„Sodra“: iš antros pensijų pakopos jau pasitraukė arba atsiėmė dalį lėšų virš 49 tūkst. žmonių

Nuo šių metų liberalizavus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą ir leidus gyventojams iš jos pasitraukti ar atsiimti dalį arba visas lėšas jau 49,3 tūkst. žmonių pasitraukė iš sistemos arba atsiėmė 25 proc. lėšų.

„Sodros“ BNS pateikti duomenys rodo, kad tai sudaro apie 3,5 proc. visų maždaug 1,4 mln. antros pakopos sistemos dalyvių, o jiems lėšos išmokamos per 30 dienų.

Kaip BNS teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič, iki kovo pradžios dėl sunkios sveikatos būklės iš pensijų kaupimo pasitraukė 8,1 tūkst. sistemos dalyvių, o 25 tūkst. žmonių išsiėmė iki 25 proc. sukaupto turto.

Be to, galimybe baigti kaupimą likus ne daugiau kaip penkeriems metams iki pensijos, kai sukauptas turtas neviršija pusės pensijų anuiteto ribos, pasinaudojo 16,2 tūkst. žmonių.

„Tai yra informacija apie jau priimtus sprendimus, išregistruotas sutartis. Tai ne pačių priimtų prašymų skaičius, bet tai įvairiais pagrindais (iš kaupimo – BNS) pasitraukusių arba atsiėmusių dalį lėšų duomenys“, – ketvirtadienį BNS sakė M. Kozič.

Anot jos, duomenų apie tai, kiek šiems žmonėms jau yra išmokėta lėšų, „Sodra“ neturi.

„Bendrų duomenų nesame susisteminę, (...) pagal tam tikrus požymius vėliau galėsime matyti tą informaciją“, – teigė „Sodros“ atstovė.

Kiek žmonių nori pasitraukti atsiimant visas jų įmokėtas įmokas ir investicinę grąžą bus aišku pasibaigus pirmajam metų ketvirčiui.

Iš sistemos negalintys pasitraukti sergantys žmonės turėtų kreiptis į gydytojus

Kai kuriems gyventojams susiduriant su problemomis atsiimant lėšas dėl sveikatos būklės, M. Kožič sako, kad „Sodra“ veikia kaip duomenų perdavimo tarpininkas ir tiesiogiai dėl to nėra atsakinga.

„Iš esmės pats procesas veikia taip, kad jeigu žmogus pasitraukia dėl ligos arba dėl netekto dalyvumo, jis pateikia prašymą, nurodo pagrindą, kad nori pasitraukti būtent dėl ligos ir sistema automatiškai sugeneruoja paklausimą valstybės registrams“, – aiškino ji.

Pasak M. Kožič, šis procesas yra automatinis ir duomenų apie žmogaus ligą gali nebūti dėl įvairių priežasčių – žmogus gali nesirgti patvirtintame ligų sąraše esančia liga arba kai kuriais atvejais informacijos apie ją tiesiog nėra.

„Sistema sugeneruoja užklausą, jeigu valstybės registruose duomenys apie tą ligą arba negalią yra įrašyti, tai tuomet prašymas yra patenkinamas. Jeigu tų duomenų nėra, prašymas atmetamas“, – sakė „Sodros“ atstovė.

„Ankstesnių metų duomenys sistemoje kažkaip gali būti neprieinami (...), tačiau tai kontroliuoja Sveikatos apsaugos ministerija, konkrečiai gydymo įstaigos, įrašą apie ligą gali pakoreguoti ir žmogų gydantis gydytojas“, – aiškino M. Kožič.

Anot jos, jeigu ligų sąraše patvirtinta liga sergančio žmogaus prašymas pasitraukti iš kaupimo yra atmetamas, jam rekomenduojama kreiptis pirmiausia į gydantį gydytoją ir pasitikslinti, ar jo diagnozė yra įrašyta e.sveikatoje.

„Nei pensijų kaupimo bendrovės specialistai, nei „Sodros“ specialistai padėti negali, kadangi jie nekoreguoja, neįveda tų duomenų, nevertina jų medicininio pagrįstumo (...). O kokie duomenys sistemoje yra suvesti, ar jie yra teisingi ir pagrįsti, už tai atsako sveikatos priežiūros sistema“, – teigė M. Kožič.

Kaip rašė BNS, sausio mėnesį prašymus nutraukti kaupimą ir pasitraukti iš sistemos pateikė apie 21 proc. kaupiančiųjų – gauta daugiau nei 300 tūkst. prašymų, tuo metu keturi iš penkių fondų dalyvių ir toliau buvo nusprendę likti sistemoje.

Nauja tvarka įsigaliojo sausio 1-ąją: atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, per dvejų metų langą sukauptas lėšas, išskyrus valstybės įnašą, galės atsiimti bet kuris kaupiantysis. Be to, bet kiek kartų galima laikinai stabdyti įmokų mokėjimą.

Prognozuota, kad 2026 metais iš pensijų kaupimo pasitrauks apie 20–40 proc. dalyvių, o į ekonomiką bus įlieta apie 1,2 mlrd. papildomų eurų. „Sodra“ prognozuoja, kad jai grįš apie 550 mln. eurų.