Kaune valdančioji dauguma visada viską lemia

Per savo ilgai besitęsiančią žurnalistinę biografiją šių eilučių autorė turėjo ne vieną vyriausiąjį redaktorių. Darbo „Vakarinių naujienų“ redakcijoje laikais jų buvo bent keli, tačiau labiausiai įsiminė Česlovas Juršėnas, – dėl profesinio reiklumo sau, o taip pat – ir mums, korespondentams ar skyrių vedėjams, netgi – dėl jo skiriamų ir privalomų „žaibiškai“ atsakymais užpildyti klausimynų (dažniausiai – apie tarptautinę padėtį), dėl supratingumo ir geranoriškumo, išvengiant „viršininkiško“ bendravimo su pavaldiniais. Jeigu jo nuomone, kas parašydavo tekstą per daug sudėtingą, sunkiai suprantamą, tai vyriausiasis redaktorius sakydavo: „eik prie kiosko ir kiekvienam, kuris pirks laikraštį, aiškink, ką rašydamas norėjai pasakyti“…

O jau „šiais laikais“ teko girdėti, kaip duodamas interviu LRT radijo korespondentui, Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Česlovas Juršėnas kalbėjo: „Dauguma lemia, bet ji lemia, kai atsižvelgia į visų, ir mažumos, interesus“.

Iki naujų Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimų liko tik ketvirtadalis kadencijos (vieneri metai). Negalima teigti, jog dabar būtent laiko „faktorius“ verčia aktyviau reikštis kiekvieną Kauno miesto savivaldybės tarybos narį, kurių yra 41. Tačiau iš valdančiųjų pusės mažiau, bent pirmajame 2026 metais tarybos posėdyje, vykusiame šią savaitę, girdėjosi pašaipių replikų, reaguojant į opozicijos (mažumos) atstovų bandymus pateikti savo siūlymus prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą.

Teisybė, buvo leista tuos siūlymus išdėstyti tiek „likimo primestiems“ valdančiosios „Vieningo Kauno“ frakcijos priešininkams – konservatoriams, tiek Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovams. Bet neskaitlingą socialdemokratų frakciją Kauno savivaldybėje sudarantys tarybos nariai, kaip ir „vieningieji“, posėdyje buvo linkę patylėti. Nes kai praėjusių metų gale prabilo, siūlydami kai kurių sprendimų pataisas, išgirdo „ne“...

Toks atsakas būdavo ir kitų tarybos mažumos atstovų siūlymų atvejais, tai nieko stebėtino, kad pagal seną „tradiciją“ ir šiemet atskirais balsavimais oponentų siūlymai buvo atmesti. 27-iems vietos politikams balsavus „už“, 12-ai susilaikius, Kauno miesto savivaldybės veiklos šiemetinis biudžeto projektas po tarybos sprendimo tapo pagrindiniu finansiniu dokumentu, kuriuo bus vadovaujamasi rikiuojant darbus bei skirstant lėšas (asignavimus), žinoma, ir planuojant pajamas.

Tikriausiai, ir patys konservatoriai tikėjosi tokio savo pastangų „atliepti rinkėjų (Kauno gyventojų) lūkesčius“ rezultato, nes dar iki tarybos posėdžio išrinktieji mažesniu (kolegijos) sąstatu atmetė visa tai, ką siūlė opozicija.

Sunku prisiminti, ar kažkas iš ankstesnių oponentų pasiūlymų yra tikę valdantiesiems per keliolika pastarųjų metų. Tačiau akivaizdu, jog daugybė konservatorių priimtų prieš keliolika metų sprendimų Kaune buvo pakeista būtent po 2015-ųjų. Pokyčiai vyksta nuo tada, kai per pirmą kartą Lietuvoje surengtus tiesioginius rinkimus meru tapo verslininkas ir politinės organizacijos „Vieningas Kaunas“ įkūrėjas bei lyderis Visvaldas Matijošaitis.

Išimtis buvo nebent apmokėjimo už veiklą tarybos nariams tvarka. Iš konservatorių perimta. Kai kitose savivaldybėse vietos politikai turėjo rinkti buhalterinius dokumentus – kvitus, čekius ar sąskaitėles – pateisinančius išlaidas „tarybos nario veiklai“, Kaune buvo nuspręsta apsieiti be tokių „smulkmenų“. Nes Tarybos veiklos reglamente „įteisintos“ kauniečių išrinktųjų parašytos ataskaitos. Pagal jas savivaldybės buhalterės turėdavo apskaičiuoti kiekvieno politiko patirtas išlaidas, ir jos būdavo kompensuojamos miesto biudžeto lėšomis.

Todėl kada kitų savivaldybių vietiniai politikai (kai kurie net tapę Seimo nariais) jau ne vienerius metus murkdosi teisiniuose ginčuose, jų kolegos iš Kauno dėl jokio „čekiukų“ skandalo nėra prokurorų apklausiami ar teisiami. O dabar, primena naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“, nereikia nė ataskaitų dėl panaudotų lėšų. Nes prieš keletą metų pakoregavus Vietos savivaldos įstatymą, įteisintos algos visų 60-ies Lietuvos savivaldybių tarybų nariams. Už posėdžių lankymą…

Antradienį vykusiame Kauno savivaldybės tarybos posėdyje buvo patvirtinta dar viena miesto vystymo strategija, tiesa, trumpesnė už tą, kuri apima laikotarpį iki 2030-ųjų.

Pagal naują labiau „teorinį“ nei praktinį (jie rengiami atskirai) dokumentą, „veiklos skirstomos į 3 programas (atvirumo ir bendradarbiavimo plėtojant miesto ekonomiką, kultūrą ir turizmą; gyventojo poreikius atliepianti gyvenimo kokybės sumaniam, aktyviam ir sveikam gyventojui; tvarumo bei žaliojo kurso principais sumaniai valdomo miesto).

Strateginio veiklos plano programoms suformuoti 8 tikslai:

Taip pat nustatyti uždaviniai, priemonės, papriemonės ir asignavimai jiems įgyvendinti“ (iš Aiškinamojo rašto, kurį miesto politikams pateikė tarybos sprendimo projekto rengėjai iš savivaldybės administracijos Strateginio planavimo, analizės ir programų valdymo skyriaus.

Žinoma, Savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių 2026-2028 metų planas ir Kauno miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšų panaudojimo 2026 metų planas, tiek kiti dokumentai, pasitarnavę rengiant šiemetinį miesto biudžeto planą, buvo parengti vadovaujantis atitinkamais LR įstatymais. Ne savivaldybė nuožiūra susigalvoja tiek daug „strategijų“, kad dėl jų parengimo prireikia atskiro administracijos tarnautojų skyriaus...

„Projektas buvo rengiamas vadovaujantis Strateginio valdymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu, (...), atsižvelgiant į Strateginio planavimo Kauno miesto savivaldybėje organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimu...“, – aiškina dokumento rengėjai ir dar priduria, kad „projekto rengimo metu apklausti visi Kauno miesto savivaldybės administracijos padaliniai, padaliniams nepriskirti darbuotojai, Savivaldybės įstaigos ir įmonės, įvertintos pateiktos pastabos ir pasiūlymai“.

Tačiau jie turi galimybę savo nuomonę išreikšti posėdžiuose, tiek – komitetuose, tiek tuomet, kai visa taryba svarsto dienotvarkėse numatytus reikšmingus (kai kada – ne visai) miesto valdymo bei jo plėtojimo ar sandėliukų pardavimo ir panašius klausimus.

Taigi, pasinaudodama tokia teise, miesto tarybos narė Audronė Jankuvienė iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos kalbėjo: „Peržiūrėjau Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių strateginius veiklos planus. Visų miestų strateginiuose planuose yra atskiri skyriai, kuriuose kiekvienai savivaldybės įmonei ar viešajai įstaigai iškelti labai konkretūs siektini tikslai ir rodikliai.

Vilniaus strategijoje yra atskiras skyrius „Įmonių ir įstaigų rodikliai“, kur iškeliami aiškūs tikslai tiek Vilniaus šilumos tinklams, tiek „Vilniaus vandenims“ ir kitoms įmonėms. Klaipėdos strateginiame plane irgi numatomos savivaldybės valdomų įmonių ir viešųjų įstaigų planuojamos pasiekti pagrindinių veiklos rodiklių reikšmės. Pavyzdžiui, „Klaipėdos energijai“ keliami labai aiškūs tikslai dėl šilumos gamybos efektyvumo, tinklo nuostolių, „Klaipėdos vandenims“ – dėl tinklų įrengimo ir rekonstrukcijos, inovatyvių projektų skaičiaus, „Klaipėdos viešajam transportui - dėl kelionių skaičiaus vienam gyventojui, kelionių augimo priemiesčio maršrutuose, viešojo transporto maršrutų skaičiaus ir kt. Klaipėdos strateginiame veiklos plane detaliai išvardyti kiekvienos seniūnaitijos siūlymai; kokius projektus įtraukti į strateginius planus.

Kauno plane nieko panašaus nėra. Kaune įmonėms skirtais „lūkesčių laiškais“, kuriuos rengia Savivaldybės administracija. Tarybos nariai nedalyvauja nustatant savivaldybės įmonių tikslus ir rodiklius, nors jų paslaugos kauniečiams yra itin reikšmingos - nuo šilumos tiekimo iki viešojo transporto“, – teigė A. Jankuvienė, siūlydama atspindėti naujoje strategijoje ir konkrečius savivaldybės įmonių veiklos artimiausiais metais rodiklius.

Atsakyti tarybos narei posėdžių salėje prie mikrofono stojo, Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovas Tadas Metelionis. Jo atsakymo esmė atsispindėjo jau pirmame pasakytame sakinyje: „Nėra tikslo metiniame plane nusismulkinti iki įmonių...“

Dešimtajame Vietos savivaldos įstatymo straipsnyje, kuriuo įtvirtintos savivaldybių tarybos narių pareigos, yra 5 privalomi punktai. Antradienį vienas iš jų Kaune pakoreguotas.

Pagal įstatymą tarybos nariui privaloma: „priimti savivaldybės nuolatinius gyventojus ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti savivaldybės nuolatiniams gyventojams“. Tiesa, tai reikia atlikti „ reglamento nustatyta tvarka“.

Kaune nuspręsta tvarką supaprastinti, taip sakant, politikams „duodant daugiau laisvės“. Deja, reglamentas „patobulintas“... ne gyventojų, bet jų išrinktųjų naudai. Už tai balsavo 24 miesto tarybos nariai, 8 susilaikė, o 3 – buvo prieš.

„Patobulinimą“ pasiūlė mero pavaduotojas Andrius Palionis – politikas, išaugęs iš V. Matijošaičio įkurtos „Vieningo Kauno“ organizacijos. Pagal prieš kelerius metus pakoreguotą Vietos savivaldos įstatymą, jis – nėra savivaldybės tarybos narys, kaip ir pats meras.

Pažymėtina, kad valdančiąją frakciją sudarantys „vieningieji“, kurių Kauno savivaldybės taryboje yra net 26 (iš 41 nario), ir anksčiau vangiai rengdavo susitikimus su gyventojais. Lygiai taip atsainiai vykdė ir kitą vietos politiko pareigą – teikti ataskaitas apie konkrečius savo nuveiktus (kauniečių labui) darbus rinkėjams. Nuo šiol pagal „patobulintą“ reglamentą, jie iš viso galės to nedaryti...

„Įteisinta labai laisva įstatymo interpretacija, – vietoj pareigos lieka tik tarybos nario noras: noriu, – priiminėju gyventojus, noriu, – teikiu ataskaitas“, – mėgino atkreipti kolegų dėmesį tarybos narė A. Jankuvienė, bet valdantieji jos argumentų neišgirdo. Sprendimas priimtas ir jau įsigaliojo.

Sunku spręsti, ar jų rezultatai ir 2027-aisiais bus palankūs būtent pastaraisiais metais Kauną valdančiai politinei jėgai (ne partijai, ką pabrėžė ir Vyriausioji rinkimų komisija, kai per teismą „Vieningas Kaunas“ norėjo prisiteisti valstybės lėšų).

Tarp kitko, – mažas pastebėjimas: Kauno savivaldybė nelabai linkusi rengti gyventojų apklausas norėdama sužinoti jų nuomones, į kurias atsižvelgtų „valdydama ir plėsdama ar vystydama“ miestą. Matyt, tikimasi, kad iš inercijos žmonės vis tiek pasirinks Kaune tuos, kurie dabar – prie vairo? Ir be jokių individualių ataskaitų, „nuasmeninus“, be gyventojų priėmimų ar jų problemų naštos palengvinimo. Juk balsuojama už sąrašus.

Ta proga tinka „nešviežias“ anekdotas: Kai senų laikų kareiviai pasiskundė generolui, kad virėjas juos apvaginėja, nes į sriubą nededa lauro lapų, tai generolas jį paklausė, kodėl taip darantis. Ir virėjas atsakė: dėdavau tų lapų, bet kad kareiviai juos iš sriubos išmeta. Į tai generolas atrėžė: ir gerai darai, jeigu jie taip elgiasi...

Šiek tiek statistikos: VRK duomenimis, 2023 metais per savivaldos rinkimus Kaune dalyvavo 53,77 proc. rinkėjų. Už „Vieningą Kauną“ balsavo 64 351 iš tuo metu rinkimų teisę turėjusių 247 958 miesto gyventojų. Todėl vienos stambios verslo įmonės pagrindu suburta ši organizacija, tąkart gavusi 48,26 proc. rinkimuose dalyvavusių kauniečių balų, taryboje užsitikrino 26 vietas. Miesto mero rinkimuose buvo paduoti 129 388 rinkėjų balsai, laimėtoju pripažintas V. Matijošaitis. Už jį balsavo 77 782 Kauno miesto gyventojai (58,33 proc. biuletenių).

Vienas iš mažiausiai balsų (vos per 2 proc.) 2023-aisiais surinkusių pretendentų užimti Kauno mero kėdę buvo socialdemokratas Darius Razmislevičius, vėliau tapęs įstatymų leidėju – Seimo nariu. Miesto tarybos frakcijoje, kuriai iki tol jis vadovavo, dabar yra 3 socialdemokratai. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų yra 4, o konservatorių – 8.