Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikai – 10 metų: vis daugiau galimybių diagnozuoti ir gydyti sudėtingas ligas

Prieš dešimtmetį Kauno klinikose įkurta Imunologijos ir alergologijos klinika šiandien – unikalus specializuotas centras, kuriame ambulatorinės paslaugos ir sudėtingos diagnostikos bei gydymo procedūros derinamos su pažangia laboratorine diagnostika ir moksline veikla. Toks veiklos modelis leidžia pacientą lydėti visa jo kelią – nuo sudėtingos alerginės ar imuninės ligos diagnostikos iki individualiai parinkto gydymo, o naujausius mokslo pasiekimus pritaikyti kasdienėje klinikinėje praktikoje. Kartu šios kompetencijos padeda spręsti sudėtingus kitų medicinos sričių klausimus, kai ligos eigai, gydymo pasirinkimui ar komplikacijų rizikai įtakos turi imuninės sistemos veikla.

„Prieš dešimt metų klinikos įkūrimas buvo natūralus atsakas į sparčią imunologijos ir alergologijos mokslo pažangą. Šiandien vis geriau suprantant ligų mechanizmus, pacientams galime pasiūlyti tikslesnę diagnostiką ir individualiai pritaikytą gydymą. Mūsų tikslas – kad naujausios mokslo žinios kuo greičiau pasiektų pacientą ir taptų realiomis diagnostikos bei gydymo galimybėmis“, – sako Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovė prof. Brigita Gradauskienė pabrėžia, kad šiuolaikinė alergologija ir klinikinė imunologija seniai peržengė vien alerginių ligų ribas. Imuninė sistema dalyvauja daugelio ligų procesuose, todėl alergologo ir klinikinio imunologo kompetencijų vis dažniau prireikia sprendžiant sudėtingus tarpdisciplininius klausimus.

Vienas didžiausių pokyčių per dešimtmetį įvyko diagnostikos srityje. Svarbi klinikos veiklos dalis – Imunologijos laboratorija, kurioje atliekami tyrimai reikalingi ne tik diagnozuojant alergines, bet ir kitas su imuninės sistemos veikla susijusias ligas. Per dešimtmetį laboratorijoje atliekamų tyrimų skaičius išaugo daugiau nei tris kartus. Šiuolaikiniai tyrimai leidžia išsamiau įvertinti, kaip veikia paciento imuninė sistema, nustatyti jos sutrikimus ir stebėti ligos eigą.

„Ypač išsiplėtė alergijos diagnostikos galimybės. Šiandien galima nustatyti ne tik tai, kam žmogus yra alergiškas, bet ir konkrečius alergeno komponentus, sukeliančius reakciją. Tai padeda atskirti tikrąją alergiją nuo kryžminių reakcijų, tiksliau įvertinti sunkios alerginės reakcijos riziką ir parinkti pacientui tinkamiausias rekomendacijas bei gydymą“, – sako klinikos vadovė.

Tikslesnė diagnostika atveria ir daugiau gydymo galimybių. Vienas iš klinikos išskirtinumų – galimybė, taikant išplėstines diagnostikos procedūras, nustatyti konkretų alergiją sukeliantį veiksnį, pavyzdžiui, vaistinį preparatą. Esant poreikiui, pagal griežtus protokolus taikomos desensibilizacijos procedūros (specifinė imunoterapija), leidžiančios sukurti toleranciją alerginę reakciją sukeliančiam veiksniui ir užtikrinti, kad tolesnis sąlytis su juo būtų saugus. „Tai gali suteikti galimybę pacientui tęsti gydymą būtinu vaistiniu preparatu arba padėti išvengti gyvybei grėsmingų alerginių reakcijų, pavyzdžiui, įsijautrinus bičių ar vapsvų nuodams“, – paaiškina profesorė.

Per dešimtmetį gerokai išsiplėtė ir imuninį atsaką koreguojančio gydymo galimybės. Biologinė terapija šiandien taikoma sergant sunkia astma, atopiniu dermatitu, dilgėline ir kitomis lėtinėmis ligomis. Daugiau galimybių atsirado ir retomis imuninės sistemos ligomis sergantiems pacientams. Klinikoje diagnozuojami ir gydomi pirminiai, arba įgimti, imunodeficitai – tobulėjant imunologiniams ir genetiniams tyrimams, galima atpažinti sutrikimus, kurie anksčiau ilgą laiką likdavo nenustatyti, o pacientams skirti ilgalaikę stebėseną, infekcijų profilaktiką bei pakaitinį gydymą imunoglobulinais.

Augant diagnostikos ir gydymo galimybėms, didėjo ir klinikos veiklos apimtys. Šiuo metu čia kasmet suteikiama daugiau kaip 10 tūkst. specializuotų konsultacijų, iš jų daugiau kaip 2 tūkst. sudaro paslaugos dienos stacionare.

Sudėtingų imuninių ligų diagnostikai ir gydymui dažnai neužtenka vieno specialisto ar vieno tyrimo. Todėl viena svarbiausių klinikos stiprybių – galimybė sutelkti klinikinę patirtį, laboratorinę diagnostiką ir skirtingų sričių specialistų kompetencijas. „Mūsų stiprybė yra ne viena atskira procedūra ar tyrimas, o galimybė sujungti klinikinę patirtį, laboratorinę diagnostiką ir kitų sričių specialistų kompetencijas. Sudėtingam pacientui dažnai reikia ne vieno atskiro atsakymo, o visos diagnostikos ir gydymo strategijos“, – teigia prof. B. Gradauskienė.

Alergologai ir klinikiniai imunologai konsultuoja pacientus ir kituose Kauno klinikų padaliniuose, kai reikia įvertinti imuninį atsaką, imunosupresinio gydymo poveikį, infekcijų riziką ar padidėjusį jautrumą vaistams. Viena iš sričių, kur toks bendradarbiavimas ypač svarbus, – transplantologija, kai būtina vertinti recipiento imuninę būklę, gydymo poveikį ir galimas su imuninės sistemos veikla susijusias komplikacijas.

Klinikinį darbą papildo mokslinė veikla – tiriami imuninio atsako mechanizmai, ieškoma naujų diagnostikos ir gydymo galimybių. Pasak prof. B. Gradauskienės, klinikinio darbo ir mokslo ryšys yra viena svarbiausių akademinės klinikos stiprybių: gydant pacientus kylantys klausimai tampa mokslinių tyrimų objektais, o naujos žinios grįžta į klinikinę praktiką. Klinikos kompetencija įvertinta ir tarptautiniu mastu – 2022 m. Europos medicinos specialistų sąjungos (UEMS) ekspertai ją akreditavo kaip Europos alergologijos ir imunologijos centrą. Klinika taip pat dalyvauja tarptautiniuose alergijos, astmos ir retų imuninių ligų tinkluose, kurie suteikia galimybę keistis patirtimi ir greičiau diegti naujus diagnostikos bei gydymo metodus.