Lietuva ruošiasi pasienyje įrengti naują kontrmobilumo ruožą

Kontrmobilumo inžinerinių priemonių parkų tinklą plečiant iki 50-ies, dar 23 parkus Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo įrengti iki 2030-ųjų pabaigos, taip pat numatyti naują priemonę – kontrmobilumo ruožą pasienyje su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi.

Tai numatyta praėjusią savaitę registruotame Vyriausybės nutarimo projekte, kuriuo KAM siūlo pakeisti 2024-ųjų liepą Ministrų kabineto priimtą sprendimą dėl kontrmobilumo priemonių įgyvendinimo.

Pernai gegužę ministerija skelbė, kad baigiamų įrengti 27 kontrmobilumo parkų skaičius bus padidintas iki 50. Rugpjūtį pristatydamas gynybos linijos vystymą krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas minėjo, kad projektą tikimasi užbaigti iki 2027 metų.

Pasak T. Godliausko, priemonių įrengimo terminus siūloma pratęsti remiantis Lietuvos kariuomenės vertinimu, o daugiau laiko reikia didėjant kontrmobilumo parkų skaičiui.

„Kariuomenė, darydama detalesnį planavimą, derindama su NATO planais šį gynybos sumanymą, identifikavo, kad tų priemonių turėtų būti daugiau. Dėl to yra poreikis išplėsti inžinerinių parkų tinklą iki 50-ies ir atitinkamai tam numatyti finansus bei laikui bėgant išsidėlioja jų įsigijimas ir įrengimas“, – BNS sakė T. Godliauskas.

„Didžiosios dalies Vyriausybės nutarime numatytų priemonių laikai ėjo į pabaigą ir jos buvo faktiškai įgyvendintos, dėl to norėjosi, kad tas projektas, kiek jo reikia, tęstųsi – tam reikėjo papildyti nutarimą ir praplėsti dar vystymo kryptis“, – pridūrė jis.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) infrastruktūros įmonę „LTG Infra“ siūloma įpareigoti sudaryti sąlygas naujiems kontrmobilumo parkams įrengti, nes ši valdo dalį tam reikalingos valstybinės žemės.

KAM iki 2030-ųjų pabaigos taip pat siūlo pagal kariuomenės techninius reikalavimus toliau montuoti rezervines kliūtis valstybinės reikšmės kelių ruožuose, prietilčiuose, o tiltuose numatyti konstrukcijas sprogstamosioms medžiagoms pritvirtinti.

Anot ministerijos, dalies suplanuotų rezervinių kliūčių nespėta įgyvendinti „dėl statybos darbų eigoje atsiradusių projektinių pakeitimų bei technologinių procesų“. Todėl siūloma per šiemet pakeisti naujų tiltų projektavimo reglamentus, numatant privalomą naikinimui skirtų konstrukcijų įrengimą.

Be to, siūloma iki 2029 metų pabaigos sukurti naują priemonę – kontrmobilumo ruožą pasienyje su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi, kuris tęstųsi 150 ir 20 metrų nuo pasieniečių patrulio tako į šalies gilumą.

Šiai priemonei KAM numato ir privačios žemės poreikį, todėl bus reikalingi įstatymų pakeitimai.

„Pagrindas dabar mums yra pačioje pirmoje linijoje daryti įrengimą, tai yra pasienio postų blokavimas, iš Baltarusijos ateinančių kelių uždarymas, servitutų paėmimas, prieštankinių griovių kasimas, vielinių užtvarų diegimas. Norime dabar išeiti į pirmos linijos kelių šimtų metrų ruožą tokį, koks jis turėtų būti“, – sakė T. Godliauskas.

„Tam dabar žiūrime į 150 metrų palei valstybės sieną žemės poreikį – jis gali būti arba servituto, arba kažkokia kita forma. Bet iš principo tas irgi numatyta naujame Vyriausybės nutarime“, – nurodė T. Godliauskas.

2026–2027 metais ministerija siūlo parengti teisinį pagrindą kontrmobilumo ruožo sukūrimui, 2027–2028 metais atlikti žemėtvarkos procedūras ir 2028–2029 metais įrengti ruožą.

Taip pat remiantis kariniu patarimu iki 2027-ųjų pabaigos KAM siūlo Šakių ir Vilkaviškio rajonų savivaldybėse atkurti melioracijos griovius, atsisakant šios priemonės Marijampolės savivaldybėje.

Pasak KAM, minėtų savivaldybių teritorijos ties siena su Kaliningrado sritimi tam yra tinkamiausios.

„Kai prasidėjo detalus operacinis-taktinis planavimas kariniame lygmenyje, buvo daromos jau gyvos rekognoskuotės (žinių apie vietovę rinkimas – BNS) teritorijose ir buvo pagal karinį patarimą identifikuotos ir paliktos Šakių ir Vilkaviškio teritorijos, Marijampolės zonoje melioracijos griovių buvo atsisakyta“, – sakė T. Godliauskas.

„Iš principo (...) atsirado praeitais metais labai aiškus mūsų gynybos, NATO gynybos planų ir gynybos linijos sujungimas. Kada susijungė, atitinkamai jungėsi ir kliūties, ir manevro sumanymai“, – pridūrė viceministras.

Taip pat vietoje planuoto medžių sodinimo KAM siūlo iki 2030-ųjų pabaigos atkurti pelkes dėl greitesnio šios priemonės įgyvendinimo lyginant su maždaug 30-ies metų laikotarpiu, kol medžiai pasiektų pakankamą aukštį.

Anot ministerijos, Baltarusijos ir Kaliningrado srities pasienio teritorijose atkūrus hidrologinį režimą, „per keletą metų teritorija taps sunkiai pravažiuojama sunkiajai technikai be sudėtingos inžinerinės įrangos panaudojimo“.

Pagal nutarimo projektą, jeigu pelkių ribos pateks į privačios žemės sklypus, KAM sieks su savininkais sutarti dėl pelkių atkūrimo.

KAM skaičiavimu, siūlomoms kontrmobilumo priemonėms įgyvendinti 2026–2030 metais gali reikėti apie 50 mln. eurų, projektą planuojama finansuoti iš Valstybės gynybos fondo lėšų.

Kaip nurodė T. Godliauskas, pernai inžinerinėms kontrmobilumo priemonėms vystyti buvo skirta 8,5 mln. eurų, šiemet tam numatyta 10 mln. eurų.

„Iš viso vien šiais metais yra numatyta 78 mln. eurų kontrmobilumo stiprinimui – tai ir minoms įsigyti, ir inžinerinėms priemonėms parkų steigimui įsigyti, ir žemės galimam kompensavimo mechanizmui numatyti pinigai“, – sakė viceministras.

„O visas (gynybos linijos – BNS) projektas, jeigu žiūrėtume per multidomeninį pasiskirstymą, yra sujungtas su jūrų bei oro dalimi, iš viso per ateinančius šešerius metus mes orientuojamės į kažkur apie 2,8–3 mlrd. eurų investicijų“, – kalbėjo T. Godliauskas.

„Čia susijungs ir oro gynybos, ir dronų, ir minų, ir tam tikrų sistemų poreikiai“, – pridėjo jis.

Nutarimo projektas dėl kontrmobilumo priemonių derinamas su Aplinkos, Finansų, Susisiekimo, Vidaus reikalų ministerijoms, Nacionaliniu krizių valdymo centru ir Lietuvos savivaldybių asociacija.

„Labai norėčiau tikėti, kad iki balandžio vidurio turėsime šitą nutarimą patvirtintą“, – nurodė krašto apsaugos viceministras.

Jis taip pat pažymėjo, kad 27 anksčiau įkurti kontrmobilumo parkai yra visiškai užpildyti priemonėmis ir paruošti naudojimui.

Kaip rašė BNS, netoli sienų su Rusija ir Baltarusija steigiamuose parkuose saugomi „drakono dantys“, surenkami „ežiai“, „ispaniški arkliai“, betoninės kelio užtvaros, pjaunanti viela (koncertina), kelio blokai, jūriniai konteineriai.

Kurti kontrmobilumo parkus 2023 metais ėmė konservatorių Vyriausybė, remdamasi karo Ukrainoje patirtimi, rodančia, kad tokios priemonės efektyvios priešo pajėgų stabdymui, nukreipimui, skaldymui.

Pernai rugpjūtį, kaip pristatė KAM, nuo pavienių inžinerinių pajėgumų plėtojimo pereita prie vientisos gynybos linijos, kurią sudaro trys ešelonai su priemonėmis, vystomomis iki 3, iki 20 ir iki 50 km nuo išorinės Lietuvos sienos.