Lošia vienas, kenčia visa šeima: pasekmes vaikai gali jausti net ir suaugę (video)

Vis daugiau lošimui skiriamo laiko, pasikartojantys pasiteisinimai ir neištesėti pažadai gali rodyti, kad pramoga tampa problema. Klinikų „Lotus Medica“ ir „Tėkmė“ gydytoja psichiatrė Laura Andriuškevičienė pabrėžia, kad lošimo pasekmes patiria ir artimieji, ypač vaikai, kurie negali patys pasirinkti gyvenimo aplinkybių.

Pasak gydytojos, vienas pirmųjų signalų – pasikeitęs laikas, skiriamas lošimui. Jei anksčiau žmogus lošdavo valandą, o dabar tam skiria dvi ar penkias, į šį pokytį verta atkreipti dėmesį.

Tačiau pats lošiantis žmogus ir jo artimieji situaciją gali vertinti skirtingai. Šeimai nerimą keliantis elgesys jam gali atrodyti kaip naujas pomėgis ar būdas atsipalaiduoti, o artimųjų pastabos – kaip bandymas kontroliuoti.

Artimoje aplinkoje sunkumai dažnai išryškėja per neištesėtus pažadus: dėl užsitęsusio lošimo neįvyksta sutartas susitikimas, žmogus vėluoja, o kelionei skirtų pinigų nebelieka.

Anot L. Andriuškevičienės, tokias situacijas gali lydėti pasiteisinimai, kad viskas nutiko netyčia, ir pažadai susitvarkyti savarankiškai.

„Dar leisk man pabandyti, aš dar galiu, dar kokią savaitę. Kitą kartą bus kitaip“, – dažnai pasikartojančias frazes vardija gydytoja.

Kai prašymai duoti dar savaitę ar mėnesį kartojasi, o elgesys nesikeičia, tai tampa svarbiu perspėjimu. Ypač rimtu ženklu psichiatrė laiko vaikams duodamus ir nuolat netesimus pažadus.

Gydytoja pasakoja savo praktikoje sutinkanti suaugusių žmonių, kurių vaikystę lydėjo tėvų lošimas. Kreipdamiesi dėl nerimo ar nemigos, jie prisimena nesumokėtus būrelių mokesčius, praloštus pinigus ir pažadėtas keliones, į kurias taip ir neišvyko.

Priklausomybės poveikį šeimai L. Andriuškevičienė vadina „tornado efektu“ – jis paliečia ne tik lošiantį žmogų, bet ir šalia augančius bei bręstančius vaikus. Pasak jos, tokioje aplinkoje augusiems žmonėms didėja nerimo, nemigos, panikos atakų, depresijos ir priklausomybių rizika.

Psichiatrė ragina artimuosius įvertinti ne vien savo gebėjimą ištverti sudėtingą situaciją, bet ir tai, ką joje patiria vaikai. Suaugusiojo pasiryžimas likti santykyje savaime neapsaugo jų nuo žalos.

„Tai yra tavo pasirinkimas, šito savo pasirinkimo reikėtų neperleisti vaikams“, – pabrėžia L. Andriuškevičienė.