Karščio bangos, nemiga, nuotaikų kaita: kodėl menopauzės patirtys tokios skirtingos?

Apie ją kuriami dokumentiniai filmai, diskutuojama gydytojų kabinetuose ir kalbamasi uždarose moterų grupėse. Vis dėlto menopauzė tebėra tema, kurią lydi nutylėjimai, prieštaringi patarimai ir neatsakyti klausimai. Meno kūrėjai kelia į viešumą asmenines moterų patirtis, o specialistai diskutuoja, kaip palengvinti šį gyvenimo etapą lydinčius simptomus. Viena tokių diskusijų – apie fitoestrogenus: kokios pagalbos iš jų galima tikėtis ir kur baigiasi mokslu pagrįsti lūkesčiai?

Karščio bangos, suprastėjęs miegas, naktinis prakaitavimas, nuotaikų kaita – su perimenopauze ir menopauze susiję pokyčiai daliai moterų tampa priežastimi ieškoti pagalbos ne tik gydytojo kabinete, bet ir papildų lentynose. Vienas dažnai minimų pasirinkimų – fitoestrogenai. Tačiau specialistų požiūris į juos nėra vienodas. Vieni mato galimybę palengvinti dalį menopauzės simptomų, kiti ragina nepamiršti, kad žodis „augalinis“ dar nereiškia nei universalaus poveikio, nei garantuoto saugumo.

„Santa“ klinikos gydytoja akušerė ginekologė Violeta Stigienė fitoestrogenus vertina kaip galimą papildomą priemonę, ypač moterims, patiriančioms lengvus ar vidutinio sunkumo menopauzės simptomus. Gydytoja endobiogenikė Sigita Vaičiūnienė taip pat atkreipia dėmesį, kad kalbėti apie fitoestrogenus kaip apie vieną vienodai veikiančią medžiagų grupę būtų netikslu: poveikį lemia konkretus junginys, dozė, preparato forma, audinys ir net žarnyno mikrobiota.

Asmenine ir darbo su klientėmis patirtimi dalijasi gydūnė Rūta Žiliutė, fitoestrogenus savo praktikoje vertinanti palankiai. Užsienyje gyvenanti ir dirbanti pašnekovė pasakoja pastebinti moterų savijautos pokyčius ir fitoestrogenus rekomenduojanti kaip vieną priemonių menopauzės laikotarpiu.

Apie menopauzę šiemet kalbėta ir dokumentinių filmų festivalyje „Nepatogus kinas“, vykusiame ir Kaune. Jo programoje pristatytas filmas „Menopauzės paslaptis“ pasakoja apie režisierę Luizą, kurios įprastą gyvenimą sutrikdo nemiga, užmaršumas, sunkumai renkant žodžius ir emociniai svyravimai. Ieškodama paaiškinimo ji atranda daugybę panašias patirtis išgyvenančių moterų. Asmeninė istorija filme tampa klausimu, kodėl apie šį gyvenimo etapą vis dar taip sunku gauti aiškios ir patikimos informacijos.

„Manau, kad fitoestrogenai yra perspektyvi augalinės kilmės priemonė, kuri gali būti naudinga moterims, kurioms pasireiškia lengvi ar vidutinio sunkumo menopauzės simptomai ir kurios atsisako vartoti pakaitinę hormonų terapiją“, – sako V. Stigienė.

Tačiau svarbu, kad moteris gautų patikimą informaciją apie galimą naudą, neapibrėžtumą ir saugumą, o konkretaus preparato pasirinkimą, ypač sergant gretutinėmis ligomis ar vartojant vaistus, aptartų su gydytoju. Gydytoja galimą šių preparatų naudą atskiria nuo pakankamai įrodyto veiksmingumo ir saugumo.

„Todėl, ko gero, svarbiausias klausimas nėra „ar fitoestrogenai geri, ar blogi?“. Šiuo metu nėra pakankamas kiekis mokslinių įrodymų apie jų veikimą, efektyvumą bei saugumą. Galbūt ateityje turėsime daugiau mokslinių tyrimų susijusių su fitoestrogenų vartojimu perimenopauzės ir menopauzės metu. Prieš bet kurių fitoestrogenų vartojimą moteris turi konsultuotis su gydytoju“, – sako V. Stigienė.

Daugiausia tyrimų sukaupta apie sojų ir raudonųjų dobilų izoflavonus. Mokslininkų tyrinėtas ir konkretus rapontinio rabarbaro šaknų ekstraktas bei standartizuoti apynių preparatai. Pankolio, ožragės ir kai kurių kitų augalų tyrimų taip pat yra, tačiau jų kol kas mažiau. Preparato poveikis gali priklausyti nuo sudėties, dozės, vartojimo trukmės, žarnyno mikrobiotos ir individualios biologinės būklės; tačiau šie mechanistiniai veiksniai neleidžia iš anksto patikimai prognozuoti klinikinio atsako.

Įdomus pavyzdys – linų sėmenys. Jie neabejotinai yra lignanų, taigi fitoestrogenų, šaltinis ir vertingas maisto produktas, tačiau pateiktoje mokslinių šaltinių apžvalgoje pažymima, kad kontroliuojamuose tyrimuose juos vartojusių moterų menopauzės simptomai, ypač karščio bangos, nesumažėjo labiau nei kontrolinėje grupėje.

Vis dėlto vien faktas, pasak S. Vaičiūnienės, kad augale yra fitoestrogenų, dar neleidžia numatyti jo poveikio žmogui.

„Fitoestrogenai nėra vienas konkretus vaistas. Skirtingi augaliniai junginiai nevienodai sąveikauja su estrogenų receptoriais, dėl to biologinis atsakas gali skirtis priklausomai nuo audinio, hormoninės aplinkos, dozės ir konkretaus preparato“, – aiškina S. Vaičiūnienė.

S. Vaičiūnienė sako, kad vertindama moters sveikatą atsižvelgia ne vien į estrogenų sumažėjimą.

„Man svarbu, kada prasidėjo simptomai, koks jų ryšys su miegu, stresu, mityba, medikamentais, skydliaukės veikla ir metaboline būkle. Tai padeda suformuluoti klinikinius klausimus ir pasirinkti, ką pagrįstai tirti ar gydyti“, – sako gydytoja endobiogenikė.

S. Vaičiūnienė atkreipia dėmesį, kad fitoestrogenų metabolizmą gali veikti žarnyno mikrobiota.

„Tai primena, kad tokios pačios sudėties augalinis preparatas skirtingų moterų organizme gali būti metabolizuojamas skirtingai“, – sako S. Vaičiūnienė.

Gydūnė Rūta fitoestrogenus vertina gerokai palankiau. Jos teigimu, moterų patiriami pokyčiai artėjant menopauzei yra gerokai platesni nei dažniausiai minimos karščio bangos.

Ji pasakoja savo praktikoje susidurianti su moterimis, kurios skundžiasi sutrikusiu miegu, dažnais prabudimais, nerimu, nuotaikų kaita, odos ir gleivinių sausumu, lytinio gyvenimo pokyčiais. Rūtos teigimu, kai kurioms jos klientėms pradėjus vartoti fitoestrogenų turinčius preparatus pagerėjo miegas ir emocinė savijauta. Ji pati fitoestrogenus taip pat vartoja su pertraukomis ir teigia jaučianti jų poveikį.

„Pasaulis kaltas“, – juokdamasi savo pačios savijautos pokyčius apibūdina Rūta ir pasakoja, kad kartais būtent vyras pirmasis pastebi pasikeitusią jos emocinę būseną.

Jos įsitikinimu, apie menopauzę turėtų daugiau žinoti ne tik moterys, bet ir jų partneriai, nes supratimas, kodėl keičiasi savijauta, miegas ar seksualinis gyvenimas, gali padėti išvengti konfliktų šeimoje.

Tačiau kai kurių Rūtos interviu išsakytų medicininių teiginių – pavyzdžiui, kad fitoestrogenai turėtų būti profilaktiškai vartojami visoms moterims nuo 40 metų ar kad jie gali išspręsti labai platų simptomų spektrą – mokslinių šaltinių medžiaga nepatvirtina.

„Tai – mano, kaip praktikės, asmeninė patirtis“, – sako Rūta.

„Menopauzė ilgą laiką buvo tema, apie kurią kalbėta per mažai – tiek moksle, tiek viešojoje erdvėje“, – filmo „Menopauzės paslaptis“ pristatyme pažymėjo festivalio „Nepatogus kinas“ Poveikio konkursinės programos sudarytoja Judita Ragauskaitė. Jos teigimu, patikimos informacijos trūkumas prisideda prie moterų patiriamo vienišumo ir nesupratimo.

Danų režisierė Louise Unmack Kjeldsen filme neapsiriboja savo savijautos pokyčių dienoraščiu. Vienas filme nagrinėjamų prieštaravimų – kaip kalbėti apie menopauzės sunkumus, nepaverčiant šio gyvenimo etapo liga ir nesustiprinant stereotipų apie moterų pažeidžiamumą. Taip asmeninė režisierės paieška apima ir klausimą, kaip moterų patirtis išgirsti jų nenuvertinant.

J. Ragauskaitė filmo pristatyme išreiškė viltį, kad jis paskatins atviresnius pokalbius, padės geriau suprasti menopauzę lydinčius pokyčius, o panašias patirtis išgyvenančioms moterims leis pasijusti mažiau vienišoms. Danijoje, Vokietijoje ir Norvegijoje sukurtas dokumentinis filmas pristatytas „CPH:DOX“ ir Salonikų dokumentinių filmų festivaliuose, o festivalyje „AFO 2026“ pelnė studentų žiuri apdovanojimą.