Tarybos nariai atlyginimą dabar gauna ir nevykstant posėdžiams

Vietos politiko atlygis nuo darbo valandų nepriklauso. Tuo labiau, kad neįmanoma paskaičiuoti, kiek laiko jis sugaišo besirengdamas posėdžiams (nors didžiuma išrinktųjų į juos ateina net nežinodami, kas bus svarstoma), kiek savo asmeninio ar politinio laiko skyrė bendravimui su rinkėjais ir panašiai.

Dėl to bendravimo, susitikimų, taip kaip čia pasakius, – viskas lieka tik politinei sąžinei. Politikas – lyg ir savarankiškas spręsti, bet paprastai jo sprendimai nesikerta su frakcijos, jei tik ji – valdančioji, „bendra nuomone“.

Iš šalies žvelgiant, niekas vietos politiko veiklos lyg ir nekontroliuoja, o pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos neseniai nustatytą patikslintą tvarką, jam jau galima visuomenei nepateikti viešų asmeninės veiklos ataskaitų. Dėl to niekas nepriekaištaus bei politiko nebars.

Tokia tvarka neretai būna visai paranki. Kadangi sunku būtų Kauno rinkėjus įtikinti, jog, pavyzdžiui, politikui sugaišus ne vieną valandą derinant reikalus dėl naujo sklypo savo šeimai „įsisavinimo“, – tai irgi yra municipalinė politika...

Lietuvai vėl tapus laisva ir nepriklausoma, 1990-aisiais pradėję veiklą išrinktieji buvo vadinami deputatais. Kaip šiomis dienomis naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ patvirtino Kęstutis Ignatavičius, su kolegomis įkūręs Kauno deputatų klubą, tuomet, galima sakyti buvo dirbama „iš idėjos“. Savivaldybė politinės valdžios nariams už veiklą visuomenės labui atlyginimų iš biudžeto nemokėjo.

Paskui įstatymas leido apmokėti vietos politikams už darbą, tiesa, su sąlyga, kad iš savo darboviečių pristatys pažymas, jog jose už sugaištas visuomeninei veiklai valandas tiesioginiame darbe atlyginimas nebuvo priskaičiuotas.

Gerai, kad vėliau ši tvarka pasikeitė, kitaip būtų paradoksas vien mintis, jog stambiems nekilnojamojo turto ir žuvies perdirbimo verslams vadovaujančios įmonės vadovas, Kauno mero sūnus Šarūnas Matijošaitis turėtų pasirašinėti pažymas savo pamotei, broliui, nekalbant sau pačiam arba kitiems „Vieningo Kauno“ politikams (su „viči“ ženklo prieskoniu)…

„Kas vyksta Kaune“ jau minėjo, jog Kauno miesto savivaldybėje, „Vieningo Kauno“ valdančioji dauguma be jokios kritikos ar smerkimo perėmė iš konservatorių, jiems valdant paprastintą „čekiukų politiką“. Kai miesto savivaldybėje, apeinant buhalterinės apskaitos tvarkas ir nerenkant čekių (sąskaitų), buvo galima atsiskaityti už veiklai panaudotas mokesčių mokėtojų sudėto biudžeto lėšas, pateikus tik „rašinėlį“ – savo parašytą ataskaitą.

Dabar ir tokios pareigos nebeliko, nes patobulintas Vietos savivaldos įstatymas reglamentavo savivaldybių tarybų nariams pastovų, kas mėnesį skiriamą atlygį už veiklą. Tiesa, akcentuojamas politikų dalyvavimas posėdžiuose, kuriuos rengia taryba, jos komitetai, komisijos, darbo grupės ar kiti dariniai.

Nes kitaip, kas besupaisys, kada politikas padeda spręsti kokio nors konkretaus kauniečio problemą, o kada susitinka su rinkėjais, tarkim, dalyvaudamas koncerte, stebėdamas arenoje krepšinio rungtynes ar teatre – spektaklį, – juk tarp žiūrovų tikrai yra nemažai jo atstovaujamos politinės jėgos rinkėjų.

Tokie „susitikimai“ oficialiai nėra „apskaitomi“. Bet savivaldybėje dirbantys valstybės tarnautojai dokumentuose fiksuoja, keliuose tarybos, komitetų ar kitų darinių posėdžiuose kiekvienas iš 41-o Kauno miesto savivaldybės tarybos nario (miesto meras tarybai nepriklauso) per mėnesį dalyvavo.

Visa esmė, kad per metus būna nė vienas mėnuo, kai vietos politikoje – štilis, – posėdžių nevyksta, o algos vis tiek nereikia palikti miesto biudžetui.

Sausį miesto taryba atostogavo, bet vienas kitas posėdis (žemesnio lygmens) savivaldybėje vyko. Tačiau atlyginimus gavo ne tik tie keli posėdžiavę vietos politikai, bet ir visi kiti jų kolegos. Štai, mero bendražygiui Jonui Audėjaičiui iš „Vieningo Kauno“, kaip komiteto pirmininkui, buvo priskaičiuota iki mokesčių 1 487,17 eurų, išmokėta 1 070,12 Eur. Bet jo kolegė Kristina Lukauskaitė-Valatkė, taryboje neužimanti vadovaujančių pareigų, nors sausio mėnesį dalyvavo viename posėdyje, iš jai priskaičiuotos 1 222,64 Eur algos, gavo 749,48 Eur. Panašiai nutinka ir vasarą, kai tarybos posėdžių nevyksta bent du mėnesius.

Už šįmet, sausio mėnesį, (nesu)gaištą laiką dėl kauniečių gerovės, už „vargą“ vietos politikoje atlyginimų nėra išsižadėję (galima pasitikrinti kaunas.lt) ir Kauno mero giminaičiai, ir kiti savivaldybės tarybos valdančiosios koalicijos ar opozicijos nariai. O kuo jie blogesni už Seimo narius?

Šie irgi niekada oficialiai neatostogauja, bet algos ir išmokos parlamentinei veiklai jiems yra mokamos. Politikų, įstatymų leidėjų) valia jiems taikomas kitoks „darbo kodeksas“ nei jų rinkėjams...

Vienas iš tų, kurie panaudojo savo profesines žinias bei patirtį, atkuriant Lietuvą, buvo pirmasis Kauno miesto tarybos pirmininkas advokatas Gintaras Pukas. Politikoje buvęs bene sunkiausiu Lietuvai metu (1991-aisiais), jis iš jos jau seniai pasitraukė.

Prieš keliolika metų duodamas interviu Eltai, prisimindamas 1990-1991-uosius bei apžvelgdamas, kaip vėliau keitėsi „politinis laukas“, advokatas G. Pukas kalbėjo:

„Dažnai girdime sakant: „prisiimti politinę atsakomybę“. O kas tai yra? Kada tai padėjo spręsti kokius nors klausimus? Gal kas nors šiuo pagrindu už ką nors atsakė?

Kartais pasikalbame: gal tokią skambią „politinę atsakomybę“ galėtų pakeisti ir žymiai paprastesnė? Pakaktų įrengus „Atminties sienelę – knygą“, fiksuoti, kas konkrečiai atliko ar sankcionavo atitinkamus darbus.

Esama savivaldybių struktūra neužtikrina realios atsakomybės, jos valdymo grandys yra supainiotos. Ir teisiškai, ir realiam gyvenime persipina Mero, Tarybos, Administracijos vadovo funkcijos, kompetencija.

Nelieka kiekvieno politiko ar tarnautojo konkrečios atsakomybės, o lieka tik „politinė atsakomybė“. Nėra atsakomybės – sudėtinga tikėtis sėkmingo darbo, ir turime savivaldoje „valdininkus“, o ne „tarnautojus“.