Teatre – daugiau laisvės būti savimi: E. Klivis apie bręstančius pokyčius

Užtemusi salė, ryškūs šviesos blyksniai, netikėtas garsas ir lūkestis visą spektaklį ramiai išsėdėti savo vietoje. Vieniems tai įprasta teatro patirtis, kitiems – priežastis į jį neateiti. Nacionalinio Kauno dramos teatro meno vadovas doc. dr. Edgaras Klivis sako, kad norint atverti teatrą skirtingiems žmonėms reikia peržiūrėti ir aplinką, ir nusistovėjusius žiūrovų elgesio lūkesčius.

Šiuos klausimus kelia ir iki lapkričio 20-osios vykstantis tarptautinis festivalis „NERK Į TEATRĄ“, šiemet skirtas žiūrovų įvairovei bei neuroįvairovei. Jo pradžią pažymėjo pasirodymas Kauno autobusų stoties keleivių laukiamajame – Danijos teatro „Glad Teater“ fizinio teatro spektaklis „Reflektorius“.

Pasak E. Klivio, uždara teatro salė daliai neuroskirtingų žmonių gali atrodyti grėsminga: nerimą gali kelti ir pati erdvė, ir nežinojimas, ar prireikus bus galima iš jos išeiti.

„Gali įsivaizduoti, kad gali patirti toje salėje, sakykime, panikos priepuolį, ar jaustis, kad neturi kaip iš ten išeiti“, – kalbėjo teatro meno vadovas.

Jis atkreipė dėmesį į įprastą teatro lankymo tvarką: žiūrovai užima savo vietas ir jose praleidžia visą spektakliui skirtą laiką. Anot jo, laisvas judėjimas salėje paprastai nėra numatytas, todėl žmogui, kuriam reikia galimybės atsitraukti nuo intensyvių dirgiklių ar trumpam pakeisti aplinką, tokios sąlygos gali tapti kliūtimi. E. Klivio teigimu, dėl to spektaklis daliai žmonių gali būti nepatrauklus ar net visiškai neprieinamas.

„Festivalyje pristatomi žiūrovų įvairovei atviri rodymai turėtų suteikti daugiau pasirinkimo, kaip būti teatre ir patirti kūrinį.Tuose spektakliuose žiūrovai galės laisvai ateiti ir išeiti. Bus specialios erdvės, kuriose išėjęs žiūrovas galės praleisti kažkiek laiko, galbūt nusiraminti, pabūti su savo mintimis ir paskui sugrįžti“, – pasakojo E. Klivis.

Pokyčiai apims ir spektakliuose naudojamus šviesos bei garso sprendimus – kai kuriuose rodymuose bus švelninama itin ryški šviesa, aštrūs garsai ir kiti intensyvūs efektai.

Tačiau, pasak meno vadovo, toks pritaikymas reikalauja pokalbio su kūrėjais. Šviesa, garsas, mirgėjimas ar visiška tyla gali būti svarbi meninės raiškos dalis, todėl jų keitimas nėra vien techninis sprendimas.

„Ryški šviesa, labai aštrus garsas, koks nors mirgėjimas arba, pavyzdžiui, visiška tyla, kai žiūrovai turi susikaupti ir niekas negali vaikščioti, yra integrali spektaklio meninės raiškos dalis“, – sakė E. Klivis.

Jo teigimu, pakeitus šiuos elementus gali pakisti ir kūrinio meninis poveikis. Todėl sprendimų reikia ieškoti kartu su menininkais, aptariant, kaip išsaugoti kūrinio sumanymą ir kartu sudaryti galimybes jį pamatyti platesnei auditorijai.

„Aš tikiu, kad Lietuvos teatro menininkai bus supratingi, mūsų idėją parems ir supras, kad ir jų kūriniai turi būti prieinami skirtingiems žiūrovams“, – kalbėjo teatro meno vadovas.

Festivalį jis pristatė ir kaip pradžią tolesniam darbui. Pritaikytus Nacionalinio Kauno dramos teatro repertuarinių spektaklių variantus žiūrovai šiame festivalyje galės pamatyti pirmą kartą, tačiau ateityje planuojama pritaikyti ir daugiau kūrinių bei rengti specialius jų rodymus.

„Mes planuojame ir kitus spektaklius pritaikyti, kad viskas, ką mes sukuriame, būtų prieinama visiems žmonėms, o ne tiktai jų daliai“, – sakė E. Klivis.

Kalbėdamas apie teatro atvirumą, jis išskyrė ir dar vieną tikslą – neuroskirtingų žmonių dalyvavimą pačiame kūrybos procese. Kauno autobusų stotyje pasirodžiusi danų trupė, kurios atlikėjai yra neuroskirtingi žmonės, tapo tokios veiklos pavyzdžiu.

„Mes norime pirmiausia padaryti, kad neuroskirtingi žmonės galėtų ateiti į teatrą kaip žiūrovai, bet ne vien tik. Mes taip pat svajojame apie tai, kad galbūt ir pati kultūra įtrauktų tuos žmones kaip bendrakūrėjus. Kaip menininkų bendruomenės dalį, kaip kūrėjų bendruomenės dalį“, – pabrėžė E. Klivis.

Nacionalinio Kauno dramos teatro vadybos skyriaus vadovė, festivalio organizatorė Monika Jakubėnė pasakojo, kad pasirengimas įvairesnei auditorijai apima ir išsamią informaciją prieš apsilankymą. Parengtuose spektaklių giduose žiūrovai gali sužinoti, kaip patekti į teatrą, ko tikėtis pasirodyme, susipažinti su sensoriniais ir turinio įspėjimais.

Teatre veiks informacijos punktas, bus galima pasiimti ausines, o prireikus pertraukos – pasinaudoti sensoriniu kambariu. Darbuotojai ir savanoriai dalyvavo Lietuvos bei užsienio specialistų mokymuose.

„Žiūrovų įvairovei atviri spektakliai, be abejo, yra skirti visiems žiūrovams, tik jų aplinka yra labiau pritaikyta neuroskirtingiems žmonėms“, – sakė M. Jakubėnė.

Tarp pirmojo festivalio pasirodymo žiūrovų buvo „Arkos“ bendruomenės nariai. Asistentu ir keramikos meistru joje dirbantis Tadas Griciūnas teigė spektaklio judesyje atpažinęs bendruomenės santykį ir bendravimą.

„Apskritai kultūros reikia. Ir labai smagu, kad yra kur galime nueiti daugiau ir apsižiūrėti“, – kalbėjo jis.

Festivalio programoje numatyti septyni spektakliai, edukacijos, tarptautinė konferencija ir kūrybinės dirbtuvės.

Pasibaigus festivaliui, Nacionalinio Kauno dramos teatro repertuare periodiškai numatomi žiūrovų įvairovei atviri Justino Vinciūno spektaklio „Atidaryk duris“ ir Eglės Kižaitės spektaklio vaikams „Labas, lape“ rodymai.