Aplinkos ministras ir kiti „aušriečiai“ rinkimus finansavo grynaisiais

Būrys „Nemuno aušros“ narių partiją rėmė neturėdami pakankamai lėšų sąskaitose, prieš tai įsinešdami dideles sumas grynųjų. Tarp tokių partijos rėmėjų – ir aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

Tokius duomenis atskleidžia jungtinis žurnalistinis tyrimas, kurį atliko LRT, „Redakcijos“, 15min, Delfi ir „Sienos“ žurnalistai. Remiantis nutekėjusiais duomenimis, susijusiais su „Nemuno aušros“ kampanijos 2024-ųjų Seimo rinkimuose finansavimu, nustatėme, kad partijos finansavimui galėjo būti panaudota bent keliolika tūkstančių eurų grynųjų.

Vienas ryškiausių atvejų – aplinkos ministras K. Žuromskas, kuris, kaip rodo duomenys, į savo sąskaitą įnešė 2,5 tūkst. eurų grynais ir tą pačią dieną lygiai tokia pat suma parėmė „Nemuno aušrą“.

Nemažai klausimų kelia ir vieno „Nemuno aušros“ lyderių Roberto Puchovičiaus aplinka bei paties „aušriečio“ finansai.

R. Puchovičius ir su juo susiję asmenys partijai paaukojo beveik 60 tūkst. eurų, nors dauguma su R. Puchovičiumi susijusių partijos rėmėjų rinkimuose nekandidatavo ir po jų nerodė jokio ryškesnio politinio aktyvumo. Negana to, Mokesčių inspekcijos pateikti duomenys rodo, kad įspūdingas pusės milijono eurų santaupas rinkėjams deklaravęs R. Puchovičius tvirtina visus šiuos pinigus laikantis grynais.

Dalis mūsų duomenyse minimų „aušriečių“ atsisakė kalbėti apie grynųjų pinigų operacijas arba, kaip ministras K. Žuromskas, neigė naudoję grynuosius. Bet buvo ir tokių, kurie operacijas grynaisiais patvirtino. Visi mūsų kalbinti politikai neigė naudoję svetimus pinigus partijos rėmimui ar kitaip mėginę apeiti partijų finansavimą reglamentuojančius įstatymus.

Su „Nemuno aušros“ 2024-ųjų Seimo rinkimų kampanijos finansavimu susiję duomenys, kuriuos gavo jungtinis žurnalistų kolektyvas, rodo, kad ne vienas „aušrietis“ savo banko sąskaitoje neturėjo lėšų, reikalingų solidžiam nario mokesčio mokėjimui ar ne mažiau solidžiam įnašui į partijos rinkiminę sąskaitą. Bet netrukus lėšų trūkumo problemą išsprendė solidus grynųjų pinigų įnašas.

Žurnalistų gauti duomenys rodo, kad „Nemuno aušros“ Seimo rinkimų kampanijai galėjo būti panaudota apie 14 tūkst. eurų grynųjų, prieš atliekant mokėjimus partijai įneštų į „aušriečių“ ar su jais susijusių asmenų sąskaitas. Vienas tokių partijos rėmėjų – pernai rudenį aplinkos ministru paskirtas „Nemuno aušros“ narys Kastytis Žuromskas.

Viešai skelbiamais duomenimis, politikas savo partiją dosniai parėmė 2024 m. spalio 9 d., Seimo rinkimų kampanijai paaukodamas net 2500 eurų. Kaip rodo mūsų gauti duomenys, būsimas ministras sąskaitoje tiek pinigų neturėjo – ir tą pačią dieną, kai buvo atliktas mokėjimas partijai, į sąskaitą įsinešė lygiai 2500 eurų grynais.

LRT Tyrimų skyriaus paklaustas apie šias operacijas, K. Žuromskas iš pradžių neigė į sąskaitą įnešęs grynuosius.

„Ne, ne, neįnešiau grynais pinigais, kažkokia netokia informacija pas jus. Aš sakau, kad mano asmeninės lėšos buvo aukotos partijai ir kiek aš atsimenu, nebuvo įnešti jokie gryni pinigai“, - kalbėjo ministras.

Tačiau netrukus politikas pridūrė neatmetantis grynųjų panaudojimo – bet patikino, kad ir tokiu atveju grynieji buvo jo, o ne kieno nors kito. „Kiek aš atsimenu šiuo metu, mano sąskaitoje buvo pinigų, aš juos pervedžiau. O jeigu ir būtų įnešimas, tai buvo mano asmeniniai pinigai, nes aš deklaravęs santaupas“, - teigė K. Žuromskas.

2500 eurų auka į rinkiminę sąskaitą – ne vienintelė K. Žuromsko investicija į partiją. Kaip rodo vieši Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys, jis 2900 eurų paaukojo Remigijaus Žemaitaičio prezidento rinkimų kampanijai, o dar 2500 eurų „Nemuno aušrai“ sumokėjo ir kaip nario mokestį.

Deklaruodami turtą, politikai savo santaupas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) deklaruoja užpildydami dvi atskiras eilutes. Vienoje – pinigai banko sąskaitoje. Kitoje – santaupos grynais. Taigi kreipėmės į VMI su prašymu pateikti informaciją apie K. Žuromsko deklaruotas pinigines lėšas.

Kandidatuodamas į Seimą, K. Žuromskas deklaravo turtą už 2023 metus ir nurodė turįs 39 tūkst. eurų santaupų: 19 tūkst. eurų banke ir 20 tūkst. eurų grynais. Pernai, jau eidamas aplinkos viceministro pareigas ir deklaruodamas turtą už 2024 metus, „aušrietis“ piniginių lėšų eilutėse VMI pateikė visiškai identiškus skaičius. Be to, jis deklaravo per metus grąžinęs apie 30 tūkst. eurų skolų.

Taigi, jei tikėti K. Žuromsko deklaracijomis, politikas per 2024 metus sugebėjo ir susimažinti skolų naštą, ir paremti partiją bei prezidento posto siekusį jos lyderį 8900 eurų suma, kuri sudaro beveik ketvirtadalį jo deklaruotų oficialių santaupų. Tačiau visa tai niekaip nepaveikė „aušriečio“ turimos pinigų sumos.

K. Žuromskas – „Nemuno aušros“ vicepirmininko Roberto Puchovičiaus aplinkos žmogus. Tačiau ministras nėra vienintelis su R. Puchovičiumi susijęs „aušrietis“, partiją šelpęs didelėmis sumomis. Mūsų turimais duomenimis, „Nemuno aušrą“ finansavo bent keliolika R. Puchovočiaus giminačių, artimųjų ir kitaip su juo susijusių asmenų. Tarp jų netrūksta tokių, kurių sąskaitos prieš atliekant pavedimą partijai buvo papildytos arba grynaisiais, arba paties R. Puchovičiaus pervestais pinigais.

Rinkimuose kandidatuojantys politikai per metus partijai ar kampanijai gali skirti iki 40 tūkst. eurų – priklausomai nuo savo deklaruotų metinių pajamų. „Nemuno aušros“ vicepirmininkas R. Puchovičius partiją rėmė dosniai, tačiau šios sumos neviršijo. Bet pridėjus politiko giminių, artimųjų ir draugų paaukotus pinigus, susidaro apie 60 tūkst. eurų suma.

Verslininkas, R. Puchovičiaus draugas Andrejus Prokopovičius „Nemuno aušros“ Seimo rinkimų kampaniją parėmė 5000 eurų auka. Mūsų turimi duomenys rodo, kad šio pavedimo išvakarėse jis į savo sąskaitą įnešė 4,9 tūkst. eurų grynais – o iki šios operacijos verslininko sąskaitoje buvusi suma nesiekė nė tūkstančio eurų.

Susisiekus su A. Prokopovičiumi, jis teigė neprisimenantis didelės sumos grynųjų įnešimo į savo sąskaitą ir neigė partijos finansavimui naudojęs ne savo pinigus. „Operacijų, pavedimų kiekvieną dieną būna daug. Seniai buvo. O dabar dar klausimukas, iš kur tokia informacija, kad būtent 4,9 buvo įnešta? Aš to momento neprisimenu“, – teigė jis.

Tomas Bogatko, buvęs R. Puchovičiaus kaimynas, buvo vienas iš šešių dešimčių „aušriečių“, 2024 m. nepagailėjusių tūkstantinių sumų už narystę partijoje. Jis, žurnalistų turimais duomenimis, „Nemuno aušrai“ sumokėjo 3 tūkst. eurų nario mokestį, prieš tai lygiai tokią pat sumą į savo sąskaitą įnešęs grynaisiais.

Skirtingai nei ministras K. Žuromskas ir kai kurie kiti mūsų kalbinti „aušriečiai“, T. Bogatko patvirtino pinigus į savo sąskaitą įnešęs grynais. „Pasiskaičiavau ir padariau, turėjau lyšnų atidėtų pinigų“, – sakė jis.

Tiesa, T. Bogatko taip pat nurodė jau išstojęs iš „Nemuno aušros“. Anot jo, tokį sprendimą padiktavo su darbu draudimo sektoriuje susijusios aplinkybės.

1500 eurų, prieš atlikdamas tokio pat dydžio mokėjimą partijai, mūsų surinktais duomenimis, į savo sąskaitą įnešė ir R. Puchovičiaus draugas Edvardas Vaskanas. Paprašytas paaiškinti šias operacijas, jis tepasakė jau kalbėjęs su Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnais.

„Žinokit, aš buvau jau STT. Mane apklausė, viskas tvarkoj. Ačiū, viso gero“, - prieš padėdamas ragelį pasakė jis.

Mūsų turimais duomenimis, grynaisiais prieš atlikdami pavedimus „Nemuno aušrai“ savo sąskaitas pildė ir R. Puchovičiaus svainis Konradas Kutyšas: jis į sąskaitą įnešė 1900 eurų ir po to atliko 2 tūkst. eurų mokėjimą partijai. Su politiko svainiu susisiekti kol kas nepavyko, tačiau paaiškinimus gavome iš R. Puchovičiaus.

„Tie pinigai yra patikrinti Mokesčių inspekcijoje ir jie buvo patvirtinti, nes turbūt yra gi vis tiek tas įstatymas, kad jeigu padaro auką, tai iždininkas turi patikrinti pinigų kilmę, ar žmogus galėjo paaukoti būtent tokią sumą, kokią paaukojo“, – kalbėjo parlamentaras, pažymėdamas, kad nežino, kokiu būdu partijai paaukoti pinigai atkeliavo į svainio sąskaitą.

Dar vienas įdomiomis aplinkybėmis partiją rėmęs R. Puchovočiaus giminaitis – jo tėvas Edvardas. Vyriškis „Nemuno aušrai“ vos per keletą dienų keliais pavedimais paaukojo 2,5 tūkst. eurų, nors netrukus iki šių operacijų atlikimo sąskaitoje, mūsų duomenimis, teturėjo keletą eurų, Lėšų trūkumo problemą šįsyk išsprendė ne grynieji, o pavedimas – kaip rodo žurnalistų turima informacija, 2,5 tūkst. eurų tėvui pervedė pats R. Puchovičius.

Seimo nario tėvas šias operacijas komentuoti atsisakė. Kiek plačiau pasikalbėjome su Seimo nario broliu Darjušu, neseniai pradėjusiu žemės ūkio ministro patarėjo karjerą. Jis, turimais duomenimis, partiją parėmė 2,3 tūkst. eurų ir yra gavęs arti 4 tūkst. eurų pavedimais iš brolio.

Susisiekus telefonu, ministro patarėjas D. Puchovičius patikino nedalyvavęs jokiuose bandymuose apeiti partijų finansavimui taikomus ribojimus ir pažadėjo išsamiau pakalbėti vėliau.

„Dabar kalbėti negaliu, už 5 minučių turiu susirinkimą. Bet tikrai čia nebuvo tokie dalykai, kaip jūs čia ką tik paminėjot“, – sakė D. Puchovičius.

Politikas paprašė perskambinti po pusantros valandos – esą tiek truks susirinkimas, kuriame jam būtina dalyvauti. Tačiau į vėlesnius skambučius įtakingo „aušriečio“ brolis neatsiliepė – nei po pusantros, nei po dviejų valandų, nei kitą dieną.

R. Puchovičius neneigė galėjęs atlikti pavedimus savo artimiesiems, bet patikino, kad jo draugų ir artimųjų aukos partijai niekaip nesusijusios su bandymais apeiti taisykles.

„Tie pinigai tarp mano artimų žmonių kažkiek vaikšto, kad tie pinigai būtų skirti paremti partijai, tikrai ne. (...) Su tėvu tas pats – tikrai galėjo vaikščioti pinigai. Ir broliui turbūt gali, mes kavinėj kartu nuėjom pavalgyt, jisai apmokėjo sąskaitą, o aš jam padariau pavedimą. Nu tai, žinokit, tokių dalykų tikrai pasitaikė“, - sakė R. Puchovičius.

Kaip teigia pinigų plovimo prevencijos sprendimus vystančio startuolio „AMLYZE“ bendraįkūrėja Jekaterina Govina, stambių sumų skaidymas į smulkesnes finansines operacijas – vienas paplitusių metodų, leidžiančių išvengti patekimo į prevencijos specialistų akiratį.

„Didelę sumą, pavyzdžiui, 100 tūkst. eurų, įnešti vienam asmeniui būtų sunku ir tai sukeltų daug klausimų bankams. Padalinus sumą dešimčiai žmonių, ji atrodo pagrindžiama kaip asmeninės santaupos ar dovanos. Tai būdas integruoti neteisėtus pinigus į finansų sistemą“, - sakė J. Govina.

Su informacija apie „Nemuno aušros“ finansavimo ypatumus supažindinome ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovę Eglę Lukošienę. Anot jos, būtent grynųjų pinigų operacijos kelia rimčiausius klausimus dėl partijos finansų skaidrumo.

„Didžiausią riziką kelia piniginių lėšų kilmė, kurią nustatyti itin sudėtinga. Atliekant dokumentinį tyrimą, kuriuo grindžiamos grynaisiais įneštos piniginės lėšos, visada egzistuoja galimybė, kad konkreti suma gali būti neteisėta, nes operacijos grynaisiais iš asmens asmeniui neturi elektroninio pėdsako, būdingo operacijoms, atliekamoms per finansų įstaigų sąskaitas. Todėl susieti konkrečius mokėjimus su juos pagrindžiančiais dokumentais yra sudėtinga užduotis“, - sakė E. Lukošienė.

Be to, ji pažymi, kad su politikais susiję asmenys privalo tai deklaruoti savo bankams – bet ne visuomet laikosi šios prievolės.

„Pinigų plovimo prevencijoje taikomas išskirtinis dėmesys politikoje dalyvaujančių asmenų finansinei veiklai – kliento pažinimo anketose yra klausiama, ar asmuo pats ar jo artimieji yra laikytini politiškai pažeidžiamais asmenimis (PEP). Tokiais atvejais taikomos sustiprinto tapatybės nustatymo procedūros, kas reiškia papildomų priemonių taikymą ir iš esmės sustiprintą stebėseną. (...) Tačiau Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, nėra PEP registro, o susiję asmenys patys gali ir nenurodyti ar netgi nesuprasti [savo prievolės] ir dėl to nenurodyti, kad yra susiję su politiškai pažeidžiamais asmenimis“, - aiškino ekspertė.

R. Puchovičius laikosi kitos nuomonės. „Nemuno aušros“ vicepirmininkas teigia nematantis problemos tame, kad jo partiją finansavę asmenys galėjo tam panaudoti grynųjų pinigų operacijas.

„Žiūrėkit, kur įstatymas draudžia žmogui, kuris turi santaupas atsidėjęs grynais pinigais, padėti kortelę, paremti partiją? (...) Kurioj vietoj yra parašyta, kad įstatyme tai negalima?“ – klausė R. Puchovičius.

„Nemuno aušros“ vicepirmininkas taip pat tikino niekam grynųjų nedalinęs ir ragino neabejoti partijai suneštų pinigų kilme.

„Aš neturiu įpareigojimo jokio aiškintis pinigų kilmę. Tą įpareigojimą turi institucijos. Dėl to yra VRK, kuri, kai mes ar pas mus, ar pas kitą partiją daro pavedimą, partija turi pasitikrinti mokesčių inspekcijoje, ar žmogus galėjo padaryti tokią auką. Jisai galėjo, tie pinigai yra priimti, viskas yra tvarkoj. O kaip tie pinigai atsidūrė žmogus sąskaitoje? Ar jisai pats grynais įnešė? Nei partijai, nei mums neturi būti įdomu“, – teigė R. Puchovičius.

Seimo narys taip pat pasiūlė žurnalistams „pasitikėti institucijomis ir baigti jau tą tyrimą“. Tačiau papildomų klausimų sukėlė ne tik R. Puchovičiaus aplinkos dosnumas partijai, bet ir paties politiko deklaruoti grynieji – apie pusė milijono eurų.

R. Puchovičius – vienas turtingiausių Seimo „aušriečių“. Politiko ir jo sutuoktinės deklaruota piniginių lėšų suma viršija pusę milijono eurų. Tačiau, VMI pateiktais duomenimis, Robertas ir Eva Puchovičiai visus šiuos pinigus deklaravo laikantys grynaisiais – tiek 2024 m. Seimo rinkimų kampanijoje, tiek pernai, R. Puchovičiui jau einant Seimo nario pareigas.

J. Govinos vertinimu, tokios sumos grynųjų politiko deklaracijoje – daug klausimų keliantis reiškinys.

„Nesu tikra dėl visų deklaravimo taisyklių smulkmenų – ar reikia deklaruoti visas lėšas sąskaitose, ar tik indėlius. Bet jei deklaruojami vien tik grynieji, tai vienareikšmiškai yra keista aplinkybė, reikalaujanti pagrįsto paaiškinimo. Šiais laikais operavimas vien grynaisiais kelia abejonių dėl jų skaidrumo“, - teigė pašnekovė.

Paprašytas paaiškinti savo turto deklaracijos turinį, R. Puchovičius patvirtino besinaudojantis tiek banko sąskaita, tiek kortele. Kodėl, tokiu atveju, VMI deklaruotos santaupos tik grynais, politikas nepaaiškino. O didelio kiekio savo šeimos deklaruotų grynųjų jis nesureikšmino.

„Kiti turi dar daugiau grynų pinigų, kažkas turi mažiau. Tai čia normalus dalykas, normali gyvenimo praktika“, - sakė R. Puchovičius.

Pusės milijono kilmę Seimo narys aiškino sėkmingomis verslo operacijomis. „Kažkiek iš dividendų, kažkiek – iš parduoto turto. Čia per daug metų“, - teigė R. Puchovičius.

Politikas taip pat patikino ne kartą atlikęs dideles grynųjų pinigų įnešimo į savo sąskaitą operacijas. Esą tame nieko įtartino nėra.

„Galiu aš įsidėti į sąskaitą. Nieks nedraudžia. Galiu įsidėti ir 100 tūkstančių į sąskaitą. (...) Aš čia problemų nematau“, - kalbėjo jis.

„Nemuno aušra“ Seime nuosekliai siekia padidinti įstatymu leidžiamas atsiskaitymų grynaisiais ribas. Šiuo metu Seimui svarstyti pateiktame įstatymo projekte, partija siūlo padidinti leidžiamą grynųjų pinigų atsiskaitymų limitą nuo penkių iki penkiolikos tūkstančių eurų. R. Puchovičius čia interesų konflikto nemato.

Atliekant šį tyrimą, pavyko susisiekti tiek su „Nemuno aušros“ vicepirmininku R. Puchovičiumi, tiek su aplinkos ministu K. Žuromsku, tiek su kitais didelių sumų partijai nepagailėjusiais „aušriečiais“. Tačiau partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis buvo nepasiekiamas.

Nors politikas pastarosiomis dienomis kėlė po keletą įrašų ir vaizdo siužetų socialiniuose tinkluose, jis neatsiliepė nei į „Redakcijos“, nei į Delfi, nei į „Sienos“ ar 15min žurnalistų skambučius. Į raštu išsiųstus klausimus „aušriečių“ lyderis taip pat neatsakė.

„Nemuno aušros“ rinkimų kampanija 2024-aisiais didele dalimi laikėsi ant įspūdingo nario mokesčio surinkimo. Vos apie 60 partijos narių „Nemuno aušrai“ sumokėjo daugiau nei 130 tūkst. eurų nario mokesčio. Pagal nario mokesčio surinkimą „aušriečius“ 2024-aisiais lenkė tik socialdemokratai. Tačiau didžiausia Lietuvos partija 326 tūkst eurų sumą surinko iš beveik 5,5 tūkst. narių. Vidutinis LSDP nario mokestis – kiek daugiau nei 59 eurai. „Nemuno aušros“ nario mokesčio vidurkis – 2,13 tūkst. eurų.

Įspūdingos aukos iš pavienių partijos narių, daugelis kurių net nekandidatavo rinkimuose, buvo nagrinėjamos ne kartą. Tačiau apie šiuos mokėjimus lydėjusias grynųjų pinigų operacijas iki šiol nebuvo žinoma.

Po pernai vasarą publikuoto „Redakcijos“ tyrimo ikiteisminį tyrimą dėl „Nemuno aušros“ kampanijos finansavimo pradėjo ir STT. Šis tyrimas neseniai buvo nutrauktas. Anot sprendimą priėmusio prokuroro, tai sąlygojo faktas, kad įtartinų piniginių operacijų apimtys nesiekė Baudžiamajame Kodekse įtvirtintos 25 tūkst. eurų sumos.

„Nemuno aušros“ finansavimą tyrė ir Vyriausioji rinkimų komisija. VRK nusprendė, kad „aušriečių“ kampanijos finansavime padarytas ne vienas pažeidimas. Tačiau, daugumai komisijos narių susilaikius ar balsavus prieš, buvo atmestas siūlymas nustatyti, kad padaryti pažeidimai buvo šiurkštūs. Siūlymą nepritarti sprendimui dėl šiurkštaus pažeidimo VRK posėdyje išsakė valdančiųjų socdemų atstovas Justas Pankauskas. Jam neseniai pareikšti įtarimai „čekiukų“ byloje.

VRK nustačius šiurkščius kampanijos finansavimo pažeidimus, partijai iškiltų reali rizika prarasti valstybės dotaciją.

Daugiau naujienų skaitykite čia.