NKC stebi mažėjantį pirmakarčių donorų aktyvumą: gali kilti iššūkių dėl kraujo atsargų

Senėjant visuomenei ir mažėjant gimstamumui Lietuvoje, kraujo donorystės sistema neišvengiamai susiduria su naujais iššūkiais. Nacionalinis kraujo centras (NKC) skaičiuoja, kad pirmakarčių donorų pastaraisiais metais nedaugėja taip, kaip reikėtų ilgalaikiam donorystės tvarumui užtikrinti – praėjusiais metais fiksuotas 1,4 proc. siekęs jų sumažėjimas. Nepaisant to, kad surenkamo kraujo kiekiai ir atliekamų donacijų skaičiai auga, o kraujo poreikis ligoninėse išlieka nuolatinis. Tad be naujų donorų įsitraukimo ateityje užtikrinti stabilų kraujo tiekimą gali tapti vis sudėtingiau.

Būtent todėl NKC ragina visus šalies gyventojus nelikti abejingais – neatidėlioti sprendimo tapti kraujo donorais ir paskatinti šį žingsnį žengti savo artimuosius, draugus bei pažįstamus.

Praėjusiais metais pirmakarčių donorų, NKC duomenimis, iš viso sulaukta beveik 7000. 2024-aisiais jų buvo beveik 8000, 2023 metais – daugiau nei 7500, 2022 metais – daugiau nei 7200.

Kaip pranešime žiniasklaidai akcentuoja NKC direktorius Daumantas Gutauskas, naujų donorų sulaukti yra labai svarbu, kadangi dalis esamų kraujo donorų laikinai arba visam laikui nebegali duoti kraujo dėl amžiaus, ligos, nėštumo bei kitų priežasčių.

Tuo tarpu kraujo ligoninėse reikia kasdien – planinėms ir skubioms operacijoms, traumų atvejais, onkologiniams pacientams.

„Lietuva, kaip ir daugelis Europos valstybių, susiduria su visuomenės senėjimo iššūkiais. Taigi dalis ilgamečių donorų, pasiekę vyresnį amžių, dėl sveikatos būklės ar gydytojų rekomendacijų nebegali aukoti kraujo taip dažnai, kaip anksčiau. Be to, kiti aktyvūs donorai kartais laikinai negali aukoti dėl ligų, kelionių ar kitų aplinkybių. Mes esame be galo dėkingi visiems, kurie atvyksta paaukoti kraujo ir daro tai reguliariai, tačiau akivaizdu, kad be naujų žmonių įsitraukimo užtikrinti stabilų kraujo tiekimą ateityje bus vis sudėtingiau, kadangi gydymo įstaigų poreikiai auga“, – sako D. Gutauskas.

NKC vadovas atkreipia dėmesį, kad, senstant šalies visuomenei, ypač svarbus tampa jaunesnės kartos įsitraukimas. Kaip pastebi jis, nors jaunimas aktyviai dalyvauja įvairiose socialinėse iniciatyvose, kraujo donorystė dar ne visada tampa prioritetiniu pasirinkimu.

„Norint užtikrinti ilgalaikį donorystės sistemos stabilumą, būtina, kad prie jos aktyviau jungtųsi jauni, sveiki žmonės. Pirmoji donorystė dažnai tampa tik gražia pradžia, o kuo jaunesnis pradedi, tuo ilgesnius metus donorystė gali būti nuolatiniu, sąmoningu sprendimu padėti“, – teigia D. Gutauskas.

Jis taip pat primena, kad tam, jog dovanotas kraujas būtų panaudotas pilnavertiškai, itin svarbu laiku sugrįžti pakartotinei donorystei.

„Iš vienos donacijos paruošiami keli kraujo komponentai – eritrocitai, trombocitai ir plazma, tačiau jų galiojimo terminai ir panaudojimo sąlygos skiriasi. Pavyzdžiui, plazma gydymo įstaigoms gali būti perduodama tik tuomet, kai tas pats donoras sugrįžta antrą kartą ir, atlikus papildomus tyrimus, patvirtinamas jos saugumas. Tai reiškia, kad jei žmogus po pirmosios donorystės nebegrįžta, dalis jo dovanoto kraujo komponentų negali būti panaudojama taip efektyviai, kaip galėtų būti“, – sako NKC direktorius.

Kraują aukoti gali visi šalies gyventojai nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo iki šešių kartų, moterys – iki keturių.

Be to, svarbu nepamiršti, kad duodant kraujo būtina būti sveikam – kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kitomis sunkiomis lėtinėmis ar pasikartojančiomis kraujotakos ar imuninės sistemos ligomis.