Šiandien retas kelyje sutiktas automobilis nėra draustas
KASKO draudimu. Ir kaip nedrausti, juk maža kas prie vairo gali nutikti, o ir draudimo
bendrovės kone kasdien visais įmanomais kanalais „lesa smegenis“, kodėl KASKO
draudimas yra tiesiog būtinas. Tiesa, kai užfiksuojamas įvykis ir tenka
skaičiuoti išmokos dydį, gražiai grojusi draudimo plokštelė staiga gali pradėti
gergžti.
Paskaičiuota išmoka – lyg pasityčiojimas Kaunietė Virginija važinėja šeimai priklausančiu automobiliu. Jau metuose jos
Toyota, bet iš įpratimo automobilį kasmet apdraudžia ir vadinamuoju kasko
draudimu. Per septynetą metų buvo keli nedideli įvykiai, kai toks
draudimas iš
dalies padengė patirtus nuostolius. O štai paskutinį šiųmečio balandžio
sekmadienį nutikusi bėda baigėsi tuo, kad draudimo bendrovė, kaip įsitikinusi Virginija,
„gražioj formoj išdūrė“.
„Nuvažiavau į Šilainių turgų apsipirkti, – prisiminė ji. – Grįžusi namo
pamačiau, kad nubraukta galinio buferio dešinė pusė. Turbūt koks senolis turgaus
aikštelėje nesugebėjo išvairuoti, aplamdė šalia stovėjusią mašiną ir nuvažiavo“.
Apgadintas automobilis / Nukentėjusiosios nuotr.
Toje vietoje turgaus aikštelė nefilmuojama, tad gaudyk pažeidėją laukuose.
Bet nieko tokio, juk mašina drausta kasko draudimu!
Virginija internete užpildė deklaraciją, nufotografavo automobilio
pažeidimus ir nusiuntė draudimo bendrovei AAS
BTA BALTIC INSURANCE COMPANY (filialas
Lietuvoje).
Po kelių dienų bendrovės atstovė telefonu informavo,
kad įvertintas žalos dydis – 354,77 eurų; pritaikyta franšizė – 150 eurų; dar pritaikytas
mažinimas – 170,29 eurų, todėl išmokama draudimo išmoka – 34,48 eurų. Tokia
suma automobilio savininkui, tai yra Virginijos vyrui, esą ir bus pervesta į
banko sąskaitą, nes buvo pageidauta ne remonto, o piniginės išmokos.
Kodėl tokia menka išmoka? Ir koks dar išmokos sumažinimas daugiau nei 170
eurų?
Draudimo atstovė paaiškino, esą išmoka mažinima 170,29 eurų suma, nes prieš
ketverius metus, 2022 metais, buvo formintas įvykis dėl to paties automobilio
galinio bamperio kairės pusės pažeidimo.
Bet juk po 2022 metais fiksuoto įvykio automobilio galinis bamperis buvo suremontuotas,
be to, tąkart buvo pažeista galinio bamperio kairė pusė, o šį kartą nubraukta to
paties bamperio dešinė pusė. Ne, pasirodo, tai visai nesvarbu. Anot draudimo
bendrovės specialistės, tada galinis bamperis nebuvo tinkamai sutvarkytas. Nebent
automobilio savininkas pateiktų čekį, kad buvo už bamperio remontą sumokėta -
tada dėl išmokos spręstų iš naujo.
Kas laikote namuose čekius dvejus, trejus, ar kaip šiuo atveju – ketverius
metus? Juk jau po poros mėnesių čekis išblunka!
Tikėdamasi, kad ginčą su draudimo bendrove pavyks taikiai išspręsti, Virginija
nusiuntė papildomų įrodymų – archyvinių nuotraukų, kaip atrodo automobilio
bamperio kairioji pusė po 2022 metų įvykio, ir kaip ta pati automobilio detalė
atrodo dabar. Anot moters, akivaizdu, kad nubrauktas bamperis suremontuotas -
nupoliruotas ir nudažytas.
Deja, atsakymas, kurį pasirašė šios draudimo bendrovės Transporto draudimo
žalų skyriaus vadovas, nenudžiugino.
„Galiojantys teisės aktai leidžia draudikui nustatyti prisiimamos draudimo
rizikos ir teikiamos draudimo apsaugos ribas – atvejus, kada mokama bei kaip
apskaičiuojama draudimo išmoka“, - pabrėžė jis.
Toliau žalų skyriaus vadovas pridūrė, kad dėl apgadinto automobilio galinio
bamperio jau buvo kreiptasi 2022 metais, todėl bendrovė užsakė papildomą
transporto priemonės apžiūrą.
Atlikus papildomą apžiūrą ir įvertinus gautas nuotraukas, kaip toliau
rašoma atsakyme į Virginijos pretenziją, buvo pastebėta, kad „transporto
priemonės kairės pusės galinis bamperis, kuris buvo apgadintas 2022-10-28 eismo
įvykio metu, nebuvo kokybiškai suremontuotas“.
Jis pažymėjo, kad draudimo išmoka dėl ankstesnio, tai yra 2022
metais fiksuoto, draudžiamojo įvykio už transporto priemonės remontą, mokama
tik pateikus faktinius šių darbų atlikimą ir apmokėjimą pagrindžiančius
dokumentus. Kadangi už ankstesnio draudžiamojo įvykio metu patirtų apgadinimų
remontą jau buvo sumokėta, išmoka mažinama „žalos dydžio suma“.
Virginija čekio už 2022 metais atliktą buferio remontą, kaip jau minėta,
neišsaugojo. Vadinasi,
paskaičiuota išmoka lieka kokia ir buvo – vos kelios dešimtys eurų.
Lietuvos bankas pasiūlė „geležines kurpaites“ Nors BTA draudimo bendrovė nesiteikė informuoti, kad nesutinkant su jos
priimtu sprendimu dėl draudimo išmokos dydžio paskaičiavimo, galima kreiptis į
draudimo priežiūrą atliekančias institucijas, Virginija nusprendė to
nenutylėti, juk draudimo bendrovių veiklą prižiūri Lietuvos bankas (bent jau
taip deklaruojama). Ten ir kreipėsi, norėdama išsiaiškinti, ar iš tikrųjų draudimo
bendrovė kliento atžvilgiu pasielgė sąžiningai.
„Gerai, kad prieš siųsdama skundą dėl draudimo bendrovės veiksmų,
paskambinau į Lietuvos banko informacinę liniją pasitikslinti, kam konkrečiai tą
skundą reikėtų siųsti, – prisiminė Virginija. – Pirmiausia buvo pasakyta, kad
reikia kreiptis į draudimo bendrovę, gauti atsakymą raštu, ir tik jei atsakymas
netenkina, galima rašyti skundą Lietuvos bankui. Tą aš jau buvau padariusi! Dar
išgirdau, kad niekas iš manęs paprasto, nors ir ranka pasirašyto, skundo
nepriims. Reikia atsisiųsti specialią Skundo formą, ją atsispausdinti, užpildyti,
pasirašyti elektroniniu parašu ir tik tada pateikti Lietuvos bankui“.
Galima tik įsivaizduoti, kaip, pasijutęs vienos ar kitos draudimo bendrovės
apgautas, 80-metis senolis ar senolė užpildo elektroninį blanką ir pasirašinėja
elektroniniu parašu. Ką ten aštuoniasdešimtmečiai, bet kurio amžiaus žmogui tai
– lyg specialiai sugalvota kliūtis, kad praeitų noras ieškoti teisybės. Tai lyg
savotiškos Lietuvos banko „geležinės kurpaitės“, nors tai – valstybinė
institucija, mintanti mokesčių mokėtojų pinigais.
Virginija pasitikslino, ar pakaktų užpildyto skundo, pasirašyto paprastuoju
parašu. Toks variantas esą irgi tinkamas.
Nieko nelaukusi, ji Lietuvos banko interneto puslapyje susirado Skundo formą,
ją parsisiuntė, užpildė visas skiltis, atspausdino, o skundo gale savo ranka
suraitė vardą, pavardę ir savo parašą. Ir, prisegusi draudimo bendrovės atsakymą
į josios pretenziją bei automobilio apgadinimų nuotraukas, elektroniniu laišku
viską nusiuntė Lietuvos bankui, tikėdama, kad valstybinė priežiūros institucija
imsis tyrimo.
Ir štai siurprizas: Lietuvos banko Korporatyvinių paslaugų departamento
Administravimo ir organizavimo skyrius (ne banko atstovo vardas, pavardė,
pareigos, o tik tokia autorystė nurodyta elektroninio laiško gale!) atsakė, kad
toks skundas banke negali būti vertinamas. Kodėl? Nes nėra pateiktas tinkamai
pasirašytas prašymas. Dar tiksliau: prašymas nagrinėti vartotojo ginčą „turi
atitikti Vartotojų ir finansų rinkos ginčų neteisminio sprendimo procedūros
Lietuvos banke taisyklių reikalavimus“. O reikalavimai - tokie: jei prašymas
nagrinėti skundą siunčiamas elektroniniu paštu, jis turi būti pasirašytas
elektroniniu parašu. Ranka pasirašytą prašymą, kaip šiuo atveju, Lietuvos
bankui galima pateikti tik paštu.
Negana to, dar buvo pridurta, kad dėl
galimo Virginijos teisių pažeidimo į finansų rinkos dalyvį (tai yra į draudimo
bendrovę) pirmiausia reikia kreiptis su rašytine pretenzija, joje nurodant
ginčo aplinkybes, su kokiu finansų rinkos dalyvio sprendimu nesutinkama ir
kodėl, bei pateikti jam konkrečius reikalavimus.
Ir tik gavusi netenkinantį atsakymą į rašytinę pretenziją, teisingumo
ieškanti pilietė įgytų teisę kreiptis į Lietuvos banką dėl ginčo nagrinėjimo. Dar
kartą akcentuota, kad bankui galima pateikti tik „tinkamai pasirašytą prašymą“.
Virginijai buvo pasiūlyta ištaisyti trūkumus, kad jos skundas dėl draudimo
bendrovės veiklos atitiktų visus taisyklių reikalavimus. Jei per 15 dienų
trūkumai nebus ištaisyti, Lietuvos bankas jos prašymo apskritai nenagrinės.
Vienintelis patarimas: būkite budrūs
Situacija kelia klausimą, ar vartotojams pakanka aiškumo dėl draudimo išmokų apskaičiavimo ir ar ginčų nagrinėjimo procedūros nėra pernelyg sudėtingos.
Tačiau Virginija turi patarimą planuojantiems savo transporto priemones
draustis kasko draudimu: renkantis draudimo bendrovę, labai gerai pagalvoti, su
kuo verta sudaryti draudimo sutartį, o kurią draudimo bendrovę apeiti kuo
didesniu lanku. Mat kai reikia ką nors apdrausti, visi draudikai labai mieli ir
malonūs, bet kai kreipiamasi dėl žalos atlyginimo, klientas gali atsidurti
kvailio vietoje, o teisybę rasti bus beprotiškai sunku, jei apskritai įmanoma.
Šis turinys buvo sukurtas gavus Europos Sąjungos finansinę paramą pagal programą „Local Innovation Media in Europe Network“ (LIMENet), kurią Lietuvoje įgyvendina „Media4Change“. Už šio turinio turinį yra atsakinga tik MB „Kas vyksta“, ir jis nebūtinai atspindi Europos Sąjungos, LIMENet ar „Media4Change“ požiūrį.
Jūs taip pat galite prisidėti prie nepriklausomo naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ veiklos prisijungdami prie Patreon bendruomenės. Šį straipsnį mūsų portale galite skaityti be reklamos.
Nepriklausomą regioninę žiniasklaidą galima palaikyti ne tik tampant Patreon rėmėju, bet ir tiesiogiai prisidedant prie mūsų veiklos paramos būdu.
Neseniai įsteigėme viešąją įstaigą, kurios tikslas – stiprinti pilietinę žiniasklaidą Kaune, plėsti tiriamosios žurnalistikos galimybes ir suteikti bendruomenei daugiau įrankių stebėti miesto viešuosius procesus.
Laukiame ne tik privačių asmenų paramos – mūsų veiklą gali remti ir įmonės, turinčios tokią galimybę.
Parama neturi ir negali turėti jokios įtakos skelbiamai informacijai ar redakciniams sprendimams.
Jei norite prisidėti prie atviros, nepriklausomos ir drąsios žiniasklaidos Kaune, paramą galima skirti į žemiau pateiktą sąskaitą.
Už surinktą paramą bus atsiskaityta viešai.
VšĮ Pilietinės žiniasklaidos bendruomenė
Sąskaita (IBAN):
LT677300010198431944
Paskirtis:
Parama žiniasklaidai
Ačiū, kad palaikote nepriklausomą žurnalistiką Kaune.