Kauno biudžetas per 20 metų išaugo šešis kartus: kada prasidėjo didysis augimas ir iš ko jis susideda

Kauno miesto biudžetas per dvidešimt metų išaugo beveik šešis kartus: 2005 m. savivaldybė turėjo 129 mln. Eur (447 mln. Lt) pajamų, 2025 m. – 758 mln. Eur. Kainos per tą laiką pakilo 2,2 karto, todėl realiai biudžetas padidėjo apie 2,7 karto. Augimas nebuvo tolygus – jį galima suskirstyti į keturis laikotarpius.

2005-2008 m. pajamos išaugo nuo 129 iki 226 mln. Eur – 75 proc. per trejus metus, nors 2007 m. buvo nedidelis sumažėjimas. Tuo metu biudžetas rėmėsi dviem šaltiniais: GPM sudarė 34-45 proc. pajamų, valstybės dotacijos – 39-51 proc.

2009 m. krizė pajamas sumažino 18 proc., išlaidas – 14 proc. Taryba gegužę jau patvirtintą biudžetą apkarpė 54 mln. Lt, miestas 2008 ir 2009 m. ėmė trumpalaikes paskolas po 28 ir 41 mln. Lt, o skola 2009 m. pabaigoje siekė 36,7 proc. pajamų. Po to sekė penkeri metai be augimo: 2010-2013 m. pajamos svyravo tarp 200 ir 213 mln. Eur, o 2013 m. Kaunas buvo vienintelis didysis miestas, neįvykdęs Seimo patvirtinto savarankiškų pajamų plano. 2014 m. išlaidos (236 mln. Eur) nominaliai vos viršijo 2008 m. lygį, o realiai buvo 11 proc. mažesnės.

Lūžis įvyko 2014 m. Seimas savivaldybėms tenkančią GPM dalį per dvejus metus pakėlė nuo 57 iki 73 proc., ir Kauno GPM pajamos 2014 m. šoktelėjo nuo 87 iki 112 mln. Eur. Nuo tada biudžetas auga be pertraukos: 2015 m. – 253 mln., 2019 m. – 349 mln., 2021 m. – 429 mln. Eur. 2020 m. pakeista biudžetų pajamų metodika Kauno, kaip donoro, pasiliekamą GPM dalį pakėlė nuo 73 iki 86 proc.

Didžiausi pokyčiai stebimi nuo 2021 m. Per ketverius metus pajamos išaugo nuo 429 iki 758 mln. Eur – 329 mln. Eur, daugiau nei per visus ankstesnius penkiolika metų (260 mln.). Pagrindinė priežastis – darbo užmokesčio augimas šalyje: Kauno GPM nuo 2021 m. kasmet didėjo po 32-52 mln. Eur ir 2025 m. pasiekė 379 mln. Eur, pusę visų pajamų. Antra priežastis – dotacijos iš valstybės biudžeto, daugiausia pedagogų algoms, kurios nuo 2019 m. išaugo 2,4 karto iki 287 mln. Eur. Šie du šaltiniai 2025 m. sudarė 88 proc. Kauno biudžeto; nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai, rinkliavos ir kitos pačios savivaldybės nustatomos pajamos – likusius 12 proc.

Su augimu atsirado ir naujas reiškinys: miestas nebespėja išleisti to, ką turi. Nepanaudoti asignavimai nuo 9,7 mln. Eur 2019 m. išaugo iki 37,5 mln. Eur 2025 m., o sąskaitose 2024 m. pabaigoje buvo 92 mln. Eur – daugiau nei visa 65 mln. Eur paskolų skola. Skola per dvidešimt metų išaugo beveik tris kartus, nuo 25 iki 72 mln. Eur, bet biudžetas tuo pat metu išaugo šešis kartus, todėl skolos našta sumažėjo perpus: 2005 m. ji prilygo 35 proc. metinių pajamų, 2025 m. – 16 proc.