Teismas galutinai atmetė „aušriečių“ skundus dėl žurnalistinio tyrimo apie partijos finansavimą

Vilniaus apygardos teismas galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė „aušriečių“ skundus dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl žurnalistų paskelbtos informacijos apie politinės partijos „Nemuno aušra“ finansavimą.

Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, ikiteisminį tyrimą prašyta pradėti dėl šmeižimo, neteisėto informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo ir atskleidimo bei tarnybos paslapties atskleidimo.

Pareiškimus teisėsaugai buvo pateikę „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, buvęs aplinkos ministras Kastytis Žuromskas ir asmuo, įvardijamas kaip S. M.

Jie kreipėsi dėl kovą LRT, „Delfi“, „15min“, „Redakcijos“ ir „Sienos“ paskelbto bendro žurnalistinio tyrimo, kuriame paviešinta informacija apie fizinių asmenų banko sąskaitose buvusias lėšas ir pavedimus, susijusius su „Nemuno aušros“ finansavimu.

Vilniaus apskrities policija balandžio 24 dieną atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačiusi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

K. Žuromsko ir dar vieno pareiškėjo skundus vėliau atmetė Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas. Šiuos sprendimus dabar paliko galioti ir Vilniaus apygardos teismas.

Apygardos teismas pažymėjo, kad informacijos šaltinio apsauga yra svarbus demokratinės valstybės principas, leidžiantis žurnalistams gauti visuomenei reikšmingos informacijos apie galimą korupciją ar valdžios piktnaudžiavimą.

Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo pradėjimas vien tam, kad būtų patikrinti visi galimi informacijos turėtojai, reikštų baudžiamojo proceso naudojimą nežinomam žurnalistiniam šaltiniui nustatyti, nors tam nėra įstatyme numatytų išimtinių sąlygų.

Teismas taip pat nurodė, kad publikacijose buvo atskleista nedidelės apimties privačių duomenų, susijusių su nario mokesčio „Nemuno aušrai“ mokėjimu, ir tik tiek, kiek tai buvo reikšminga visuomenės interesui žinoti apie politinės partijos finansavimo šaltinius.

Anot teismo, surinkti duomenys leidžia spręsti, kad žurnalistų tikslas buvo atskleisti galimus partijos rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimus, o ne viešinti pareiškėjų privatų gyvenimą.

Teismas taip pat nenustatė duomenų, kad informaciją žurnalistai būtų gavę privatumą ribojančiais būdais, kuriems paprastai reikalinga teismo sankcija.

Nutartyje pabrėžta, kad visuomenės interesas gauti informaciją apie galimus „Nemuno aušros“ finansavimo pažeidimus buvo teisėtas ir pagrįstas, nes tuo metu partija Seime turėjo 20 mandatų, priklausė valdančiajai koalicijai ir dalyvavo priimant valstybei reikšmingus sprendimus.

BNS skelbė, kad kovą žurnalistinį tyrimą atlikę „15min“, LRT, „Redakcijos“, „Sienos“ ir „Delfi“ žurnalistai nustatė, jog nors Seimo narys Robertas Puchovičius viešai neigė, kad per jį ar jo aplinką partiją pasiekė grynieji, tačiau surinkti duomenys rodo sistemingas grynųjų įmokas „Nemuno aušrai“ iš jo artimųjų ir partnerių.

Skelbta, kad sąskaitose pinigų neturėję „Nemuno aušros“ nariai įsinešdavo konkrečią grynųjų sumą ir iškart tokio paties ar panašaus dydžio suma iškeliaudavo į partijos sąskaitą kaip nario mokestis. Surinkti duomenys rodo, kad mažiausiai 13,5 tūkst. eurų kilmė – grynieji pinigai, o 4 tūkst. eurų – iš R. Puchovičiaus pervedimų artimiesiems.

Anot tyrimo, beveik visi Seimo rinkimų išvakarėse grynuosius per savo sąskaitas į partijos kasą sunešusieji yra partijos pirmininko pavaduotojo R. Puchovičiaus aplinkos žmonės – šeimos nariai, kaimynai, verslo partneriai, darbuotojai.

Tarp jų – ir „Nemuno aušros“ deleguotas tuometis aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, anksčiau jis buvo R. Puchovičiaus vienos iš statybos įmonių samdomas vadovas.