“, – pridūrė įstaigos vadovas.
Jis pabrėžė, kad investuotojo ir Lietuvos bendradarbiavimas buvo glaudus ir konstruktyvus.
„Tai patvirtina faktas, kad 2022 metais, jau vykstant karui, investuotojas toliau plėtė investicijas Lietuvoje iki pat pastarojo laikotarpio pokyčių Europos automobilių pramonėje bei tiekimo grandinių pertvarkos“, – sakė E. Čivilis.
Papildyta 14.24 val.
Premjerė: „Aumovio“ pasitraukimas nėra susijęs su Lietuva ir jos pasiūlymais
Gamyklas Kauno LEZ valdančiai „Aumovio“ nusprendus trauktis iš Lietuvos, premjerė Inga Ruginienė teigia, kad tai nėra susiję su Lietuvos padėtimi.
„Net šiandien ir iki šios dienos Ekonomikos ir inovacijų ministerija tampriai bendradarbiavo su šita įmone, kontaktas buvo nuolatinis, labai gaila, kad įmonė priėmė sprendimą pasitraukti iš Europos, tai nesusiję su Lietuva, Lietuvos pasiūlymais ir padėtimi, o bendras yra sprendimas priimtas pasitraukti iš Europos zonos į kitą vietovę“, – žurnalistams trečiadienį teigė premjerė.
Inga Ruginienė
Inga Ruginienė / BNS nuotr.
„Kiek teko bendrauti, pagrindinė priežastis nurodoma sudėtingi biurokratiniai mechanizmai, europinis reguliavimas“, – pridūrė ji.
Premjerė teigė, kad ES turi sudėtingus mechanizmus, ilgą sprendimų priėmimo procesą, todėl būtina juos supaprastinti.
„Kitu atveju Europai išlaikyti pramonę bus neįmanoma“, – teigė I. Ruginienė.
Papildyta 15.12 val.
„Aumovio“: sprendimą trauktis lėmė mažėjanti užsakymų paklausa
„Aumovio“ sako, kad sprendimą trauktis iš Lietuvos lėmė mažėjanti užsakymų paklausa, gamyklos pajėgumų neišnaudojimas ir vis sudėtingesnė logistika.
Kaip BNS pranešė įmonė, pastaraisiais mėnesiais „Aumovio“ analizavo gamybos pajėgumus ir ateities paklausos tendencijas bei apsvarstė visas alternatyvas, tačiau Kauno gamyklos veiklą neišvengiamai reikia nutraukti.
„Laipsniškas Kauno gamyklos veiklos stabdymas tapo neišvengiamas. Pagrindinės grupės „Aumovio SE“ Stebėtojų taryba patvirtino sprendimą pradėti informavimo ir konsultavimo procesą su vietos darbuotojų atstovais“, – komentare BNS trečiadienį teigė „Aumovio Autonomous Mobility Lithuania“.
Anot jos, Kauno padalinio veiklą pastaraisiais metais itin paveikė mažėjanti paklausa, ilgą laiką trunkantis gamyklos pajėgumų neišnaudojimas ir vis sudėtingesnė logistika.
„Stebime nuoseklų gaunamų užsakymų smukimą visoje Europoje, todėl gamykla priversta dirbti gerokai mažesniu nei planuota pajėgumu“, – teigė „Aumovio“.
Įmonės teigimu, bendrovės pasitraukimo klausimu yra bendradarbiaujama su Lietuvos bei Vokietijos vyriausybėmis.
„Esame įsipareigoję užtikrinti nuspėjamą, socialiai atsakingą pereinamąjį procesą, kuo labiau sušvelninti poveikį darbuotojams ir laikytis visų Lietuvos darbo teisės aktų (...). Dėsime visas pastangas ieškodami sprendimų, kurie padėtų paveiktiems darbuotojams tiesiogiai pereiti į naujas darbo vietas“, – teigė „Aumovio“.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu „Aumovio Autonomous Mobility Lithuania“ dirba 306 darbuotojai, „Aumovio Lithuania“ – 488.
Kauno LEZ
Asociatyvi / Kauno LEZ, R. Tenio nuotr.
„Investors' Forum“: būtini skubūs sprendimai investicinei aplinkai stiprinti
Investuotojus vienijanti asociacija „Investors‘ Forum“ teigia, kad „Aumovio“ sprendimas pasitraukti iš Lietuvos yra rimtas signalas, įspėjantis apie silpnėjantį šalies konkurencingumą ir investicinės aplinkos iššūkius.
Anot jos, jei valstybė nesiims sprendimų investicinei aplinkai gerinti, didėja rizika, kad panašius sprendimus gali priimti ir kitos įmonės.
„Investors’ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas sako, kad valdžios sprendimų visuma gali lemti, kad veikla Lietuvoje įmonėms tampa mažiau pelninga ar net nuostolinga, o tai skatina įmones peržiūrėti savo veiklą ar priimti sprendimus dėl jos mažinimo ar uždarymo.
„Net kelių didelių investuotojų pasitraukimas gali reikšti šimtus milijonų eurų prarastų investicijų ir mažesnes biudžeto pajamas. Taigi siekis Lietuvą paversti patraukliausia Europos šalimi investicijoms turėtų būti ne tik verslo atstovų, bet ir visos valstybės prioritetas“, – pranešime teigė R. Valiūnas.
„Investors’ Forum“ vertinimu, būtina atkurti pasitikėjimą tarp valstybės ir verslo, svarbu didinti viešojo sektoriaus efektyvumą – mažinti biurokratiją, užtikrinti greitesnius sprendimus ir orientuotis į realius rezultatus.
Taip pat būtina spręsti švietimo sistemos iššūkius, užtikrinti stabilią ir konkurencingą mokestinę aplinką, aktyviau konkuruoti dėl investicijų, išnaudojant turimus privalumus ir siekiant pritraukti naujus projektus.

Populiariausi straipsniai

Loading