Apgadintas automobilis / Draudimas / DELFI nuotr. / Kas vyksta Kaune montažas
Apgadintas automobilis / Draudimas / DELFI nuotr. / Kas vyksta Kaune montažas

Manote, kad apgavo draudimo bendrovė? Lietuvos bankas imsis tyrimo tik „suavėjus geležines kurpaites“

Verslas2026-05-29 10:46pagalKas vyksta KauneOdeta Prankaitė
Šiandien retas kelyje sutiktas automobilis nėra draustas KASKO draudimu. Ir kaip nedrausti, juk maža kas prie vairo gali nutikti, o ir draudimo bendrovės kone kasdien visais įmanomais kanalais „lesa smegenis“, kodėl KASKO draudimas yra tiesiog būtinas. Tiesa, kai užfiksuojamas įvykis ir tenka skaičiuoti išmokos dydį, gražiai grojusi draudimo plokštelė staiga gali pradėti gergžti.
Paskaičiuota išmoka – lyg pasityčiojimas
Kaunietė Virginija važinėja šeimai priklausančiu automobiliu. Jau metuose jos Toyota, bet iš įpratimo automobilį kasmet apdraudžia ir vadinamuoju kasko draudimu. Per septynetą metų buvo keli nedideli įvykiai, kai toks draudimas iš dalies padengė patirtus nuostolius. O štai paskutinį šiųmečio balandžio sekmadienį nutikusi bėda baigėsi tuo, kad draudimo bendrovė, kaip įsitikinusi Virginija, „gražioj formoj išdūrė“.
„Nuvažiavau į Šilainių turgų apsipirkti, – prisiminė ji. – Grįžusi namo pamačiau, kad nubraukta galinio buferio dešinė pusė. Turbūt koks senolis turgaus aikštelėje nesugebėjo išvairuoti, aplamdė šalia stovėjusią mašiną ir nuvažiavo“.
Apgadintas automobilis / Nukentėjusiosios nuotr.
Apgadintas automobilis / Nukentėjusiosios nuotr.
Toje vietoje turgaus aikštelė nefilmuojama, tad gaudyk pažeidėją laukuose. Bet nieko tokio, juk mašina drausta kasko draudimu!
Virginija internete užpildė deklaraciją, nufotografavo automobilio pažeidimus ir nusiuntė draudimo bendrovei AAS BTA BALTIC INSURANCE COMPANY (filialas Lietuvoje).
Po kelių dienų bendrovės atstovė telefonu informavo, kad įvertintas žalos dydis – 354,77 eurų; pritaikyta franšizė – 150 eurų; dar pritaikytas mažinimas – 170,29 eurų, todėl išmokama draudimo išmoka – 34,48 eurų. Tokia suma automobilio savininkui, tai yra Virginijos vyrui, esą ir bus pervesta į banko sąskaitą, nes buvo pageidauta ne remonto, o piniginės išmokos.
Kodėl tokia menka išmoka? Ir koks dar išmokos sumažinimas daugiau nei 170 eurų?
Draudimo atstovė paaiškino, esą išmoka mažinima 170,29 eurų suma, nes prieš ketverius metus, 2022 metais, buvo formintas įvykis dėl to paties automobilio galinio bamperio kairės pusės pažeidimo.
Bet juk po 2022 metais fiksuoto įvykio automobilio galinis bamperis buvo suremontuotas, be to, tąkart buvo pažeista galinio bamperio kairė pusė, o šį kartą nubraukta to paties bamperio dešinė pusė. Ne, pasirodo, tai visai nesvarbu. Anot draudimo bendrovės specialistės, tada galinis bamperis nebuvo tinkamai sutvarkytas. Nebent automobilio savininkas pateiktų čekį, kad buvo už bamperio remontą sumokėta - tada dėl išmokos spręstų iš naujo.
Kas laikote namuose čekius dvejus, trejus, ar kaip šiuo atveju – ketverius metus? Juk jau po poros mėnesių čekis išblunka!
Tikėdamasi, kad ginčą su draudimo bendrove pavyks taikiai išspręsti, Virginija nusiuntė papildomų įrodymų – archyvinių nuotraukų, kaip atrodo automobilio bamperio kairioji pusė po 2022 metų įvykio, ir kaip ta pati automobilio detalė atrodo dabar. Anot moters, akivaizdu, kad nubrauktas bamperis suremontuotas - nupoliruotas ir nudažytas.
Deja, atsakymas, kurį pasirašė šios draudimo bendrovės Transporto draudimo žalų skyriaus vadovas, nenudžiugino.
„Galiojantys teisės aktai leidžia draudikui nustatyti prisiimamos draudimo rizikos ir teikiamos draudimo apsaugos ribas – atvejus, kada mokama bei kaip apskaičiuojama draudimo išmoka“, - pabrėžė jis.
Toliau žalų skyriaus vadovas pridūrė, kad dėl apgadinto automobilio galinio bamperio jau buvo kreiptasi 2022 metais, todėl bendrovė užsakė papildomą transporto priemonės apžiūrą.
Atlikus papildomą apžiūrą ir įvertinus gautas nuotraukas, kaip toliau rašoma atsakyme į Virginijos pretenziją, buvo pastebėta, kad „transporto priemonės kairės pusės galinis bamperis, kuris buvo apgadintas 2022-10-28 eismo įvykio metu, nebuvo kokybiškai suremontuotas“.
Jis pažymėjo, kad draudimo išmoka dėl ankstesnio, tai yra 2022 metais fiksuoto, draudžiamojo įvykio už transporto priemonės remontą, mokama tik pateikus faktinius šių darbų atlikimą ir apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Kadangi už ankstesnio draudžiamojo įvykio metu patirtų apgadinimų remontą jau buvo sumokėta, išmoka mažinama „žalos dydžio suma“.
Virginija čekio už 2022 metais atliktą buferio remontą, kaip jau minėta, neišsaugojo. Vadinasi, paskaičiuota išmoka lieka kokia ir buvo – vos kelios dešimtys eurų.
Lietuvos bankas pasiūlė „geležines kurpaites“
Nors BTA draudimo bendrovė nesiteikė informuoti, kad nesutinkant su jos priimtu sprendimu dėl draudimo išmokos dydžio paskaičiavimo, galima kreiptis į draudimo priežiūrą atliekančias institucijas, Virginija nusprendė to nenutylėti, juk draudimo bendrovių veiklą prižiūri Lietuvos bankas (bent jau taip deklaruojama). Ten ir kreipėsi, norėdama išsiaiškinti, ar iš tikrųjų draudimo bendrovė kliento atžvilgiu pasielgė sąžiningai.
„Gerai, kad prieš siųsdama skundą dėl draudimo bendrovės veiksmų, paskambinau į Lietuvos banko informacinę liniją pasitikslinti, kam konkrečiai tą skundą reikėtų siųsti, – prisiminė Virginija. – Pirmiausia buvo pasakyta, kad reikia kreiptis į draudimo bendrovę, gauti atsakymą raštu, ir tik jei atsakymas netenkina, galima rašyti skundą Lietuvos bankui. Tą aš jau buvau padariusi! Dar išgirdau, kad niekas iš manęs paprasto, nors ir ranka pasirašyto, skundo nepriims. Reikia atsisiųsti specialią Skundo formą, ją atsispausdinti, užpildyti, pasirašyti elektroniniu parašu ir tik tada pateikti Lietuvos bankui“.
Galima tik įsivaizduoti, kaip, pasijutęs vienos ar kitos draudimo bendrovės apgautas, 80-metis senolis ar senolė užpildo elektroninį blanką ir pasirašinėja elektroniniu parašu. Ką ten aštuoniasdešimtmečiai, bet kurio amžiaus žmogui tai – lyg specialiai sugalvota kliūtis, kad praeitų noras ieškoti teisybės. Tai lyg savotiškos Lietuvos banko „geležinės kurpaitės“, nors tai – valstybinė institucija, mintanti mokesčių mokėtojų pinigais.
Virginija pasitikslino, ar pakaktų užpildyto skundo, pasirašyto paprastuoju parašu. Toks variantas esą irgi tinkamas.
Nieko nelaukusi, ji Lietuvos banko interneto puslapyje susirado Skundo formą, ją parsisiuntė, užpildė visas skiltis, atspausdino, o skundo gale savo ranka suraitė vardą, pavardę ir savo parašą. Ir, prisegusi draudimo bendrovės atsakymą į josios pretenziją bei automobilio apgadinimų nuotraukas, elektroniniu laišku viską nusiuntė Lietuvos bankui, tikėdama, kad valstybinė priežiūros institucija imsis tyrimo.
Ir štai siurprizas: Lietuvos banko Korporatyvinių paslaugų departamento Administravimo ir organizavimo skyrius (ne banko atstovo vardas, pavardė, pareigos, o tik tokia autorystė nurodyta elektroninio laiško gale!) atsakė, kad toks skundas banke negali būti vertinamas. Kodėl? Nes nėra pateiktas tinkamai pasirašytas prašymas. Dar tiksliau: prašymas nagrinėti vartotojo ginčą „turi atitikti Vartotojų ir finansų rinkos ginčų neteisminio sprendimo procedūros Lietuvos banke taisyklių reikalavimus“. O reikalavimai - tokie: jei prašymas nagrinėti skundą siunčiamas elektroniniu paštu, jis turi būti pasirašytas elektroniniu parašu. Ranka pasirašytą prašymą, kaip šiuo atveju, Lietuvos bankui galima pateikti tik paštu.
Negana to, dar buvo pridurta, kad dėl galimo Virginijos teisių pažeidimo į finansų rinkos dalyvį (tai yra į draudimo bendrovę) pirmiausia reikia kreiptis su rašytine pretenzija, joje nurodant ginčo aplinkybes, su kokiu finansų rinkos dalyvio sprendimu nesutinkama ir kodėl, bei pateikti jam konkrečius reikalavimus.
Ir tik gavusi netenkinantį atsakymą į rašytinę pretenziją, teisingumo ieškanti pilietė įgytų teisę kreiptis į Lietuvos banką dėl ginčo nagrinėjimo. Dar kartą akcentuota, kad bankui galima pateikti tik „tinkamai pasirašytą prašymą“.
Virginijai buvo pasiūlyta ištaisyti trūkumus, kad jos skundas dėl draudimo bendrovės veiklos atitiktų visus taisyklių reikalavimus. Jei per 15 dienų trūkumai nebus ištaisyti, Lietuvos bankas jos prašymo apskritai nenagrinės.
Vienintelis patarimas: būkite budrūs
Situacija kelia klausimą, ar vartotojams pakanka aiškumo dėl draudimo išmokų apskaičiavimo ir ar ginčų nagrinėjimo procedūros nėra pernelyg sudėtingos.
Tačiau Virginija turi patarimą planuojantiems savo transporto priemones draustis kasko draudimu: renkantis draudimo bendrovę, labai gerai pagalvoti, su kuo verta sudaryti draudimo sutartį, o kurią draudimo bendrovę apeiti kuo didesniu lanku. Mat kai reikia ką nors apdrausti, visi draudikai labai mieli ir malonūs, bet kai kreipiamasi dėl žalos atlyginimo, klientas gali atsidurti kvailio vietoje, o teisybę rasti bus beprotiškai sunku, jei apskritai įmanoma.
Dėkojame skaitytojams, kurie dalijasi informacija apie aktualius įvykius. Jeigu ir jūs norite pranešti naujieną ar pasidalinti nuomone, kviečiame tai padaryti užpildant specialią formą „Pranešti naujieną“ , rašant per „Facebook“ puslapio privačias žinutes arba el. paštu [email protected].
LIMENet Co-funded by the European Union

Šis turinys buvo sukurtas gavus Europos Sąjungos finansinę paramą pagal programą „Local Innovation Media in Europe Network“ (LIMENet), kurią Lietuvoje įgyvendina „Media4Change“. Už šio turinio turinį yra atsakinga tik MB „Kas vyksta“, ir jis nebūtinai atspindi Europos Sąjungos, LIMENet ar „Media4Change“ požiūrį.

Jūs taip pat galite prisidėti prie nepriklausomo naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ veiklos prisijungdami prie Patreon bendruomenės. Šį straipsnį mūsų portale galite skaityti be reklamos.

Nepriklausomą regioninę žiniasklaidą galima palaikyti ne tik tampant Patreon rėmėju, bet ir tiesiogiai prisidedant prie mūsų veiklos paramos būdu. Neseniai įsteigėme viešąją įstaigą, kurios tikslas – stiprinti pilietinę žiniasklaidą Kaune, plėsti tiriamosios žurnalistikos galimybes ir suteikti bendruomenei daugiau įrankių stebėti miesto viešuosius procesus.

Laukiame ne tik privačių asmenų paramos – mūsų veiklą gali remti ir įmonės, turinčios tokią galimybę. Parama neturi ir negali turėti jokios įtakos skelbiamai informacijai ar redakciniams sprendimams. Jei norite prisidėti prie atviros, nepriklausomos ir drąsios žiniasklaidos Kaune, paramą galima skirti į žemiau pateiktą sąskaitą. Už surinktą paramą bus atsiskaityta viešai.

VšĮ Pilietinės žiniasklaidos bendruomenė
Sąskaita (IBAN): LT677300010198431944
Paskirtis: Parama žiniasklaidai

Ačiū, kad palaikote nepriklausomą žurnalistiką Kaune.

Rekomenduojami video

Populiariausi straipsniai

Loading