ESTT atstovas: „Autovici“ ir „Skinest“ dėl saugumo gali būti pašalintos iš pirkimų, tačiau su išlyga

Šarūno Matijošaičio valdoma automobilių prekybos bendrovė „Autovici“ ir Estijos kapitalo Lietuvos geležinkelių paslaugų grupė „Skinest Baltija“ dėl grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti pašalintos iš viešųjų pirkimų, tačiau tokie sprendimai turi atitikti ES teisės principus, paskelbė Europos Sąjungos Teisingumo teismo (ESTT) generalinis advokatas.

Andrea Bondi parengtoje išvadoje teigiama, jog teisės nuostatos, pagal kurias bendrovė pašalinama iš viešojo konkurso dėl su nacionaliniu saugumu susijusių priežasčių, suderinamos su ES teise su sąlyga, kad jos atitinka bendruosius ES teisės principus ir garantijas.

„Pašalinimo dėl nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindai, kokie įtvirtinti (...) nacionalinės teisės nuostatose, skiriasi nuo pagrindų, įtvirtintų Sąjungos teisės nuostatose viešųjų pirkimų srityje, todėl pastarosios jiems netaikomos. Vis dėlto tokioms nacionalinės teisės nuostatoms Sąjungos teisė nėra visiškai netaikoma – joje nustatytos tam tikros garantijos, kurių būtina laikytis“, – rašoma ESTT pranešime.

Generalinio advokato teigimu, sprendimas dėl pašalinimo turi būti pagrįstas naujomis aplinkybėmis, kurios atspindėtų grėsmės saugumui aktualumą ir jos svarbą pirkimui, o tokį vertinimą turi atlikti už nacionalinio saugumo užtikrinimą atsakinga institucija. Ji taip pat turėtų įvertinti pašalinimo procedūrų trukmę atsižvelgdama į individualias aplinkybes.

Generalinis advokatas konstatavo, kad turi būti paisoma pašalintos įmonės teisės į gynybą, tačiau tai turi būti daroma atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesą.

„Suinteresuotajam asmeniui turi būti pranešta bent jau sprendimo dėl pašalinimo esmė, tačiau jam neturi būti atskleista įslaptinta informacija ar grėsmę nacionaliniam saugumui galintys kelti duomenys“, – rašoma pranešime.

Anot jo, sprendimą dėl pašalinimo nagrinėjantis teismas turi turėti galimybę susipažinti su visomis aplinkybėmis, lėmusiomis tokį sprendimą, įskaitant konfidencialią informaciją.

Be kita ko, A. Bondi nurodė, jog nebūtina, kad pašalinimo priežastis būtų aiškiai nurodyta pirkimo dokumentuose, jeigu ji pagrįsta teisės aktais, kurie deramai informuotam ir įprastai rūpestingam tiekėjui turi būti žinomi.

Kaip rašė BNS, „Autovici“ ir Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO LT) ginčą nagrinėjantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pernai balandį sustabdė bylą ir kreipėsi į ESTT dėl Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) nuostatų, susijusių su grėsmėmis nacionaliniam saugumui.

LAT klausė ESTT, ar tai, kad perkančioji organizacija turi institucijų informacijos, jog tiekėjas ar su juo susiję asmenys galėtų kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, yra pakankamas pagrindas pašalinti tiekėją.

Ginčas tarp „Autovici“ ir CPO LT kilo pastarajai užpernai rugsėjį atmetus „Autovici“ paraišką dėl 100 mln. eurų numatomos vertės lengvųjų automobilių pirkimo ir nuomos. Toks sprendimas buvo priimtas CPO LT gavus informacijos, kad „Autovici“ gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

Lietuvos apeliacinis teismas užpernai lapkritį nusprendė, kad CPO LT turėjo teisinį pagrindą atmesti „Autovici“ paraišką, nes iš Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos gavo išvadą, kad bendrovė turi arba turėjo grėsmę keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar fiziniais arba juridiniais asmenimis.

Teismas tuomet konstatavo, kad CPO LT įmonei nurodė sprendimo atmesti pasiūlymą esmę, faktinį ir teisinį pagrindą, pateikdama tiek informacijos, kiek pagal įstatymus galėjo pateikti, nes komisijos raštas yra konfidencialus. Pasak teisėjų, net ir nesusipažinusi su komisijos raštu bendrovė suprato, kokios galimos grėsmės nacionaliniam saugumui jame nurodytos.

Tikėtina, jog tokia grėsme buvo laikoma „Vičiūnų grupės“, kuriai vadovauja Š. Matijošaitis, veikla Rusijoje – dėl delsimo pasitraukti iš jos 2022 metais Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje grupė sulaukė visuomenės kritikos. Vis dėto 2024-ųjų balandį „Vičiūnų grupė“ pardavė krabų lazdelių fabriką Kaliningrado srityje ir logistikos bei prekybos įmones dar septyniose Rytų valstybėse.

Tuo metu „Skinest Baltijai“ apskundus Lietuvos teismų sprendimą, kad ji teisėtai pašalinta iš „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) konkurso bei dinaminės pirkimų sistemos (DPS), LAT pernai gegužę taip pat kreipėsi išaiškinimo į ESTT.

Buvo prašoma išaiškinti, ar ES teisei neprieštarauja reguliavimas, pagal kurį tiekėjo pasiūlymas atmetamas Vyriausybei pripažinus jį kaip neatitinkantį nacionalinio saugumo interesų.

Ginčas tarp įmonių kilo dėl 2022 metais „Lietuvos geležinkelių“ paskelbto riedmenų atsarginių dalių, mazgų, paslaugų, naujų riedmenų, medžiagų ir įrankių pirkimo, kuriame dalyvavo „Skinest Baltija“. LTG įmonę pašalino iš konkurso dėl jos grėsmės nacionaliniam saugumui.

Bendrovės galutinis naudos gavėjas yra Olegas Osinovskis, netiesiogiai valdantis 100 proc. akcijų, – asmuo, kuris 2018 metais Vyriausybės buvo pripažintas kaip turintis keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio institucijomis ar tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis.

„Skinest Baltija“ 2024 metų balandį pateikė pretenziją nurodydama, kad jos paraiška negalėjo būti atmesta, nes toks pašalinimo pagrindas nebuvo įtvirtintas konkurso dokumentuose. Įmonė taip pat aiškino, kad LTG privalėjo atlikti grėsmių saugumui papildomą vertinimą konkrečiame konkurse ir kreiptis į tiekėją dėl paaiškinimų.

2024 metais „Skinest Baltija“ teismui teigė, kad ne ji ir ne O. Osinovskis kėlė grėsmę, o vienos grupės įmonių – Estijos „Spacecom“ kitą akcininką kontroliuojantis asmuo. Šioje įmonėje „Skinest“ grupė neturėjo kontrolinio paketo, be to, grėsmė ir ryšiai per „Spacecom“ jau pašalinti. Naujos aplinkybės, galinčios kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, nebuvo nustatytos, tikino „Skinest Baltija“.

2019 metais BNS skelbė, kad O. Osinovskis yra „Spacecom“, kurią kontroliuoja Kipro „Globaltrans Investment“, bendraturtis, o su ja susijusi įmonė „Globaltrans“ yra viena didžiausių Rusijos privačių geležinkelių operatorių, bendradarbiaujančių su pagrindinėmis Rusijos energetikos ir metalurgijos pramonės įmonėmis, kurių akcininkai siejami su Vladimiro Purtino aplinka.

Tuo metu „LTG Cargo“ teismui teigė 2024 metų balandį gavusi naują vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, kad „Skinest Baltija“ neatitinka saugumo nuostatų.

Latvijos žiniasklaida pernai gruodį skelbė, kad Rygos apygardos teismas pripažino O. Osinovskį ir buvusį „Latvijas dzelzcelš“ (Latvijos geležinkelių) valdybos pirmininką Ugį Magonį kaltais dėl kyšininkavimo. Teismas konstatavo, jog U. Magonis priėmė 500 tūkst. eurų kyšį iš O. Osinovskio už tai, kad „Latvijas dzelzcelš“ antrinė įmonė iš pastarojo bendrovės „Skinest“ už kelis milijonus eurų nupirktų keturis senus lokomotyvus.

Latvijos apeliacinis teismas sušvelnino bausmes – O. Osinovskiui vietoj laisvės atėmimo skyrė 151,7 tūkst. eurų baudą.

Galutinį sprendimą po ESTT generalinio advokato išvados dar turės priimti šio teismo teisėjų kolegija. Remdamasis jais vėliau galutinius sprendimus priims Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.