
Renginio akimirkos/ organizatorių nuotr.<br>
Zapyškyje suskambės „Staniulio kanklės 2026“: gyva tradicija, jungianti praeitį ir dabartį
Lapkričio 7 dieną Senoji Zapyškio bažnyčia prisipildys tradicinių kanklių skambesio – čia vyks Sūduvos krašto kanklių muzikos festivalis „Staniulio kanklės 2026“. Kanklių metams skirtas renginys suburs skirtingų kartų kanklininkus, folkloro ansamblius ir tradicinės muzikos puoselėtojus. Festivalio organizatoriai kviečia ne tik pasiklausyti autentiškos muzikos, bet ir pažinti Sūduvos krašto kankliavimo istoriją, prisiminti brolių Staniulių palikimą bei pajusti gyvą tradicijos tęstinumą.
Kanklės ir kankliavimas Lietuvoje – iš kartos į kartą perduodama muzikavimo tradicija, kurios ištakos siekia tolimą praeitį. Skirtinguose etnografiniuose regionuose iki šiol puoselėjami saviti kanklių pavidalai, grojimo būdai ir repertuaras. 2025 metais kankliavimo tradicija buvo įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, taip įprasminant jos reikšmę šalies kultūrai.
2026-ieji paskelbti Kanklių metais, todėl šiemet šiam tradiciniam instrumentui ir jo skambesiui skiriamas ypatingas dėmesys. Viena iš progų pažinti šį muzikinį paveldą taps Zapyškyje organizuojamas festivalis „Staniulio kanklės 2026“.
Kanklės – ne tik instrumentas, bet ir mūsų krašto istorija
Kauno rajono Ežerėlio kultūros centro etnografė Jūratė Bytautė pabrėžia, kad Sūduvos krašto kankliavimo tradicija išsiskiria savitu skambesiu ir muzikavimo būdu. Pasak jos, kanklės yra neatsiejama kultūrinės atminties dalis, siejanti dabarties kartas su krašto istorija ir žmonėmis, kurie šį paveldą kūrė bei saugojo.

Kanklės/ organizatorių nuotr.
„Kanklės man nėra tik muzikos instrumentas. Tai ir mūsų kultūrinės atminties dalis, ryšys su ankstesnėmis kartomis, su žmonėmis, kurie gyveno, kūrė, muzikavo ir paliko mums šį paveldą. Kai skamba tradicinės kanklės, jauti, kad tai nėra kažkas svetimo ar išmokto iš kitur. Tai mūsų krašto garsas, mūsų istorija“, – sako J. Bytautė.
Etnografės įsitikinimu, šiandien svarbu ne tik pažinti savo krašto tradicijas, bet ir sudaryti sąlygas joms gyvuoti – skatinti bendrą muzikavimą, puoselėti senąsias dainas ir sudominti kanklių muzika jaunąją kartą. Būtent tokio tikslo siekiama ir organizuojant festivalį.
Brolių Staniulių istorija – daugiau nei šimtmetį menantis muzikinis paveldas
Festivalio „Staniulio kanklės“ pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai. Juo įamžinamas kanklininkų brolių Staniulių, gyvenusių Kauno apskrities Zapyškio valsčiaus Vilemų kaime, atminimas. Šios šeimos istorija liudija, kaip Sūduvos krašte kankliavimo tradicija buvo perduodama iš kartos į kartą.
Staniulių šeimoje kanklės užėmė ypatingą vietą. Šeimos tradicijos pradininkais laikomi broliai Simonas, Jonas ir Motiejus, kuriuos muzikavimo mokė jų tėvas. Broliai ne tik skambino kanklėmis, bet ir patys jas gamino. Muzika juos lydėjo kasdienybėje, šeimos susibūrimuose ir šventėse.
Ypač reikšmingas Jono Staniulio (1862–1939) indėlis į Sūduvos krašto kankliavimo istoriją. Jo kankliavimas ir pasakojimai 1937–1938 metais buvo įrašyti ir dokumentuoti, todėl šiandien yra svarbus šaltinis, padedantis pažinti autentišką šio regiono muzikavimo tradiciją. J. Staniulio naudotos suvalkietiško tipo, 12 stygų kanklės atspindi savitą Sūduvos krašto instrumentų gamybos ir muzikavimo paveldą.
Pasak J. Bytautės, festivalis suteikia galimybę šią istoriją ne tik prisiminti, bet ir pratęsti gyvu kanklių skambesiu.
„Man norisi, kad jų atminimas nebūtų vien vardas ar įrašas istoriniuose šaltiniuose. Norisi, kad jis būtų gyvas – kad susirinktume, skambintume kanklėmis, klausytumės vieni kitų ir kalbėtume apie žmones, kurie šią tradiciją kūrė ir saugojo“, – pasakoja etnografė.
Staniulių šeimos muzikinis paveldas turi tiesioginį ryšį ir su šiandienos kanklininkais. Festivalyje dalyvausianti Kauno rajono Ežerėlio kultūros centro etnomuzikologė, folkloro ansamblių „Ringauda“ ir „Gaudė“ vadovė Liuda Liaudanskaitė yra brolių Staniulių proprovaikaitė. Taigi festivalis tampa ne tik proga prisiminti istoriją, bet ir gyvu skirtingų kartų ryšio liudijimu.
Festivalyje – žinomi tradicinės muzikos puoselėtojai ir jaunoji kanklininkų karta
Kauno rajono Ežerėlio kultūros centro meno vadovė Miglena Perminienė pasakoja, kad šių metų festivalis išsiskirs turininga muzikine programa ir garbingų svečių dalyvavimu.
Vienas jų – Vytautas Alenskas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Muzikos katedros docentas, ilgametis Skriaudžių ansamblio „Kanklės“ konsultantas, nusipelnęs lietuvių liaudies muzikos puoselėtojas.

Renginio akimirkos/ organizatorių nuotr.
„Šiemet festivalis skiriamas Kanklių metams paminėti, todėl ypatingas dėmesys bus skiriamas Sūduvos krašto kankliavimo tradicijai. Atvykstantys kolektyvai pristatys gražiausius šiam regionui būdingus kūrinius, atskleis tradicinės kanklių muzikos savitumą, jos melodinį turtingumą ir atlikimo įvairovę“, – pasakoja M. Perminienė.
Festivalyje dalyvaus etnomuzikologė, etnologė, folkloro atlikėja ir kanklininkė dr. Laura Lukenskienė, vadovaujanti folkloro ansambliams „Kadujo“, „Saulėlio“ ir „Šilko stygos“. Taip pat pasirodys etnomuzikantas, pedagogas Saulius Lipinskas, išsiskiriantis savita kankliavimo maniera ir ypatingu balso tembru.
Renginio programą papildys folkloro ansambliai „Kankliukai“, „Ringauda“, „Altonė“, „Žolynukai“, „Užnovietis“, „Sūduonia“ ir „Saulėlio“. Kiekvienas kolektyvas pristatys savitą repertuarą, muzikinę patirtį ir tradicinės muzikos interpretaciją.
Ypatingas dėmesys bus skiriamas ir jaunajai kartai – festivalyje pasirodys jaunieji kanklininkai Tolmintas Matonis ir Titas Mockevičius.
„Ypač džiaugiamės jaunųjų kanklininkų dalyvavimu. Jų muzikinis entuziazmas ir kūrybiškumas liudija, kad kankliavimo tradicija išlieka gyvybinga ir patraukli jaunajai kartai. Manome, kad būtent skirtingų kartų susitikimas, patirties perdavimas ir bendras muzikavimas suteikia festivaliui ypatingą prasmę“, – teigia M. Perminienė.
Taip pat skaitykite
Tradicijos ateitis – jaunųjų rankose
Kankliavimo tradicijos tęstinumas neatsiejamas nuo jaunosios kartos. Etnografė J. Bytautė pastebi, kad norint sudominti vaikus ir jaunimą tradicine muzika, svarbu suteikti galimybę jiems patiems ją patirti – išbandyti instrumentą, muzikuoti kartu su patyrusiais kanklininkais, dalyvauti edukacijose ir stovyklose.
„Man pačiai labai svarbu, kad tradicija būtų perduodama ne kaip prievolė ar pareiga išsaugoti tai, kas sena, o kaip vertybė, kurią norisi priimti ir tęsti. Juk negalime reikalauti, kad jaunoji karta tradiciją perimtų lygiai tokią, kokią gavome mes. Turime suteikti jai pagrindą, perduoti žinias ir patirtį, o toliau leisti tradicijai gyventi“, – mintimis dalijasi J. Bytautė.
Šis požiūris atsispindi ir festivalio veiklose. Įgyvendinant projektą buvo organizuota vaikų ir jaunimo vasaros stovykla „Kankliukų vasara“, kurioje dalyviai susipažino su tradicine kanklių muzika, mokėsi kankliuoti, dalyvavo edukacijose ir pažino Sūduvos krašto muzikinį paveldą.
Lapkričio 7-ąją vyksiantis festivalio koncertas taps prasmingu šių metų veiklų akcentu, subursiančiu skirtingų kartų atlikėjus ir tradicinės muzikos mylėtojus.
Taip pat skaitykite
Muzika, kviečianti atrasti savo šaknis
Festivalio organizatoriai tikisi, kad „Staniulio kanklės 2026“ sudomins ne tik ištikimus tradicinės muzikos gerbėjus, bet ir tuos, kurie su kanklių muzika iki šiol buvo mažai susipažinę.
M. Perminienės teigimu, kiekvienam verta bent kartą gyvai išgirsti tradicinių kanklių skambesį ir pajusti šios muzikos kuriamą atmosferą.
„Pirmiausia todėl, kad festivalyje skambės nuostabi muzika, o susirinkusius žmones vienys nuoširdumas, geranoriškumas ir bendras džiaugsmas muzikuoti bei klausytis. Tikime, kad ši šventė dovanos klausytojams šviesių emocijų ir prasmingų muzikinių atradimų“, – sako meno vadovė.
Tačiau festivalio vertė slypi ne tik muzikoje. Tai galimybė geriau pažinti savo kultūrines šaknis, prisiminti protėvių pasaulėjautą ir atrasti asmeninį santykį su savuoju paveldu.
„Tradicinis kanklių skambesys ir senosios lietuvių dainos turi ypatingą galią – jos leidžia pajusti ryšį su praeitimi, su mūsų protėvių pasaulėjauta, jų išgyvenimais ir vertybėmis. Tai savotiškas tiltas tarp praeities ir dabarties, padedantis suvokti kultūros tęstinumą ir jos reikšmę šiandienos žmogui“, – pabrėžia M. Perminienė.
Organizatoriai viliasi, kad festivalis taps jaukiu ir prasmingu susitikimu, kuriame susijungs muzika, istorija ir bendrystė. Tai proga ne tik išgirsti autentišką kanklių skambesį, bet ir pajusti, kaip daugiau nei šimtmetį menantis muzikinis paveldas atranda vietą šiandienos kultūriniame gyvenime.
Sūduvos krašto kanklių muzikos festivalis „Staniulio kanklės 2026“ vyks lapkričio 7 d., 12 val., Senojoje Zapyškio bažnyčioje (Muziejaus g. 1, Zapyškis). Renginys nemokamas.
Festivalio organizatorius – Kauno rajono Ežerėlio kultūros centras.
Plojimai 0Lankytojai 0






