
Asociatyvi / Atidarytas Šilainių baseinas / R. Tenio nuotr.
Pajamas koreguoja ir augantis „Žalgirio“, „Panemunės“ baseinų bei kitų savivaldybės sporto bazių populiarumas
Artimiausiame Kauno miesto tarybos posėdyje vietos politikams priėmus sprendimą patikslinti pagrindinį savivaldybės finansinį dokumentą, daugiau nei 8 mln. eurų bus padidintas 2026 metų biudžeto pajamų ir asignavimų planas. Didžiausią dalį iš tos sumos sudarys iš valstybės biudžeto skirtos dotacijos (4 mln. 947 tūkst. eurų), o taip pat – specialios tikslinės dotacijos socialinėms paslaugoms finansuoti (3 mln. 28 tūkst. Eur).
Įvertinus biudžetinių įstaigų pajamų už teikiamas paslaugas plano vykdymą, jų pateiktus prašymus bei informaciją apie šiemet įvykusius veiklų pokyčius, savivaldybės Tarybai siūloma pritarti biudžetinių įstaigų pajamų ir asignavimų plano pakeitimams pagal įmokų rūšis.
Miesto politikams parengtame projekte siūloma padidinti 785,4 tūkst. eurų biudžetinių įstaigų pajamų už prekes ir paslaugas pajamų planą. Didžiausią minėtos sumos dalį sudarytų lėšos, gautos padidinus 699,5 tūkst. eurų sporto biudžetinių įstaigų pajamų planą. Pusę to padidinimo (350 tūkst. eurų) – biudžetinės įstaigos Kauno plaukimo mokyklos pajamos, nes didesnį nei planuota pajamų surinkimą lemia išaugę lankytojų srautai „Žalgirio“ ir „Panemunės“ baseinuose bei padidėjęs fizinio aktyvumo treniruočių grupių suaugusiems ir vaikams dalyvių skaičius.
Dar 349,5 tūkst. eurų – Kauno sporto mokyklos „Startas“ pajamos už teikiamas paslaugas, atsižvelgiant į išaugusį Perkūno al. 5 sporto salės ilgalaikių ir trumpalaikių abonentų pardavimą, didėjantį gyventojų susidomėjimą ledo čiuožimo paslaugomis bei augantį individualiai ir pažengusiųjų grupėse besitreniruojančių asmenų skaičių Kovo 11-osios g. 26 esančioje ledo arenoje.
Didesnis nei anksčiau suplanuota, biudžeto pajamų augimas numatomas ir dėl artėjančiu kalėdiniu laikotarpiu Vienybės aikštėje žadamos įrengti dirbtinio ledo čiuožyklos. Jos administravimą savivaldybė ketina patikėti Kauno sporto mokyklai „Startas“, todėl planuojama papildomai surinkti apie 78 tūkst. eurų pajamų už teikiamas paslaugas.
Taip pat skaitykite
Perplanuojamos ir švietimui, socialinėms paslaugoms, kultūrai numatytos lėšos
Visų pirma, kaip teigiama Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų parengtą Tarybos sprendimą lydinčiame Aiškinamajame rašte, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2026 m. spalio 2 d. įsakymu, numatoma padidinti 752,1 tūkst. eurų specialios tikslinės dotacijos planą ugdymo reikmėms finansuoti.
Gerokai solidesne, 4,2 mln. eurų, suma didinamas dotacijos planas iš Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo gautomis lėšomis finansuojamiems projektams. Iš jų 2 mln. 28,6 tūkst. eurų skiriama „Kauno Tirkiliškių mokyklos-darželio (Yčo g. 2) pastato rekonstrukcijai“, 667 tūkst. eurų – „Kovo 11-osios parko atgaivinimui“, 587,6 tūkst. eurų – projektams „Tūkstantmečio mokyklos II“ bei 323,6 tūkst. eurų – „Įtraukties švietime stiprinimas“. Įtraukiojo ugdymo organizavimo modelių mokyklose finansavimo išlaidoms papildomai iki metų pabaigos bus skirta 49,2 tūkst. eurų valstybės dotacijos.
Taip pat siūloma padidinti 62 tūkst. eurų pajamų švietimo biudžetinių įstaigų už teikiamas paslaugas planą. Iš jų 51,2 tūkst. eurų teks Kauno švietimo inovacijų centrui laimėjus Nacionalinės švietimo agentūros organizuotą viešąjį pirkimą mokymų vedimo paslaugoms pagal kvalifikacijos tobulinimo programą „Mokinių skaitymo gebėjimų tobulinimas“ teikti, 5 tūkst. eurų – Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centrui (daugiau asmenų, norinčių laikyti brandos egzaminus eksternu) ir 8 tūkst. eurų – Kauno Miko Petrausko scenos menų mokyklai, suplanavusiai konkursus „Šokio pasaulis“ bei „Grand Pas“ bei mokinių atostogų metu – rudens stovyklą.

Asociatyvi / Kaunas.lt nuotr.
Papildomai 600 eurų ketinama skirti, vadovaujantis Kultūros ministro šiemet gegužę paskelbtu įsakymu, Kauno kultūros centro chorui „Diemedis“ – tautinių kostiumų įsigijimo išlaidoms dalinai finansuoti. Savivaldybės tarybos sprendimu, numatoma padidinti 3,5 tūkst. eurų dotacijos planą projektui „Kauno tvirtovė: saugok, puoselėk, atgaivink“ vykdyti (pagal šiemet liepą pasirašytą dokumentą „Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos ir atgaivinimo projekto dalinio finansavimo valstybės biudžeto lėšomis sutartį“, sudarytą tarp Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir VšĮ „Kauno tvirtovės parkas“).
Atsižvelgdama į Sveikatos apsaugos ministro spalio 20 d. įsakymą „Dėl lėšų skyrimo rezidentūros bazėms“, Kauno miesto savivaldybė iš valstybės jai skirtų dotacijų panaudos 213,8 tūkst. eurų daugiau, nei planavo, gydytojų rezidentų baziniam (tarifiniam) darbo užmokesčiui mokėti.
Taip pat numatoma padidinti 23,9 tūkst. eurų socialines paslaugas teikiančių įstaigų pajamų planą, iš jų 17,7 tūkst. eurų – Kauno kartų namams ir 6,2 tūkst. eurų – Vaikų gerovės centrui „Pastogė“, dėl didesnio nei planuota pajamų surinkimo, kurį lėmė nuo sausio 1 d. padidinti šių įstaigų teikiamų socialinių paslaugų įkainiai. Tarybos sprendimo projekto rengėjų paaiškinimu, surinktas pajamas už paslaugas biudžetinės įstaigos planuoja panaudoti veiklai užtikrinti: inventoriui, biuro ir švaros prekėms įsigyti bei komunalinėms paslaugoms apmokėti.
Taip pat skaitykite
Daugiau dotacijos lėšų teks pagelbėti gyventojams ir viešosioms įstaigoms
Vadovaujantis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus spalio mėn. įsakymu, iš Kaunui skirtų valstybės dotacijų papildomai 324,9 tūkst. eurų numatoma panaudoti asmeninei pagalbai teikti ir administruoti. Greta to, siūloma padidinti 370 tūkst. eurų specialios tikslinės dotacijos planą socialinėms išmokoms bei kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti, iš jų 300 tūkst. eurų – socialinei paramai mokiniams teikti (nemokamam maitinimui) ir 70 tūkst. eurų – paramai gyventojams artimojo mirties atveju.
Didinant dotacijos planą akredituotai vaikų dienos socialinei priežiūrai organizuoti bei teikti, papildomai numatoma panaudoti 58,7 tūkst. eurų dotacijos. O kompleksinėms paslaugoms šeimai organizuoti – dar 27,9 tūkst. eurų.
Planuojama daugiau dotacijų skirti savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio tvarkymui, Valstybės gynybos fondo lėšomis finansuojamam projektui „Civilinės saugos projektų rėmimas, stiprinant prevenciją, parengtį ir apsirūpinimą būtinų priemonių atsargomis Kauno mieste“ (lėšos skiriamos VšĮ Kauno miesto poliklinikai). Daugiau valstybės pinigų bus panaudota jaunimo politikos įgyvendinimo funkcijai užtikrinti, taip pat – užsieniečių, turinčių teisę gauti laikinąją apsaugą ar kuriems ji suteikta, išlaidoms padengti.
Koreguojant 2026-ųjų Kauno miesto savivaldybės biudžeto planą, dar siūloma papildomai daugiau nei po šimtą tūkstančių eurų skirti daliai vykdomų projektų: „Kauno miesto sveikatos centro veiklos modelio diegimas“, „Ankstyvojo ugdymo užtikrinimas vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų“, „Kauno Tirkiliškių mokyklos-darželio (Dvarų g. 49) pastato rekonstrukcija“, „Baltų pr. pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimas“.
Numatyta 47,6 tūkst. eurų – projektui „Pamatyk, išgirsk, veik“, 41,9 tūkst. eurų – „Paslaugų, skatinančių ir efektyviai palaikančių globą šeimos aplinkoje, vystymas“, 20,3 tūkst. eurų – „Psichinę ir fizinę būklę gerinančių, socialinę įtrauktį skatinančių stovyklų organizavimas mokyklinio amžiaus, mažiau galimybių turintiems Žaliakalnio vaikams“, 15 tūkst. eurų – „Inovacijų plėtra viešojo sektoriaus institucijose“ ir t.t.

Asociatyvi / Kauno miesto savivaldybė / R. Tenio nuotr.
Ir, o, bet, tačiau…
Prognozavimas – nedėkingas amatas, planavimas kai kuriais atvejais – irgi. Kas metų pradžioje atrodo lengvai įvykdoma, tačiau jiems baigiantis, pasimato, jog – nebūtinai. Todėl Kauno miesto tarybai pateiktame sprendimo projekte siūloma sumažinti 150,1 tūkst. eurų biudžetinių įstaigų surenkamų pajamų planą už ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą. Nors visvaldybės ūkiška, galgi dažniausiai per verslo prizmę matoma pozicija nesikeičia: iš visko reikia „daryti pinigą“, bet tenka pripažinti, kad praktika ne visada „paklusta“ teorijai.
Taigi, tenka sumažinti sporto biudžetinių įstaigų pajamų planą, iš jų – 155 tūkst. eurų, kurių nesurinks Kauno plaukimo mokykla. Kadangi prognozuojama, jog pajamos už „Žalgirio baseino“ nuomą bus 150 tūkst. eurų mažesnės nei planuota, dėl birželį nepratęstos nuomos sutarties su plaukimo akademija „Banga“. O pajamos už „Vilijos“ baseino nuomą – mažesnės dėl įvykusio gaisro ir po jo vykdytų remonto darbų. Bet tuo pačiu ketinama 37,8 tūkst. eurų padidinti Kauno sporto mokyklos „Startas“ pajamų planą, atsižvelgiant į sudarytas patalpų nuomos sutartis dėl Aušros g. 42C ir Kovo 11-osios g. esančių sporto bazių nuomos.
Ir dar siūloma 32,9 tūkst. eurų sumažinti švietimo biudžetinių įstaigų pajamų planą dėl mažesnio, nei planuota, sporto bei aktų salių nuomos intensyvumo. Mažinamas 137,5 tūkst. eurų ir biudžetinių įstaigų įmokų už teikiamas paslaugas pajamų planas. Nes 96,5 tūkst. eurų tos įstaigos nesitiki gauti, sumažėjus pagal ikimokyklinio ugdymo programą ugdomų vaikų skaičiui. O dar 41 tūkst. eurų – mažiau gaus sporto biudžetinės įstaigos, nes dalis vaikų vietoj sportinio ugdymo grupių renkasi fizinio aktyvumo grupes.
„Dotacijos planas mažinamas, nes nuo 2026 m. birželio 1 d. dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo buvo nutraukta paslaugos teikimo sutartis su jos teikėja VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“. Nepanaudotų lėšų atvejo vadybos paslaugoms nėra galimybės nukreipti kitoms Užimtumo didinimo programos priemonėms finansuoti, nes teisės aktuose nustatyta, kad joms įgyvendinti gali būti panaudota ne daugiau kaip 40 procentų visos Savivaldybės užimtumo didinimo programai skirtos valstybės biudžeto dotacijos“, – paaiškina savivaldybės valstybės tarnautojai.

Asociatyvi / DELFI nuotr.
Ne visi valstybės pinigai tikslingai Kaune panaudoti
Kadangi nuo metų pradžios iki spalio 31-osios miesto savivaldybė laikino atokvėpio paslaugai teikti bei administruoti panaudojo tik 62,1 tūkst. eurų iš tam skirtų 283,9 tūkst., o iki metų pabaigos tikėtinas 48,4 tūkst. poreikis, tai dotacijos planas gali būti tikslingai mažinamas 173,4 tūkst. eurų.
Tokia paslauga skirta, anot interneto šaltinių, „pailsėti asmenims ar šeimoms, kurios prižiūri, globoja ar slaugo kartu gyvenantį žmogų, turintį individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį (arba specialųjį nuolatinės slaugos / priežiūros poreikį). Pagrindinės paslaugos sąlygos: trukmė – ne daugiau kaip 720 valandų (iki 30 parų) per kalendorinius metus. Teikimo būdai – paslauga gali būti teikiama prižiūrimo asmens namuose, dienos centre arba socialinės globos įstaigoje. Kaina priklauso nuo šeimos pajamų ir savivaldybės nustatytų taisyklių (gali būti teikiama nemokamai arba iš dalies kompensuojama)“.
Kažkaip nesitiki, kad 300 tūkst. gyventojų, tarp jų – ir neįgalių, slaugomų, prižiūrimų, turinčiame didmiestyje gali būti „nepopuliari“ laikino atokvėpio paslauga. Todėl dalis valstybės tam skiriamų lėšų Kaune lieka nepanaudota. Gal tiesiog žmonės per mažai informuojami apie tokias galimybes ir nesitiki, kad savivaldybė jiems pagelbės?
Tarp kitko, Kauno miesto savivaldybei šiemet, kaip aiškėja, neprireiks ir 86,5 tūkst. eurų dotacijos lėšų akredituotai socialinei reabilitacijai asmenims su negalia bendruomenėje organizuoti, teikti ir administruoti. „Dotacijos planas mažinamas, atsižvelgiant į mažesnį socialinės reabilitacijos paslaugų poreikį. Dotacija apskaičiuojama pagal akredituotų vietų skaičių, t. y. 1062 vietoms, tačiau nuo metų pradžios šiomis paslaugomis vidutiniškai per mėnesį naudojasi apie 650 asmenų“, – pasakyta Aiškinamajame rašte.
Dėl to, kad grupinio gyvenimo namuose ilgalaikės socialinės globos paslaugas šiemet gauna trys asmenys, o lėšos planuotos keturiems, tai sumažinus keliais tūkstančiais eurų planą, likusių skirtų pinigų (10,4 tūkst. eurų) pakaks iki metų pabaigos.
Dera priminti, kad ministerijos kontroliuoja, kaip ir kam panaudojamos valstybės skiriamos savivaldybėms tikslinės dotacijos. Logiška, kad savivaldybėms, sudarant pagrindinius dokumentus – metinius biudžeto planus, sunku prognozuoti, koks bus lėšų poreikis vienoms ar kitoms gyventojų reikmėms užtikrinti. Tai priklauso ir nuo tam tikros paslaugos reikalingų asmenų skaičiaus, ir nuo sąlygų ją gauti. Žinoma, tai priklauso ir nuo nuo pačių paslaugų organizuotojų bei jos teikėjų gebėjimų ir veiklumo.
Savivaldybės administracijos paskaičiavimu, iš viso valstybės dotacijų planas Kaunui šiemet mažinamas 1 mln. 340,7 tūkst. eurų. Iš jų – 762,7 tūkst. eurų siekia speciali tikslinė dotacija būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio daliai kompensuoti. Teikiant lėšų poreikį 2026 metams toms kompensacijoms, buvo prognozuota, kad jos bus vidutiniškai mokamos 535 asmenims per mėnesį. Tačiau Kauno miesto savivaldybėje nuo metų pradžios iki spalio mėnesio kompensaciją vidutiniškai gavo 303 asmenys per mėnesį.
Ne tiek, kiek tikėtasi, šiemet prireiks savivaldybei, dažnai užimančiai Kauno apskrityje „prizinę vietą“ pagal nedarbo rodiklio didumą, pinigų panaudoti ir Užimtumo didinimo programos atvejo vadybos paslaugoms finansuoti, todėl 311,3 tūkst. eurų dabar tenka mažinti specialios tikslinės dotacijos planą.
Plojimai 0Lankytojai 0











