„Nordclinic“ gydytojos apie menopauzės „smegenų rūką“: kada užmaršumo nereikėtų nurašyti hormonams

Atminties ir dėmesio pokyčiai menopauzės laikotarpiu moterims kelia nemažai rūpesčių. Remiantis Jungtinės Karalystės tyrimo duomenimis, 35,2 proc. apklaustų moterų „smegenų rūką“ (angl. brain fog) įvardijo svarbiausiu iš penkių vertintų su menopauze siejamų simptomų. Gydytojos pabrėžia, kad tokių pokyčių nereikėtų nei išsigąsti, nei automatiškai nurašyti hormonams. Svarbu suprasti, kada jie būdingi perimenopauzei, o kada verta ieškoti kitų priežasčių.

Pasak Kaune įsikūrusios pirmaujančios privačios chirurgijos klinikos Baltijos šalyse „Nordclinic“ akušerės ginekologės Irinos Sučkovos, hormoniniai pokyčiai prasideda dar perimenopauzėje. Šiuo laikotarpiu hormonų svyravimai gali pasireikšti ne tik menstruacijų ciklo, miego ar emocinės savijautos pokyčiais, bet ir užmaršumu, sunkumu susikaupti ar vadinamuoju „smegenų rūku“.

Perimenopauzė dažniausiai atpažįstama pagal moters amžių, simptomus ir ciklo pokyčius. I. Sučkovos teigimu, vienkartiniai hormonų tyrimai ne visada yra informatyvūs, nes hormonų rodikliai šiuo laikotarpiu gali smarkiai svyruoti. Išsamesnių tyrimų dažniau prireikia, jei simptomai atsiranda labai anksti, ypač iki 40 metų, arba reikia atmesti kitas panašius simptomus galinčias sukelti būkles, pavyzdžiui, skydliaukės veiklos sutrikimus.

Būtent platesnis sveikatos vertinimas yra viena sričių, kuriose svarbi skirtingų specialistų patirtis. Pirmaujančioje privačioje chirurgijos klinikoje Baltijos šalyse „Nordclinic“ dirba daugiau nei 500 įvairių sričių specialistų, o jos pacientai atvyksta iš daugiau nei 30 valstybių.

„Perimenopauzei būdinga banguojanti eiga. Vienu metu gali sustiprėti karščio bangos, nemiga, sunkumas susikaupti ar „smegenų rūkas“, o vėliau šie simptomai susilpnėja. Jei jie neslūgsta ar palaipsniui ryškėja, reikėtų ieškoti ir kitų priežasčių, o ne viską automatiškai priskirti perimenopauzei“, – pabrėžia I. Sučkova.

„Nordclinic“ psichiatrė Eimantė Kamilė Kališauskienė pabrėžia, kad įprasto amžiaus natūrali menopauzė su „smegenų rūko“ simptomu savaime nereiškia, kad moteriai išsivystys Alzheimerio liga ar demencija. Vis dėlto labai ankstyva menopauzė tyrimuose siejama su didesne rizika.

„Daugiau kaip 233 tūkst. moterų duomenų analizė parodė, kad menopauzę iki 40 metų patyrusių moterų santykinė demencijos rizika buvo apie 47 proc. didesnė nei tų, kurioms menopauzė prasidėjo 50–52 metų. Tačiau tai nereiškia, kad visos ankstyvą menopauzę patyrusios moterys susirgs demencija. Tyrimas parodė ryšį, tačiau įtakos gali turėti ir genetiniai, metaboliniai bei kiti sveikatos veiksniai“, – aiškina E. K. Kališauskienė.

Kalbant apie hormonų terapiją, I. Sučkova pabrėžia, kad menopauzės simptomų gydymo nereikėtų painioti su demencijos prevencija. Menopauzinė hormonų terapija dažniausiai skiriama moterims, kurias vargina vidutinio sunkumo ar sunkūs simptomai, tačiau vien Alzheimerio ligos ar kitų demencijų prevencijai ji nerekomenduojama.

„Prieš skiriant hormonų terapiją svarbu įvertinti moters sveikatos būklę, rizikos veiksnius ir galimas kontraindikacijas bei parinkti tinkamiausią gydymo būdą. Kiekvienos pacientės situacija skirtinga, todėl sprendimas turi būti individualus. Tyrimų duomenys apie hormonų terapijos poveikį atminčiai ir kitoms pažintinėms funkcijoms iki šiol nėra vienareikšmiai“, – sako I. Sučkova.

Klinikoje kasmet atliekama daugiau nei 5 tūkst. operacijų, o plastinės, ortopedijos ir bendrosios chirurgijos paslaugas papildo ir kitų sričių specialistų konsultacijos. „Nordclinic“ teikiamos ir ginekologijos bei neurologijos paslaugos, todėl klinikos veikla apima skirtingus pacientų sveikatos poreikius.

Anot I. Sučkovos, kitaip vertinamas priešlaikinis kiaušidžių funkcijos nepakankamumas. „Tokiu atveju estrogenų stoka prasideda gerokai anksčiau ir gali turėti ilgalaikių pasekmių kaulų, širdies ir kraujagyslių bei šlapimo ir lytinės sistemos sveikatai. Šioms pacientėms ypač svarbu gydymo poreikį įvertinti laiku. Jei nėra kontraindikacijų, hormonų terapija padeda kompensuoti per anksti atsiradusią estrogenų stoką ir mažinti su ja susijusias ilgalaikes pasekmes“, – teigia gydytoja.

E. K. Kališauskienės teigimu, dalį demencijos rizikos lemia veiksniai, kuriuos galima keisti. „The Lancet“ demencijos prevencijos komisija išskyrė 14 tokių veiksnių ir apskaičiavo, kad sumažinus jų poveikį populiacijos lygmeniu būtų galima išvengti arba atitolinti apie 45 proc. demencijos atvejų. Šis skaičius parodo galimą poveikį visai populiacijai, o ne tai, kiek galėtų sumažėti konkretaus žmogaus rizika.

„Svarbu reguliariai judėti. Suaugusiesiems rekomenduojama per savaitę skirti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fiziniam aktyvumui ir bent du kartus atlikti raumenis stiprinančius pratimus. Taip pat svarbu kontroliuoti kraujospūdį, cholesterolį ir gliukozės kiekį kraujyje, nerūkyti, riboti alkoholį ir rūpintis kokybišku miegu. Reikšmės turi ir dalykai, apie kuriuos kalbama rečiau: klausos bei regėjimo sutrikimų ir depresijos gydymas, socialinių ryšių palaikymas. Menopauzės laikotarpiu taip pat svarbu neignoruoti miego sutrikimų, tarp jų ir miego apnėjos“, – vardija gydytoja psichiatrė.

Anot jos, smegenų sveikatai svarbus ir protinis aktyvumas. Skaitymas, užsienio kalbų mokymasis, muzikavimas, kūryba ar sudėtingesnių problemų sprendimas padeda palaikyti pažintinius gebėjimus. Kalbant apie mitybą, gydytoja pabrėžia ilgalaikės visavertės mitybos svarbą, o ne griežtą vienos konkrečios dietos laikymąsi.

E. K. Kališauskienė atkreipia dėmesį, kad kelių priemonių derinio naudą rodo ir Suomijoje atliktas FINGER tyrimas. Jame 1260 didesnę pažintinių sutrikimų riziką turintys 60–77 metų žmonės dvejus metus dalyvavo programoje, apėmusioje mitybą, fizinį aktyvumą, pažintines treniruotes ir kraujagyslių rizikos veiksnių kontrolę. Programoje dalyvavusių žmonių kognityvinių testų rezultatai pagerėjo labiau nei kontrolinės grupės dalyvių, nors tyrimas neparodė, kad tokia programa tiesiogiai sumažintų naujų demencijos atvejų skaičių.

Menopauzės laikotarpiu ypač svarbus visapusiškas požiūris į moters sveikatą, apimantis ne tik fizinę, bet ir emocinę savijautą bei gyvenimo kokybę. Tokiu požiūriu vadovaujasi ir „Nordclinic“, pirmaujanti privati chirurgijos klinika Baltijos šalyse plastinės, ortopedijos ir bendrosios chirurgijos srityse. Klinika rūpinasi ne tik chirurginiu gydymu, bet ir teikia įvairių sričių gydytojų specialistų konsultacijas, skiria dėmesį moterų ir vyrų lytinei bei reprodukcinei sveikatai, nėštumo priežiūrai, ginekologinių ir kitų sveikatos sutrikimų diagnostikai bei gydymui. Platus specialistų spektras leidžia į pacientų sveikatą žvelgti kompleksiškai ir padėti spręsti skirtingais gyvenimo etapais kylančius sveikatos iššūkius.