Pradėjus naudoti naujus presus Giraitės ginkluotės gamykla visas kulkas gamins pati

Vienintelei šovinių gamintojai Baltijos šalyse Giraitės ginkluotės gamyklai įrengus karinių, snaiperinių kulkų ir švininės šerdies formavimo presus, nuo šiol gamykla visas šovinių gamybai reikalingas kulkas gamins pati.

„Šiandien atidarėme kulkų presą, kuris leidžia įmonei išlyginti gamybos procesą tam, kad būtų kuo didesnis pralaidumas. Reiškia, mums nereikės pirkti kulkų išorėje, todėl mūsų savikaina mažėja ir galimybės didėja. (...) Kitas yra pagalbinis švino presas, kur į kulką įeina ne tik plienas, bet ir švinas“, – žurnalistams penktadienį sakė Giraitės ginkluotės gamyklos vadovas Mindaugas Kurauskas.

Finansų ministerijos duomenimis, dėl nepakankamų gamybos pajėgumų apie 40–45 proc. kulkų gamykla iki šiol įsigydavo iš kitų gamintojų, o įsigyjamų kulkų savikaina buvo 20–40 proc. didesnė nei savos gamybos.

„Mes galėjome ir anksčiau visą (šovinį – BNS) pagaminti, tik ne pilna apimtimi, ne visu pajėgumu. Jeigu įmonė gamina po 250 vienetų (šovinių – BNS) per minutę, mes kulkų gamindavome 125 per minutę. Tai dabar pilnai jau galėsime pagaminti“, – sakė M. Kurauskas.

Investicijos į abu presus siekė 2,64 mln. eurų, bendrovė juos finansavo nuosavomis bei skolintomis lėšomis.

Savo ruožtu finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigė, kad planuojama statyti antrą šovinių gamybos liniją, tikimasi, kad ji pradėtų veikti kitais metais.

„Dabar šitas gamybos presas leidžia harmonizuoti pirmą gamybos liniją, dabar toje gamybos linijoje nebėra „butelio kaklelio“, ji gali veikti pilnu pajėgumu. Ir planuose yra pastatyti dar antrą gamybos liniją“, – žurnalistams sakė ministras.

„Lūkestis yra, kad ta gamybos linija pradėtų veikti kitais metais. Aišku, kad uždirbtų tam tikrą pelną, plėstų eksporto geografiją ir taptų integralia mūsų saugumo dalimi“, – pridėjo K. Vaitiekūnas.

Jis taip pat neatskleidė, kada ketinama sutarti su amerikiečių ir norvegų gynybos pramone dėl vidutinio nuotolio šovinių gamybos.

„Dėl vidutinio nuotolio šovinių gamybos vyksta intensyvios derybos, tai dabar komentuoti nelabai galiu, kad nepakenktų derybiniam procesui“, – teigė finansų ministras.

Kaip rašė BNS, amerikiečių gynybos pramonės milžinė „Northrop Grumman“ drauge su Norvegijos amunicijos gamintoja NAMMO Giraitės ginkluotės gamykloje ketina gaminti vidutinio kalibro šaudmenis.

M. Kurausko duomenims, 70 proc. Giraitės ginkluotės gamyklos produkcijos eksportuojama.

„Lietuvos kariuomenė yra pagrindinis klientas, taip pat sportinis šaudymas ir medžiotojai, bet didžioji dalis iškeliauja po visą pasaulį“, – sakė gamyklos vadovas.

Gamykloje gaminami mažo kalibro kariniai ir civiliniai šoviniai, pastarieji skirstomi į medžioklinio ir sportinio šaudymo.

„Karinis šovinys turi būti naudojami kariniuose konfliktuose. Dalis šovinių pasiekia Ukrainą, bet perka ir kitos krašto apsaugos ministerijos, tai yra Olandija, Didžioji Britanija“, – nurodė M. Kurauskas.

„Prognozuojama, kad karinio asortimento (poreikis – BNS) per metus kyla 5 procentais, o civilinė rinka – apie 8 procentais“ – pažymėjo gamyklos vadovas.

Paklaustas apie žaliavų tiekimą, jis sakė, kad didžiausią iššūkį kelia parako užsitikrinimas.

„Kol kas didžiausia problema yra parakas. Kas turės paraką, tas gamins šovinį. Mes esame užsitikrinę šiems metams pilnai mūsų pajėgumus. (Parakas tiekiamas iš – BNS) Čekijos ir Belgijos“, – sakė M. Kurauskas.

Pernai Giraitės gamyklos pajamos augo 24 proc. ir siekė 28,4 mln. eurų.

Giraitės gamykla valdo 1 proc. Vokietijos koncerno „Rheinmetall“ šaudmenų gamyklos projektą įgyvendinančios bendros su Lietuva įmonės „Rheinmetall Defence Lietuva“ akcijų. Planuojama, kad Giraitės įmonė ateityje išpirks 48 proc. „Epso-G Invest“ dalį.