„Fegda“ ir „Via Lietuva“ bandys taikiai susitarti dėl delspinigių tiesiant „Via Baltica“ ruožą

Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ ir kelių statybos įmonės „Fegda“ bei „Tilsta“ bandys taikiai susitarti dėl daugiau nei 9,5 mln. eurų delspinigių, pastarosioms vėlavus baigti tarptautinės automagistralės „Via Baltica“ ruožo link Lenkijos sienos tiesimą.

Vilniaus apygardos teismas birželio 23 dieną perdavė bylą teisminei mediacijai.

„Mediatoriumi paskirtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas mediatorius Andžejus Maciejevskis. Teismas taip pat nustatė trijų mėnesių teisminės mediacijos terminą – iki šių metų rugsėjo 23 dienos“, – BNS teigė teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

„Priimdamas šį sprendimą teismas atsižvelgė į ginčo šalių išreikštą sutikimą ir prašymą perduoti ginčą teisminei mediacijai. Teismo vertinimu, yra galimybė ginčą išspręsti taikiai ir rasti šalims priimtiną sprendimą, todėl pirmiausia nuspręsta suteikti galimybę šalims susitarti mediacijos būdu“, – pridūrė ji.

„Via Lietuva“ BNS teigė, kad mediaciją iniciavo „Fegda“, o teismui pasiūlius įstaiga sutiko dalyvauti procese siekdama įvertinti, ar „įmanomas teisėtas, ekonomiškai pagrįstas ir valstybės interesus atitinkantis“ ginčo sprendimas.

„Sutikimas dalyvauti mediacijoje nereiškia mūsų reikalavimų atsisakymo ar išankstinio sutikimo su bet kokiomis nuolaidomis“, – komentare BNS teigė „Via Lietuva“.

„Jeigu susitarimas nebūtų pasiektas, byla toliau būtų nagrinėjama teisme, o visi „Via Lietuvos“ reikalavimai išliktų galioti“, – pridūrė įmonė.

Anot jos, teisminės mediacijos procesas bus konfidencialus, kaip įtvirtinta įstatyme, o jei pavyktų pasiekti taikų susitarimą, jį turėtų patvirtinti teismas.

„Fegdos“ vadovas Jonas Jablonskis BNS teigė, kad siūlymą inicijuoti mediaciją paskatino siekis rasti abiem pusėms priimtą sprendimą.

„Statybos ir infrastruktūros projektai pasižymi dideliu techniniu sudėtingumu, todėl vykdant tokio masto projektus, kaip „Via Baltica“ magistralė, natūraliai kyla skirtingų inžinerinių, technologinių ar sutarčių interpretavimo klausimų. „Fegda“ laikosi pozicijos, kad nesutarimai pirmiausia turi būti sprendžiami profesionaliu dialogu, pagrįstu ekspertų vertinimais ir objektyviais faktais“, – komentare BNS teigė J. Jablonskis.

„Galimybes pasiekti taikų susitarimą vertiname konstruktyviai. Sėkminga mediacijos baigtis priklauso nuo abiejų šalių pasirengimo ieškoti racionalių, techniškai ir teisiškai argumentuotų kompromisų“, – pridūrė jis.

BNS rašė, kad „Via Lietuva“ siekia prisiteisti daugiau nei 9,5 mln. eurų netesybų „Fegdai“ ir „Tilstai“ nesumokėjus delspinigių už pavėluotus darbus „Via Baltica“ ruože.

Savo ruožtu „Fegdos“ vadovas Jonas Jablonskis BNS anksčiau teigė, jog darbų priėmimas užtruko dėl valstybinių kelių valdytojos kaltės, todėl nėra pagrindo skaičiuoti delspinigių rangovams.

Tuo metu Seimo narys Mindaugas Lingė dar pernai kreipėsi į institucijas dėl galimai neteisėtų „Via Lietuvos“ ir abiejų įmonių veiksmų, 2025-ųjų gegužę pasirašius susitarimą dėl nustatytų defektų ruože taisymo.

Jis teigė, kad 2024 metų pabaigoje baigus kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 56,83 iki 72,5 km atkarpos rekonstrukciją buvo nustatyti defektai, tačiau įmonių susitarimas leido darbus priimti neištaisius trūkumų bei nemokant delspinigių, nors rangos sutartyje buvo numatyta, jog vėluojant darbams už kiekvieną dieną skaičiuojami 0,3 proc. delspinigiai.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) kovą nustatė, kad susitarimas pažeidė įstatymą, tačiau nesukėlė teisinių pasekmių, nes faktiškai nebuvo vykdomas. Ji nurodė „Via Lietuvai“ paviešinti dokumentą, pastaroji tai padarė kovo 18 dieną.

Savo ruožtu Statybos inspekcija kovo pradžioje priėmė sprendimą nevertinti kelio defektų, ginti viešąjį interesą atsisakė ir Generalinė prokuratūra.

223,6 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį „Via Lietuva“ su „Fegdos“ vadovaujamu konsorciumu pasirašė 2023 metų gegužės 18 dieną.