Regionų administracinis
teismas ketvirtadienį kaip nepagrįstą atmetė buvusio kandidato į prezidentus Eduardo Vaitkaus skundą, kuriuo jis ginčijo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išvadą dėl Rinkimų kodekso pažeidimo.
VRK sprendimu buvo pripažinta, kad E. Vaitkus, vykdydamas 2024 metų prezidento rinkimų politinę kampaniją, šiurkščiai pažeidė kodekso nuostatas.
Tuomet buvo nustatyta, kad kandidatas neatlygintinai skleidė išorinę politinę reklamą ant juridiniam asmeniui priklausančio mikroautobuso, finansavo politinę kampaniją neleistinomis lėšomis, naudojo reikalavimų neatitinkančias aukas bei organizavo kampanijos finansavimą per trečiuosius asmenis.
Šiuo VRK sprendimu E. Vaitkus taip pat buvo įpareigotas į valstybės biudžetą sumokėti sumą, lygią priimtų nepiniginių aukų vertei.
Buvęs kandidatas į prezidentus su tokiu VRK sprendimu nesutiko ir teigė, kad komisija netinkamai įvertino faktines aplinkybes.
E. Vaitkaus teigimu, fiziniai asmenys patalpas Biržų, Plungės ir Tauragės kultūros centruose, taip pat Utenos Antano ir Motiejaus Miškinių viešojoje bibliotekoje bei Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijoje susitikimams su juo nuomojo savo iniciatyva ir be jo žinios.
Jis taip pat nurodė, kad su juridiniu asmeniu nebuvo pasirašęs sutarties dėl politinės reklamos sklaidos, todėl negali būti laikomas atsakingu už šios reklamos finansavimą ar skleidimą.
Bylą išnagrinėjęs Regionų administracinis teismas konstatavo, kad VRK sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Teisėjų kolegija nustatė, kad ant juridiniam asmeniui priklausančio mikroautobuso skleista reklama buvo akivaizdžiai skirta kandidato žinomumui didinti ir jo politinėms idėjoms propaguoti, o pareiškėjas žinojo arba turėjo žinoti apie tokios reklamos sklaidą, juo labiau kad jo naudai tuo pačiu metu buvo renkami rinkėjų parašai.
Anot teismo, aplinkybė, kad nebuvo sudaryta formali sutartis, nepašalina pareiškėjo atsakomybės.
Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad E. Vaitkus suvokė ar turėjo suvokti, kad už patalpų, skirtų kandidato į prezidentus susitikimams su rinkėjais, nuomą bus apmokėta ne iš politinei kampanijai skirtų lėšų, o per trečiuosius asmenis, ir kad tai pažeis Rinkimų kodekso nuostatas.
Net ir nesant tiesioginio susitarimo, E. Vaitkus laikytinas priėmusiu nepinigines aukas, nes jomis faktiškai pasinaudojo.
Dėl įpareigojimo į valstybės biudžetą pareiškėjui sumokėti sumą, lygią priimtų nepiniginių aukų vertei, teismas nurodė, kad toks įpareigojimas negali būti laikomas sankcija, o jis kyla tiesiogiai iš Rinkimų kodekso nuostatų.
Apibendrinęs argumentus teismas padarė išvadą, kad VRK tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, teisingai jas kvalifikavo ir priėmė teisėtą sprendimą, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).