Kauno kalėjimui – Norvegijos paramos milijonai: įrengs naujas kameras ir modernizuos apsaugą

Didžiąją dalį iš 36 mln. eurų Norvegijos finansinio mechanizmo paramos per penkerius metus planuojama skirti Vilniaus ir Kauno kalėjimų infrastruktūrai atnaujinti, likusias lėšas – kalėjimų veiklos kokybei gerinti, probacijos efektyvumui didinti.

Kaip komentare BNS nurodė Teisingumo ministerija, šių metų gruodį ketinama pasirašyti minėto finansinio mechanizmo programos „Teisingumas“ sutartį, kuria bus paskirstytos lėšos veikloms įgyvendinti.

„Jau 2027 metų pradžioje prasidės realus bausmių vykdymo sistemos modernizavimo procesas, panaudojant minėtas lėšas, veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2030–2031 metai“, – informavo ministerija.

Jos duomenimis, kalėjimų infrastruktūrai modernizuoti ketinama skirti 25,4 mln. eurų. Už šias lėšas Vilniaus kalėjime bus įrengta 160, Kauno kalėjime – 50 kamerų tipo kalinimo vietų. Taip pat bus atnaujintas 41 kalėjimų apsaugos ir priežiūros postas.

„Šiuo metu jau atlikta dalis parengiamųjų darbų – patvirtinti Vilniaus kalėjimo statinių techniniai projektai, gauti rekonstrukcijos leidimai“, – nurodė ministerija.

Kalėjimų veiklos kokybei gerinti numatoma 8,2 mln. eurų. Už šias lėšas planuojama rengti bausmių vykdymo sistemos personalo mokymus holistinio saugumo modeliui, kitiems šiuolaikiškiems darbo metodams taikyti Panevėžio, Marijampolės ir Kauno kalėjimuose.

Taip pat – įdiegti pažangias nuteistųjų judėjimo, psichoaktyvių medžiagų elektroninės kontrolės priemones, tobulinti bausmių vykdymo sistemos informacinę sistemą (KADIS).

Už 2,4 mln. eurų probacijoje ketinama sukurti bandomąjį reintegracijos centro modelį, veikiantį „vieno langelio“ principu, diegti skaitmenines priemones nusikaltimų aukoms perspėti apie netoliese esantį asmenį, nuo kurio jos nukentėjo, aprūpinti elektroninio monitoringo įranga su psichoaktyvių medžiagų kontrolės funkcija, tobulinti personalo apmokymą.

Be to, kalėjimų ir probacijos sistemose numatoma integruoti naujas resocializacijos programas pažeidžiamoms nuteistųjų grupėms, plėsti nevyriausybinio sektoriaus įveiklinimą.

Teisingumo viceministras Martynas Dobrovolskis šią savaitę ministerijos pranešime akcentavo, kad daug dėmesio bus skiriama darbuotojų kompetencijoms, resocializacijai, probacijos veiksmingumui ir šiuolaikinių technologijų diegimui.

„Mūsų tikslas – kurti saugesnę, modernesnę ir žmogaus integraciją į visuomenę skatinančią sistemą“, – teigė viceministras.

Lietuva programą įgyvendins kartu su Norvegijos pataisų tarnybos direktoratu.

Abi valstybės ne vienus metus dalijasi praktine patirtimi ir ekspertinėmis žiniomis, siekdamos modernizuoti bausmių vykdymo sistemą, stiprinti nuteistųjų resocializaciją ir mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką.

Pažangą šiose srityse teisingumo ministrė Rita Tamašunienė praėjusią savaitę aptarė su Norvegijos kolege Astri Aas-Hansen (Astri Os-Hansen).

Kaip rašė BNS, pernai gruodį tuometis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pasirašė memorandumus dėl 118 mln. eurų Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino skiriamo finansavimo Lietuvai.

Tuomet skelbta, kad 54 mln. eurų iš šios sumos numatoma skirti civilinės saugos, 55,7 mln. eurų – teisingumo programoms.

Investicijomis trys minėtos valstybės siekia mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus bei stiprinti dvišalius santykius su 15 ES šalių Vidurio ir Pietryčių Europoje bei Baltijos šalyse.