Registruoto nedarbo lygmuo Kauno mieste vėl paaugo

Lapkričio 1-ąją, kaip praneša Užimtumo tarnyba (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jos sąrašuose buvo registruota 31 320 Kauno apskrities gyventojų, kurie ieško darbo. Iš jų 4 854 – bedarbių gretas papildė spalį. Per tą mėnesį įsidarbino 4 208, o 218 buvusių bedarbių pasirinko aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Apskrities darbdaviai spalį pasiūlė ieškantiems legalaus užimtumo 3 018 laisvų darbo vietų.

Tačiau visoje Kauno apskrityje per mėnesį santykinai bedarbių (registruotų UT) padaugėjo nuo 8,3 iki 8,5 proc. šioje teritorijoje gyvenančių darbingo amžiaus žmonių. Tokiu pat santykiu bedarbystė paaugo ir Kauno mieste (nuo 8,9 proc. spalio 1-ąją iki 9,1 proc. mėnesio gale). Kauno rajone rodiklio augimas buvo mažesnis – nuo 7,5 iki 7,6 proc.

Užimtumo tarnybos duomenimis, lapkričio 1-ąją iš viso jos sąrašuose buvo 17 218 bedarbių – Kauno miesto gyventojų. Per mėnesį įsidarbinti pavyko 2 469 kauniečiams bei 674 gretimo su šiuo miestu rajono gyventojams. UT šio mėnesio pradžioje buvo registravusi 5 655 pakaunės gyventojus, ieškančius darbo.

Pagal aukštą nedarbo rodiklį Kaunas jau daugybę mėnesių pirmauja apskrityje arba užima „prizines“ vietas. Naujausioje UT apžvalgoje, kuri pateikia darbo rinkos situacijos duomenis visose Lietuvos savivaldybėse, Kauno apskrityje didžiausią gyventojų skaičių bei daugiausiai darbdavių turintis šalies didmiestis (Kaunas) šiuo metu yra antras (po Raseinių rajono) pagal santykinį nedarbo rodiklį. Minimame rajone jis lapkričio 1 d. siekė 9,9 proc., skaičiuojant nuo visų darbingo amžiaus Raseinių gyventojų.

Pirmą kartą nedarbo lygmuo labiausiai (0,6 proc.) per mėnesį paaugo kurorte – Birštone, tačiau ir toliau jis lieka mažiausias Kauno apskrityje, - 5,4 proc. Gretimoje su Birštonu – Prienų rajono savivaldybėje – registruotų Užimtumo tarnyboje bedarbių spalį padaugėjo 0,5 proc. (iki 6,8 proc.). Tik vienoje iš visų apskrities savivaldybių (Jonavos rajono) registruotas nedarbas liko nepakitęs – 9,1 proc.

Naujienų portalas, atsiliepdamas į Kauną valdančiųjų ambicijas „pralenkti Vilnių“, mielai pateikia Užimtumo tarnybos duomenis apie tai, kaip sekasi sostinei mažinti nedarbą. Galima pripažinti, kad jo augimo spalio mėnesį Vilnius neišvengė, tačiau santykiniai dviejų didžiųjų miestų rodikliai yra skirtingi (ir ne Kauno naudai).

Kai mieste prie trijų „ne“ (Nemuno, Neries ir Nevėžio) lapkričio 1-ąją nedarbo rodiklis viršijo devynetą (9,1 proc. darbingo amžiaus kauniečių), tai Vilniuje jis, nors ir ūgtelėjo, buvo mažesnis – 8 proc. Šį mėnesį sostinė pradėjo UT sąrašuose turėdama 32 064 gyventojus, Vilniaus rajonas – 7,9 proc. (5 911 darbo ieškančių gyventojų).Vilniaus apskrityje didžiausiu nedarbo šuoliu (nuo 7,1 iki 8,3 proc.) spalį iš kitų išsiskyrė Širvintų rajono savivaldybė. Jos darbdaviai UT registravo tik 96 laisvas darbo vietas. Per tą mėnesį darbus susirado 4 359 sostinės gyventojai - buvę Užimtumo tarnybos klientai.

Spalio pabaigoje UT iš viso buvo registravusi 46 099 Vilniaus apskrities gyventojus, o visoje Lietuvoje – 142 226 (8 proc.) bedarbių.

Tačiau registruotas nedarbas Lietuvoje, anot UT atstovės Mildos Jankauskienės, nors šiek tiek paaugo, yra mažesnis nei buvo lygiai prieš metus. Spalį šalies įmonės paskelbė daugiau laisvų darbo vietų nei rugsėjį, o dirbančiųjų skaičius beveik nepakito. Ir nors į darbo rinką grįžtančių klientų srautas sumažėjo, tačiau buvo didesnis nei vasaros mėnesiais.

Užimtumo tarnybos darbo skelbimų portale 3,1 tūkst. darbdavių paskelbė 13 tūkst. laisvų darbo vietų – 1,5 tūkst. (12,7 proc.) daugiau nei rugsėjį. Ketvirtadalis visų pasiūlymų – gamybos sektoriuje (3,5 tūkst.), taip pat administracinės ir aptarnavimo veiklos (2,2 tūkst.), prekybos (1,8 tūkst.), statybos (1,7 tūkst.) bei sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (700) įstaigose ir įmonėse. Darbo pasiūlymų daugiausiai didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

„Stebime natūralų darbo rinkos ritmą. Po itin aktyvaus rugsėjo, kai į darbą sugrįžo rekordinis žmonių skaičius, tam tikras sulėtėjimas rudens viduryje yra tikėtinas ir kasmet pasikartojantis reiškinys. Svarbiausia, kad nedarbas išlieka mažesnis nei prieš metus, o darbuotojų samda auga. Tai rodo, kad darbo rinkos aktyvumas tebėra aukštas“, – sako Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Nedarbas ir toliau išlieka žemesnis nei 2025 metais. Šis rodiklis per mėnesį padidėjo 0,3 proc. punkto, bet buvo 0,2 proc. punkto mažesnis nei prieš metus. Lapkričio 1 d. Lietuvoje dirbo 1,47 mln. žmonių – 105 daugiau nei prieš mėnesį (0,01 proc.). Apdraustųjų skaičius labiausiai augo švietimo, viešojo valdymo ir gynybos, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, elektros, dujų ir garo tiekimo sektoriuose.

Labiausiai mažėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos, statybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriuose. Mažiausias nedarbas – Neringos (2,7 proc.), Birštono (5,4 proc.), Elektrėnų (5,7 proc.), didžiausias – Ignalinos r. (11,1 proc.), Kalvarijos ir Zarasų r. (po 10,8 proc.) savivaldybėse, – pranešė Užimtumo tarnyba.