Koalicinė taryba sutarė apmokestinti degalų gamybos įmonių viršpelnius, spartinti akcizų didinimą

Siekdama padidinti ateinančių metų biudžeto pajamas, valdančiųjų koalicinė taryba trečiadienį sutarė apmokestinti degalų gamybos įmonių viršpelnius, sparčiau didinti tabako ir alkoholio akcizus.

„Sutarėme, kad bus parengta viršpelnio apmokėjimo schema. (...) Taikysime energetikos sektoriuje veikiančioms įmonėms“, – žurnalistams po koalicijos posėdžio trečiadienį teigė premjeras Mindaugas Sinkevičius.

„Koalicinė taryba sutarė parengti degalų gamybos sektoriuje veikiančių įmonių viršpelnio apmokestinimo schemą“, – BNS trečiadienio vakarą atsiųstame komentare patikslino Vyriausybė.

Ministras pirmininkas skaičiuoja, kad viršpelnių apmokestinimas kitų metų biudžetą leistų padidinti preliminariai iki 70 mln. eurų, o sparčiau didinami akcizai – 20 mln. eurų.

„Prie pajamų esam sutarę dėl kai kurių dalykų. Kai kurie nėra nauji, apie juos jau kalbėta prieš kelias savaites – tai yra azartiniai lošimai, cukraus mokestis, alkoholio ir tabako akcizai“, – aiškino politikas.

Anot premjero, svarstoma viršpelnio mokestį taikyti nuo pusmečio iki metų.

Šis mokestis labiausiai paliestų Lenkijos koncerno „Orlen“ valdomą vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose. M. Sinkevičius yra sakęs, kad koncernas jau yra perspėjęs Vyriausybę, jog papildomas mokestis paveiktų investicijas į gamyklos modernizavimą.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius viršpelnių apmokestinimą pavadino teisingu žingsniu, tačiau pareiškė, jog taip pat reikėtų peržiūrėti ir kitąmet suplanuotą kuro akcizo didinimą, kurį socialdemokratai keisti vengia.

„Liekame prie savo siūlymo, kad prie to turėtų būti peržiūrėta ir akcizų politika, kadangi kuro kainos iš esmės yra nepasikeitusios“, – žurnalistams sakė V. Sinkevičius.

Kaip rašė BNS, Vyriausybės Seimui pateiktame kitų metų biudžeto projekte planuojamas valdžios sektoriaus deficitas sudaro 3,8 proc. BVP, o valstybės skola – 48,2 proc. BVP. Europiniai Mastrichto kriterijai numato atitinkamai 3 proc. ir 60 proc. ribas.

„Galvojama, kurių išlaidų galima būtų atsisakyti, kur taupyti. Aišku, procesas dar nėra baigtinis, biudžetas nepriimtas. Baltas dūmas neabejotinai bus, bet dar esame proceso kelyje“, – kalbėjo premjeras.

M. Sinkevičius pabrėžė, jog viešųjų finansų fiskalinei drausmei atkurti gali prireikti bent penkerių metų.

„Ilgalaikis tikslas yra grįžti į fiskalinės drausmės rėmus, tam padaryti prireiks laiko, skirtingais skaičiavimais tai gali būti penkių metų ar ilgesnis planas, bet tą būsime priversti daryti ir tą reiks padaryti“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Vyriausybės vadovas taip pat tikino, kad veiksmų siekiant suvaldyti biudžeto deficitą ir skolą bus būtina imtis kitais metais: „Išvada, kad dirbame tik dvejus metus, o paskui išnyksime – galbūt skubota. Turėsime imtis tam tikrų veiksmų (...) 2027 metais neišvengiamai.“

Pasak jo, koalicinė taryba rinksis ir kitą savaitę, nes „dar yra erdvių ir vietų, kur reikia didesnio įsigilinimo, kaip galėtų veikti vienas ar kitas papildomas siūlymas“.

Kalbėdamas apie galimą lengvatų naikinimą, premjeras teigė, kad sutarimo šiuo klausimu nėra, tik „šiltos diskusijos“.

Koalicijos partnerių Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiai savo ruožtu pabrėžė, jog lengvatų naikinti neketinama.

„Tikrai nėra svarstoma peržiūrėti vaistų lengvatą, tikrai nėra svarstoma peržiūrėti periodinės spaudos lengvatas. Visa tai išlieka“, – žurnalistams teigė „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius.

„Dabar tikrai nebėra metas kalbėti apie kažkokių tai lengvatų peržiūrą. Tam reikia tikrai laiko, yra daug visuomenės grupių“, – kalbėjo LVŽS pirmininkė Aušrinė Norkienė.

Jos teigimu, daugiau naujų papildomų biudžeto pajamų šaltinių koalicija nebeplanuoja: „Manome, čia yra baigtinis sąrašas.“

M. Sinkevičius, be kita ko, pabrėžė, kad klausimai dėl pensijų indeksavimo nebus svarstomi.

Valdantieji jau anksčiau sutarė dėl didesnių mokesčių azartiniams lošimams bei vadinamojo cukraus mokesčio didinimo. Finansų ministerija trečiadienį jau įregistravo siūlymą nuo kitų metų dukart didinti akcizus saldintiems gėrimams, bet perpus sumažinti sausų koncentratų akcizą. Dėl to papildomai į biudžetą per metus tikimasi surinkti apie 21 mln. eurų.

Premjero teigimu, didžioji dalis pasiūlymų dėl mokestinių pakeitimų buvo atmesta.

„Orlen“ lapkričio pradžioje pareiškė svarstantis, ar atsisakyti Mažeikių gamyklos modernizavimo projekto. Koncerno vadovo Ireneuszo Fafaros (Ireniušo Fanfaros) teigimu, priėmus tokį sprendimą, kiltų rizika uždaryti vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamyklą.

Finansų ministras Taurimas Valys yra sakęs, kad tokį pareiškimą galima interpretuoti kaip spaudimą dėl svarstomo viršpelnio mokesčio, o energetikos ministras Lukas Savickas tai vadino atitinkama koncerno reakcija į šias diskusijas.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragino viršpelnio mokestį svarstyti atsargiai, kad dėl galimai mažos finansinės naudos Lietuva nepatirtų neigiamų politinių pasekmių.

BNS kalbinti ekspertai ir rinkos dalyviai viršpelnio apmokestinimą vadino nesusipratimu bei ydingu pasiūlymu, kuris valstybei neduotų daug papildomų pajamų.

Jie pabrėžia, kad nors „Orlen Lietuva“ finansiniai rezultatai pagerėjo dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose pabrangus degalams, iki tol gamykla ilgus metus dirbo nuostolingai.