Seimas ėmėsi siūlymo už dezinformaciją taikyti baudžiamąją atsakomybę

Seimas ėmėsi penkių įstatymų pataisų paketo, kuriuo siekiama kriminalizuoti dezinformaciją, agresyvaus karo propagandą ir užkardyti vadinamųjų „SIM spiečių“ naudojimą.

„Šie pasiūlymai yra pirmasis žingsnis, kuriuo pradedame informacinio šalies skydo kūrimą“, – šią savaitę Seimo salėje kalbėjo pakeitimus registravusi konservatorė Daiva Ulbinaitė.

Pataisos numato, jog dezinformacija būtų įvardinama kaip „tyčia kuriama, pateikiama, skleidžiama ar platinama melaginga arba klaidinanti informacija, kuria siekiama apgauti visuomenę, paveikti Seimo, prezidento, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento rinkimus, referendumus, pakenkti nacionaliniam saugumui, konstitucinei santvarkai, viešajai tvarkai ar kitiems svarbiems visuomenės interesams“.

Baudžiamojo kodekso straipsnyje, numatančiame atsakomybę už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, norima nustatyti atsakomybę už priešiškos valstybės informacinę veiklą bei viešą agresyvaus karo kurstymą, pateisinimą ar propagavimą.

Už šiuos nusikaltimus siūloma numatyti iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Tuo metu Administracinių nusižengimų kodekse būtų nustatoma, kad už dezinformacijos skleidimą skiriama bauda siektų nuo 200 iki 3 tūkst. eurų.

Taip pat norima numatyti atsakomybę už automatizuotų „SIM spiečių“ – įrenginių, kurie naudoja didelį kiekį SIM kortelių tam, kad galėtų nukreipti ar priimti telefono skambučius bei tekstinius pranešimus – naudojimą dezinformacijai skleisti.

„Dezinformacijos sklaidai naudojami ir vadinamieji SIM spiečiai, kurie leidžia vienu metu valdyti šimtus SIM kortelių. Ši įranga plačiai naudojama sukčiauti, melagingiems pranešimams platinti, automatizuotoms manipuliacijoms ir informacinėms operacijoms prieš valstybę“, – kalbėjo D. Ulbinaitė.

Už neteisėtą SIM įrangos naudojimą numatoma bauda nuo 1 iki 3 tūkst. eurų, pakartotinio nusižengimo atveju – iki 6 tūkst. eurų.

Pakeitimais siekiama išplėsti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos įgaliojimus duoti privalomus nurodymus platformoms dėl pavojingos informacijos pašalinimo arba prieigos panaikinimo, o Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo pakeitimais socialiniams tinklams, vaizdo platformoms norima nustatyti prievolę pašalinti valstybės institucijų nurodytą informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti.

„Pakeitimai reikalingi šalies gynybai informacinėje erdvėje, veiksmingesnei kovai su dezinformacija, sukčiavimu ir agresyvaus karo propaganda“, – aiškino D. Ulbinaitė.

„Gindamiesi nuo geopolitinių grėsmių, Kremliaus provokacijų ir hibridinių atakų, mes sustiprinome sienos apsaugą, padidinome gynybos biudžetą, tačiau informaciniame kare, kuriame jau seniai esame, neturime net būtiniausių teisinių įrankių“, – pabrėžė ji.

Pakeitimams po pateikimo pritarė 75 politikai, prieš buvo septyni, o 13 susilaikė. Jie toliau bus svarstomi Kultūros, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetuose, į posėdžių salę jie turėtų grįžti rudens sesijoje.

Seime šią savaitę taip pat suburta laikinoji parlamentinė grupė dėl kovos su dezinformacija ir informacinio šalies atsparumo stiprinimo. Prie jos prisijungė 26 politikai.

Savo ruožtu Kultūros ministerijoje darbą pradėjo tarpinstitucinė darbo grupė, turinti parengti Kovos su dezinformacija ir manipuliacijomis planą.