„Tai gali kartotis“: Kauno savivaldybėje atskleistas neteisėtas asmens duomenų tikrinimo atvejis

Darnios plėtros ir investicijų komiteto posėdžio metu pristatant tarybos sprendimo projektą paaiškėjo, kad savivaldybėje esama duomenų apsaugos spragų – savivaldybės atstovė pripažino, jog šiemet vienas administracijos darbuotojas siurbė „Registrų centro“ duomenis, tikrindamas kitų savivaldybių NT registro išrašus. Tai ne vienintelis panašus atvejis – praėjusiais metais dėl neteisėto duomenų rinkimo buvo atleistas Šilainių seniūnijos darbuotojas, savo tiesą bandantis įrodyti teisme.

Lapkričio 10 d. vykusio Darnios plėtros ir investicijų komiteto posėdžio metu Kauno miesto savivaldybės administracijos duomenų apsaugos pareigūnė Rūta Dubosaitė pristatė sprendimo projektą, kuriuo būtų keičiamos Asmens duomenų tvarkymo Kauno miesto savivaldybėje taisyklės. Kaip posėdžio metu aiškino specialistė, taisyklės keičiamos atsižvelgus į per šešerius metus pasikeitusius teisės aktus, sprendimo projektu papildomos techninės ir organizacinės duomenų taikymo priemonės, patikslinami tikslai.

Visgi R. Dubosaitei pristačius projektą, opozicinės konservatorių frakcijos tarybos narė Andrijana Filinaitė pasiteiravo, ar savivaldybė yra fiksavusi atvejų, kuomet prie „Registrų centro“ duomenų būtų jungiamasi neteisėtai ar siekiant pasisavinti duomenis.

„Noriu paklausti, kaip savivaldybėje apskritai yra kontroliuojama prieiga prie „Registrų centro“ duomenų, ar tai yra naudojama tik darbo funkcijoms, ar esate fiksavę atvejų, pavyzdžiui, dėl neteisėto prisijungimo?“ – teiravosi A. Filinaitė.

Duomenų apsaugos pareigūnė nurodė, jog su „Registrų centru“ savivaldybė yra sudariusi prieigų sutartis, vykdoma griežta apskaita. Tačiau ji pabrėžė, jog prieiga prie „Registrų centro“ duomenų numatoma daugybei skirtingų darbuotojų, atliekančių įvairias funkcijas, ir šiemet buvo užkardytas vienas atvejis, kuomet darbuotojas tikrino registro duomenis savo reikmėms.

„Kaip tik šiemet turėjome pažeidimą, kai vienas darbuotojas jungėsi prie „Registrų centro“ duomenų tiesiog savo reikmėms, pasižiūrėti NT, kur jis yra kitame mieste. „Registrų centre“ vartotojai gali matyti, kas tikrino jų duomenis – [vienas vartotojas] pasižiūrėjo, ten parašyta savivaldybės administracija. Tada jis kreipėsi į mus, mes pasiaiškinome, buvo sudaryta komisija, atliktas tyrimas. Asmuo pripažino savo kaltę ir kad įvykdė pažeidimą“, – situaciją paaiškino R. Dubosaitė.

Tačiau R. Dubosaitė paaiškino, jog šio darbuotojo nubausti administracija negalėjo, nes jau buvo praėję daugiau kaip šeši mėnesiai po padaryto pažeidimo. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nusižengimo padarymo dienos.

„Bet tai gali kartotis“, – pastebėjo A. Filinaitė.

Į šią pastabą savivaldybės atstovė atsakė, jog iš pažeidimą padariusio vartotojo buvo atimta „Registrų centro“ prieiga. Pasak R. Dubosaitės, po panašių atvejų darbuotojams rengiami mokymai, išsiuntinėjamos atmintinės, tačiau šimtaprocentinė prevencija yra neįmanoma.

„Gali įgyvendinti kokias nori griežtas priemones, bet visada išlieka žmogiškasis faktorius“, – sakė R. Dubosaitė.

Komitetas sprendimo projektui pritarė bendru sutarimu, taryba šiam sprendimo projektui turėtų pritarti artimiausio tarybos posėdžio metu, lapkričio 17 d.

Primename, jog didesnis susidomėjimas „Registrų centro“ duomenų saugumu kilo po šių metų gegužę paaiškėjusio duomenų nutekinimo skandalo. Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimų neteisėtų prisijungimų prie Registrų centro valdomų duomenų registrų ir daugiau nei 600 tūkst. įrašų nutekinimo. Pasak „Registrų centro“, tretieji asmenys galėjo gauti nekilnojamojo turto registro išrašus neteisėtai pasinaudoję vieno iš autorizuotų duomenų gavėjų prisijungimais. Pirmieji neteisėti prisijungimai įvyko dar metų pradžioje. Registrų centras apie juos sužinojo balandžio pradžioje, o visuomenė informuota tik gegužės pabaigoje. Kilus skandalui, iš pareigų pasitraukė generalinis direktorius Adrijus Jusas.

Kaip anksčiau rašė „Kas vyksta Kaune“, šių metų kovo pabaigoje iš pareigų buvo atleistas Šilainių seniūnijos darbuotojas. Savivaldybės teigimu, jis duomenų bazėmis naudojosi asmeniniais tikslais ir atliko perteklinius bei neteisėtus asmens duomenų tikrinimus. Tikrinti duomenys apėmė sveikatos informaciją, giminystės ryšius, darbovietes ir transporto priemones. Darbuotojas sprendimą apskundė teismui ir tvirtino, kad duomenis tikrino tik vykdydamas tarnybines funkcijas.

Spalio viduryje Regionų administracinis teismas skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad valstybės tarnautojas sistemingai ir be teisėto pagrindo rinko asmens duomenis valstybės registruose, todėl padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Šis sprendimas dar neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.